Dėl to imta kaltinti tai sostinės merą Remigijų Šimašių, kuris esą nesužiūrėjo tvarkos mieste, tai policijos pareigūnus, kurie neva galėjo daugiau dėmesio skirti situacijai keliuose.
Įžvelgė trūkumų tarnybų darbe
Savo ruožtu pats R. Šimašius trečiadienio rytą Vilniaus miesto savivaldybėje vykusios spaudos konferencijos metu žarstėsi kritika.
„Aš irgi turiu pastebėjimų, kad ne iki galo patogiai buvo reguliuojamos gatvės. Buvo tam tikras reguliavimas, sakykime, svarbiausiose vietose, bet trūko aiškumo, „Stop“ juostų, pasakymo, kur galima važiuoti, o kur ne, kur reikia automobilius kreipti atgal“, – tuomet sakė R. Šimašius.
Anot jo, Vilniaus miesto savivaldybės inicijuoti darbai dėl nuotėkų valymo įrenginių jau įgyvendinami, projektas esą bus įvykdytas per trejus metus.
„Kai buvo aišku, kad Kaunas apsemtas, liūtis keliauja Vilniaus link, akivaizdu, kad Bendrasis pagalbos centras pirmiausia turėjo apie tai informuoti. Žiūrėsime, kad tai įvyktų. <...> Man irgi nelabai suprantama, kodėl žmonės negavo pranešimų apie tą liūtį. Kodėl apie karinius manevrus pranešama, nors nelabai kam įtaką daro, o apie šią liūtį nepranešta?“, – klausė meras.
Neaišku, ar padėti kvies daugiau pareigūnų
Nors antradienio vakarą UAB „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė DELFI sakė, kad apie gatvių reguliavimą panašių nelaimių metu su pareigūnais buvo kalbėta, tą esą ateityje planuojama daryti, trečiadienio rytą šios įmonės vadovas Kęstutis Vaicekiūtis leido suprasti, kad situacija ir taip buvo gerai valdoma.
„Jie labai geranoriškai priėmė šį mūsų pasiūlymą, sakė, kad galbūt įsitrauktų į eismo reguliavimą. Tokia mūsų idėja jiems patiko. Tiesiog dar nespėjome su policija susitikti ir aptarti visų bendradarbiavimo galimybių. Tikėtina, kad ateityje bendradarbiausime tiesiogiai“, – užtikrino D. Lisauskaitė.
Savo ruožtu K. Vaicekiūtis jau minėtos spaudos konferencijos metu pasakojo naktį praleidęs mieste, važinėjęs gatvėmis, todėl galintis pagirti policininkus, kurie T. Narbuto gatvėje eismą reguliavo ir nukreipė vairuotojus į kitas gatves.
„Aš nežinau, koks dar gali būti kitas susitarimas“, – tikino K. Vaicekiūtis, paklaustas, galbūt kitos audros metu į pagalbą bus kviečiama daugiau eismo reguliuotojų.
Nemano, kad papildomas eismo reguliavimas būtų davęs naudos
Tuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius DELFI aiškino, kad susitikimai su savivaldybės tarnybomis – tarp jų ir „Grinda“ – vyksta periodiškai, tad apie papildomą pagalbą galėjo būti kalbėta. Tiesa, esą abejotina, ar ji būtų naudinga.
„Visų pirma, negalima sakyti, kad policija visiškai nedirbo ir nieko nedarė. Buvo labai daug dirbama T. Narbuto gatvėje – žinomoje probleminėje vietoje. Čia buvo reguliuojamas eismas, padėta viešajam transportui išvažiuoti iš spūsčių, transporto stotelių. Tačiau mūsų pajėgos yra ribotos. Ir tai savaime suprantama, kiekvienos tarnybos resursai turi savo ribas. Užklupus audrai niekas iš mūsų neatėmė, galima taip sakyti, kitų įprastų darbų“, – antradienio vakarą prisiminė pašnekovas.
Pasak jo, pareigūnai tądien aktyviai registravo eismo įvykius, reagavo į šeimyninius konfliktus, pranešimus apie viešąją netvarką, kritusius, kelius užtvėrusius medžius ir panašiai.
„Išskyrus T. Narbuto gatvę, kur policijos įsikišimas, pasak „Grindos“, kurių atstovai aukštai vertina policijos darbą, buvo naudingas, mūsų nuomone, eismo reguliavimas buvusiomis sąlygomis nebūtų davęs jokios naudos“, – užtikrino P. Radvilavičius.
Supeikė Vilniaus vairuotojus
Tokį požiūrį jis aiškino tuo, kad reguliuotojas esą negali atstoti vairuotojų gebėjimų ir turimų transporto priemonės valdymo įgūdžių.
„Policijos įsikišimas nepagerintų padėties, kai gana daug vairuotojų privalo, tačiau nenori ar nemoka saugiai vairuoti transporto priemonės, esant ekstremalioms sąlygoms, netikėtai pasikeitus oro sąlygoms, atsiradus netikėtoms kliūtims. Kelių eismo taisyklės gan griežtai reglamentuoja, kad sprendimą dėl kliūties įveikimo ir apskritai dėl elgesio kelyje priima vairuotojas. Tai jei dabar žmogus pernelyg pasikliauja savo jėgoms ir įvažiuoja į balą, ten „užgęsta“, policijos įsikišimas čia nelabai įsivaizduojame, koks turėtų būti“, – kalbėjo P. Radvilavičius.
Be to, policijos registruojamų įvykių registre esą nėra pranešimų, kad aptariamą vakarą būtų sutrikusios kitos eismo reguliavimo priemonės – tarkime, neveiktų šviesoforai.
„Nėra ir prašymų, kreipimųsi, kuriais prašoma reguliuoti eismą. O ir tas reguliavimas galimas tik tokiomis sąlygomis, kai nėra rizikos nukentėti pačiam pareigūnui. Tai yra, gatvė, kaip inžinerinis įrenginys, turi būti tokia, kad ten stovėdamas pareigūnas nerizikuotų būti užkliudytas dėl prasto matomumo ir panašiai“, – nurodė policijos atstovas.
Pritrūko savivaldybės atstovų iniciatyvos
Be to, tikino P. Radvilavičius, jokios kompetentingos tarnybos jie nebuvo įspėti apie tai, kad artėja toks orų kataklizmas.
„Nėra galimybės bent kiek iš anksto pasiruošti ir suplanuoti savo darbą. Išskyrus tai, ką kelių policija žino jau iš patirties, iš kasdienio darbo, neturėjome oficialios informacijos apie tai, kokios Vilniaus miesto vietos yra probleminės, kur gali būti apsemta. Galime reaguoti tik į pasekmes. Tokiomis aplinkybėmis kur nors uždaryti eismą, numatyti, kuri vieta bus apsemta, kur užsikimš nutekamoji kanalizacija, policijos pareigūnai negali. Tai tikrai ne mūsų kompetencija“, – aiškino pašnekovas.
Pasak jo, būtų buvę daug naudingiau, jei savivaldybės administracija, kuri yra atsakinga už mieste esančių kelių, gatvių ženklinimą, numačiusi kritines oro sąlygas, pastatytų laikinus eismą draudžiančius kelio ženklus.
„Tuomet policija galėtų saugoti, prižiūrėti, kad būtų laikomasi kelių eismo taisyklių“, – nurodė P. Radvilavičius.
Situaciją galėjo sureguliuoti ir savivaldybė?
Jis tikino, kad ir per vakarykštę liūtį, ir per buvusią dar prieš dvi savaites policija esą padarė viską, ką galėjo ir ką padaryti leido turimos pajėgos, kompetencija.
„Aišku, tobulėjimui ribų nėra. Kad būtų glaudesnis bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis, reiktų ir policijos įdirbo, esame tam pasiruošę. Tačiau to, kas atsitiko, policijos įsikišimas (taip pat ir bandant nukreipti transporto srautus, reguliuoti eismą), mūsų nuomone, iš esmės pakeisti negalėjo. Be to, jis taip pat negalėjo būti tokio masto, kad visame mieste būtų prižiūrimas eismas“, – sakė P. Radvilavičius.
Anot jo, efektyviausias būdas suvaldyti situaciją keliuose tokiomis aplinkybėmis – laikini eismo draudimai. Pavyzdžiui, „Stop“ juostos, užtvaros, ženklai.
„Savivaldybė gali įrengti ženklus“, – užtikrino policijos atstovas.
Ieškos susitarimo
Be to, savivaldybės kompetencija – tai ir esą daugiau kelio dalių: ir „A“, ir ištisinės juostos, ir tam tikra sankryžų įveikimo tvarka, ir kelių ženklai, ir šviesoforai, aiškino jis.
„Kai kurie vairuotojai nepaiso šių reikalavimų, bet prie kiekvieno ženklo mes policijos neturim. Labiausiai probleminėse vietose (dėl jų dar reikėtų pasitarti ir nutarti), jei ateityje tikėtina, kad gali kartotis tokios kraštutinės nepalankaus klimato apraiškos, reikės sutarti, kur būtent policija budės ir prižiūrės, kad nebūtų pažeista tvarka“, – sutiko P. Radvilavičius.
Savo ruožtu Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis DELFI patikino, kad, kiek galėjo, pareigūnai eismą Vilniuje antradienio vakarą reguliavo.
„Turbūt nestovės pareigūnai kiekvienoje gatvėje, nes neturime tiek patrulių. Prioritetas mums – nusikaltimai, o ne liūtis. Mes negalime nereaguoti į nusikaltimą, reguliuoti eismą tuo metu, patruliai visų pirma tikrai važiuos į nusikaltimo vietą“, – aiškino jis.