Vyriausybė trečiadienį spręs dėl privalomo apsauginių kaukių dėvėjimo viduje, tačiau tam, pasak premjerės Ingridos Šimonytės, nereikės paskelbti karantino režimo. Jos teigimu, teisininkai išaiškino, kad tokią priemonę įvesti galima ir esant ekstremaliajai situacijai.
Dalis merų mano, kad reikalavimas dėl kaukių dėvėjimo iš esmės situacijos neišspręs, ir apskritai siūlo nuo koronaviruso dėmesį kreipti į kitas problemas.
Neringai koronavirusas jau ne toks baisus
Neringos meras socialdemokratas Darius Jasaitis centrinės valdžios pastangas kovoti su virusu įvertino nevienareikšmiškai.
„Matome, kad stengiasi labai, skaičiai rodo, kad sekasi sunkiai“, – sakė D. Jasaitis.
Neringa kol kas yra vienintelė Vakarų Lietuvoje likusi raudona savivaldybė. Šioje savivaldybėje, antradienio duomenimis, 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 385 koronaviruso atvejai.
„Matote, Neringa yra išsimokslinusi ir tikinti mokslu, kad ir kaip atkalbinėtų Kepenis ir kiti. Mes imunizaciją esame pasiekę 99 proc., tačiau turime pripažinti, kad vienas kitas suserga.
Bet tai tikrai nesudėtingi atvejai. Būna, kad temperatūra dvi dienas 38 laipsniai, bet ji saugi. Paskui žmogui viskas gerai, ir jis – patenkintas. Štai šita statistika [dėl skiepų] yra nenuneigiama, kiek bešnekėtume“, – teigė D. Jasaitis.
Apskritai meras teigė esąs už tai, kad jau būtų mokomasi gyventi su virusu.
„Nežinau, ar labai kovočiau, palaikiau švediškąjį variantą. Prieš metus sakiau, kad skaičiai išsilygins, bet mes, panašu, švedus pralenkėme keturis kartus.
Tačiau vėlgi, turbūt mūsų pačių sveikatos būklė, medicininė priežiūra skiriasi, bet klausimas, ar tą virusą mes nugalėsime, ar su juo reikia pradėti gyventi stiprinant pajėgumus <...> didžiuosiuose miestuose. <…>. Turbūt reikia pastatyti didžiulius korpusus su daug gerų lovų, kurių jau dabar ne deficitas“, – svarstė D. Jasaitis.
Mero nuomone, dabar jau reikėtų „mažiau nervinti žmones ir mažiau kovų skelbti“.
„Kartais atrodo, kad ne su virusu kovojame, o su žmonėmis“, – sakė D. Jasaitis.
Meras teigė, kad jam dabar labiausiai nerimą kelia situacija dėl kitų ligų.
„Man teko labai artimai šeimoje susidurti su žmonėmis, turinčiais kitų ligų, tai man čia yra baisiausia. Jeigu mes tokią prevenciją, kokią taikome koronavirusui, nuo kurio mirštamumas tikrai nedidelis, taikytume vėžiui, tai galbūt kitoje srityje pasiektume daug geresnių rezultatų, ir bendras mirtingumas šalyje būtų ne toks didelis. Dabar mes apleidome viską“, – piktinosi D. Jasaitis.
Panevėžio rajono meras neslepia: į galimybių pasą žiūriu šiek tiek skeptiškai
Panevėžio rajono savivaldybė šiuo metu priklauso raudonajai C2 epidemiologinei zonai – čia užfiksuojama mažiau nei 200 koronaviruso atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų.
Savivaldybės meras valstietis-žaliasis Povilas Žagunis teigė negalintis vertinti, ar Vyriausybės pastangos pažaboti virusą yra pakankamos, nes nėra epidemiologas, tačiau, kaip akcentavo, niekas nenori, kad užsikrėtusių žmonių būtų daug.
„Aš tikrai labai nenoriu, kad būtų tie tūkstančiai, kad ligoninėse ir reanimacijose būtų tiek žmonių ir būtų tiek mirčių“, – „Delfi“ komentavo P. Žagunis.
Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad, jo nuomone, labai daug šioje situacijoje lemia ir pačių žmonių elgesys.
„Labai daug priklauso ir nuo žmonių, – koks yra požiūris į šią situaciją. Jeigu mes nesisaugosime patys, visos priemonės, net ir perteklinės, gali būti ne tokios efektyvios, kaip mes labai laukiame ir tikimės“, – sakė Panevėžio rajono meras.
Kalbėdamas apie galimybių pasą P. Žagunis neslėpė turintis abejonių.
„Ką reiškia mano galimybių pasas, kai man jį išdavė rugsėjo 4 dieną ir jis galioja iki lapkričio 4 dienos? Ką jis reiškia? Aš per tą laiką galiu apsikrėsti, susirgti, pasveikti ir gal net dar kartą susirgti. Aš galimybių pasą turiu, mano skiepai yra, bet į galimybių pasą žiūriu šiek tiek skeptiškai“, – pripažino pašnekovas.
Vis dėlto jis patikino, kad rajone veikiantys verslai prisitaikė ir dirba su galimybių pasu.
„Verslas normaliai dirba. Visos įmonės, kurios turi noro, sėkmingai tvarkosi. Noriu padėkoti, kad šiandien mes turime tokią mažą susirgimų epideminę situaciją, – tai dėl žmonių supratimo, ir vakcinacijos požiūriu mūsų rezultatai neblogi, bet aš negaliu pasakyti, kas bus po savaitės.
Mes turime pavyzdžių, kai savivaldybėse buvo ypač geri rezultatai, šiandien jie jau juodi“, – pastebėjo P. Žagunis.
Meras teigė, kad situacija kol kas valdoma ir rajono ugdymo įstaigose.
„Yra atvejų, bet situacija valdoma, neturime uždarytų mokyklų, kai kurie mokiniai izoliuojasi, yra klasių, kurios kaupinių metodu atlieka testus, tiriasi. Gyvename panašioje situacijoje, kaip ir visa Lietuva“, – pridūrė Panevėžio rajono meras.
Raseinių rajono meras: kažkam naudinga kurstyti nepasitenkinimą
Raseinių rajono meras konservatorius Andrius Bautronis mano, kad centrinei valdžiai su pandemija tvarkytis pavyksta gana gerai.
„Sudėtinga kovoti, ypač su tais, kurie priešinasi viskam, – ne tik skiepams, bet ir karantinui, ir visoms kitoms aplinkybėms. Jeigu nebūtų besipriešinančių skiepams, tai nereikėtų karantino, susirgimų būtų dar mažiau. Statistika rodo, kad bent jau aštuoni iš dešimties, atsidūrę reanimacijos palatose, yra neskiepyti, negavę nė vienos skiepo dozės. Manau, faktai iškalbingi“, – sakė A. Bautronis.
Mero nuomone, aktyviai viskam besipriešinančių žmonių veikla yra koordinuojama.
„Pripažinkime, kad ir „maršistų“, ir antivakserių veikla kažkieno yra koordinuojama. <…>. Tai yra faktas. Paklauskime, kas spausdina Šeimų maršo bukletus? Kas spausdina vėliavas, marškinėlius? Kas finansuoja tuos dalykus? Ar patys pavieniai organizatoriai? Netikiu. Kažkam naudinga kurstyti visuomenėje nepasitenkinimus, nesantaikas“, – sakė A. Bautronis.
Meras nemano, kad reikalavimas dėvėti kaukes vidaus patalpose būtų per stipri priemonė.
„Jeigu ekspertai teigia, kad kaukių dėvėjimas viduje mus, bent vieną žmogų, apsaugo nuo ligos plitimo, tai aš esu už. Jeigu kaukės padeda, tai, manau, dėl mūsų visų saugumo dėvėti jas nebus problemos, saugant vieni kitų sveikatą ir gyvybes“, – sakė A. Bautronis.
Dar griežtesnės priemonės, pasak rajono vadovo, jau turi savo kainą.
„Griežtesnės priemonės iš karto sukelia visuomenės reakciją. Tuomet ir verslo, ir gyventojų, mokesčių surenkamumo, biudžetų deficitų reakcija iš karto kyla. Jeigu laikytumėmės rekomendacijų, manau, nereikėtų griežtesnių sankcijų“, – svarstė A. Bautronis.
Raseinių rajono savivaldybė šiais metais dar yra tarp raudonųjų savivaldybių. Čia 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų tenka 186 atvejai.
„Raseinių rajone šiandien kol kas mažas sergamumas, bet, pripažinkime, mes pernai tokiu laiku „degėme“ ir, kiek įmanoma, kovojome, kol susitvarkėme“, – sakė A. Bautronis.
Meras pripažino, kad jiems rajone skiepyti žmones, ypač senukus, sekasi sudėtingai.
„Mes išlaikome valstybės vidurkį, turime virš 60 proc. paskiepytų. Galbūt senoliai aktyviau skiepytųsi, jeigu ne vaikai, kurie atkalbinėja“, – teigė A. Bautronis.
Druskininkų meras nemano, kad kaukės iš esmės išspręs problemą
Druskininkuose 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų teko 221 COVID-19 atvejis.
Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, išrinktas su visuomeniniu komitetu, teigė, kad jam sunkiai suprantami ribojimai, kurių imasi Vyriausybė.
„Jeigu žmonės patys neįsisavins, kad reikia saugotis, atstumų laikytis ir elgtis pagal susiklosčiusią situaciją, tai liepimas dėvėti kaukes ir paskui bėgiojimas iš po kampo žiūrėti, ar užsidėjo, turbūt yra ne tiek rezultato siekimas, kiek norėjimas parodyti, kad kažką darome“, – sakė R. Malinauskas.
Mero supratimu, Lietuvai ne taip jau blogai sekasi skiepyti žmones.
„Druskininkuose – jau netoli 80 proc., o imant ir žmones, kurie įgiję imunitetą, tai tikrai apie tiek yra. Šiandien kaži kuri valstybė yra daugiau suskiepijusi? Kai kuriose, nors ir suskiepyta, bet yra susirgimų“, – svarstė R. Malinauskas.
Meras nemano, kad kovoti su virusu reikėtų savivaldybių lygmeniu.
„Jeigu viena savivaldybė priimtų, kad – su kaukėmis, kita – kad be kaukių, tai iš viso būtų chaosas. Čia turbūt vienintelis pliusas, kad visai Lietuvai priima vienodas taisykles“, – sakė R. Malinauskas.
Meras nemano, kad šaltuoju metų laiku reikėtų kaip nors riboti kurorto gyvenimo ritmą.
„Buvo pirma ir antra banga. Po pirmos bangos atlaisvinta ir skiriama eurų medicinos darbuotojams. Jokio padidėjimo nebuvo. Kaip tik mažėjo. Važiavo žmonės, kurortas buvo pilnas, ypač tais mėnesiais, žmonės ilsėjosi. Jokio protrūkio nebuvo. Vadinasi, jeigu žmonės atvyksta ir protingai elgiasi, tai nesukelia kokio nors sprogimo savaime.
Šiandien pas mus kurortas šimtu procentų užpildytas. Ir kol kas rezultatai yra neblogi“, – sakė R. Malinauskas.
Telšių meras: priemonės turėtų skatinti sąmoningumą
Telšių rajonas patenka į juodąją epidemiologinę zoną. Savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Delfi sakė, kad priemonės veikia tada, kai žmonės jų laikosi.
„Manyčiau, kad visos pastangos yra gerai, jei jos nesukelia visuomenės pasipriešinimo. Iš tikrųjų nežinau, kaip tuos žmones per sąmoningumą pasiekti, kad pagrindinis vaistas vis dėlto yra skiepai“, – akcentavo K. Gusarovas.
Jis sakė, kad savivaldybė deda daug pastangų, ragindama gyventojus vakcinuotis.
„Mes visaip bandėm – ir akcijų daryti, ir važinėti į kaimus, ir autobusai stovėdavo prie prekybos centrų. Rytoj atvažiuoja Kraujo centras su „Johnson“, jau antrą kartą rajone. Na, nėra didelis procentas, bet žmonės turi ir patys saugotis“, – sakė Telšių meras.
K. Gusarovas komentavo, kad gyventojai ir verslininkai skirtingai vertina galimybių pasą.
„Įvairiai. Vieni pyksta, kad perteklinis, kiti mąsto, kad reikėjo kokių nors priemonių, kad lyg ir nelygybė buvo, – tie, kurie skiepijosi, neturėjo jokių privalumų. Nuomonės įvairios, nėra taip, kad viena kažkuri nuomonė vyrautų“, – kalbėjo pašnekovas.
Mero nuomone, reikėtų skatinti gyventojų sąmoningumą.
„Tos priemonės, mano manymu, turėtų būti labiau orientuotos į sąmoningumo skatinimą, o ne tik mechaninės. Kad ir užsidėjęs kaukę, bet jei nosį iškiša, tai ar tada priemonė veiksminga?“ – pastebėjo K. Gusarovas.
