„Šiuo metu, kaip esu sakiusi ir praėjusią savaitę, vyksta neoficialūs pokalbiai dėl to, kokia sritis galėtų tekti Lietuvai. Nuo srities, žinoma, priklauso ir mūsų kandidatas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ar Lietuva vėluoja – na, čia nuomonės, matyt, išskiria. Matome, kad Estija jau turi savo kandidatę ir labai ryškią. Žinoma, dabar labai svarbu, kad mes nepavėluotume į tą antrąjį traukinį – tada, kai bus kreiptasi į šalis nares, kad būtų pasiūlyti kandidatai, kurie atitiktų tuos portfelius, į kuriuos Lietuva gali pretenduoti“, – aiškino ji.
Liberalų lyderė priminė, jog daugiausiai diskusijų vyksta apie plėtros komisaro pareigybę. Tačiau, anot jos, Lietuvai būtų svarbios pareigos, susijusios ir su energetikos sritimi.
„Svarbių sričių yra nemažai. Tikrai reikėtų, kad mes spėtume į tą etapą, kuomet dar ne visi jie (portfeliai – ELTA) yra išdalinti“, – pakartojo ji, pažymėdama, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi pateikti kandidatų pavardes iš karto po to, kai Ursula von der Leyen bus patvirtina Europos Parlamente (EP).
Ji nurodė, kad koalicijos formate dar reikės aptarti galimas Lietuvos kandidatūras į eurokomisarus.
„Koalicijoje, matyt, dar pakalbėsime apie tai, kokios galėtų būti tos pavardės, jeigu Lietuva apskritai laikysis šio pageidavimo pateikti vyrą ir moterį. Nes praėjusį kartą prieš penkerius metus nebuvo to laikomasi“, – ankstensės kadencijos valdančiųjų sprendimus prisiminė Seimo vadovė.
Klausiama, ar mato problemą, kad valdantieji kol kas nesikalba apie minėtas pavardes, V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, jog svarbiausia nepavėluoti pateikti Lietuvos kandidatūros.
„Nežinau, ar tai problema. Aš matau poreikį nepavėluoti į portfelių, sričių dalybas. Tai čia, matyt, svarbiausias dalykas ir laikas, aišku tiksi“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.
Be to, pridūrė ji, Lietuvos deleguojamas atstovas darbui į Briuselį bus tvirtinamas veikiausiai rugpjūčio mėnesį – Seimui susirinkus į neeilinę sesiją.
„Taip, neeilinės sesijos tikrai prireiks. Tikėtina, kad ji būtų rugpjūčio mėnesį“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.
Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.
Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.
„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – anksčiau žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.