„Dėl netikėtos, staigios vienintelio vaiko mirties tėvai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, daug skausmo, pablogėjo motinos sveikata, dukters mirtis lėmė būtinybę ieškovei lankytis pas psichologą, – paskelbė Lietuvos apeliacinis teismas. – Dėl pamatinės asmens teisės – teisės į gyvybę – pažeidimo, mirus vienturtei dukrai, buvo pažeista ir kita vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Dėl netikėtos vienintelės dukros mirties šeimos gyvenimas negrįžtamai pasikeitė, buvo pažeisti tėvų lūkesčiai, kuriuos jie siejo su dukters ir savo pačių ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teisė turėti visavertę šeimą.“
Apeliacine tvarka bylą, kurioje mirusios aštuoniolikmetės tėvai iškėlė Marijampolės ligoninei, išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija paskelbė, kad gydymo įstaiga privalės tėvams sumokėti 50 tūkstančių eurų. Dar 30 tūkst. Eur jiems anksčiau buvo išmokėjusi draudimo kompanija, kurioje ligoninė buvo apdraudusi savo pacientus nuo nelaimingų atsitikimų. Tai buvo maksimali suma, kurią draudikai galėjo sumokėti tėvams.
„Sveikatos įstaigos darbuotojų veiksmai sukėlė negrįžtamų pasekmių, buvo nutrauktas tėvų ir vaiko ryšys, susijęs su tėvų praeitimi, dabartimi ir natūraliai laukiama ateitimi“, – sprendime pažymėjo Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, kurie pakeitė šioje byloje Kauno apygardos teismo priimtą verdiktą – pirmosios instancijos teismas tėvų ieškinį buvo patenkinęs tik iš dalies, nes jiems priteisė mažesnę – 30 tūkst. Eur – sumą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. vasario 15 d. Marijampolėje gyvenanti aštuoniolikmetė mergina iš namų buvo atvežta į Marijampolės ligoninę dėl keletą kartų pasikartojusio alpimo bei sąmonės netekimo. Prieš tai keletą dienų pacientė skundėsi gerklės skausmu ir kosuliu.
Gydymo įstaigoje Priėmimo skyriaus medikė paskyrė rentgeno tyrimą, bet jo metu mergina apalpo. Kadangi kraujo tyrimai „nieko blogo nerodė“, o po tyrimo rentgenu buvo nustatytas plaučių bronchitas, gydytoja ketino pacientę išleisti gydytis į namus, tačiau netikėtai jos būklė vėl pablogėjo, todėl buvo nuspręsta skirti stacionarinį gydymą. Tą pačią dieną merginą apžiūrėjęs Vidaus ligų skyriaus gydytojas paskyrė gydymą antibiotikais.
„Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 16 d. iki vasario 19 d. ankstyvo ryto pacientė jokios gydytojų priežiūros neturėjo, – rašoma teismo sprendime. – Vasario 19 d. anksti ryte (6.30 val.) pacientę ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir, nepaisant Marijampolės ligoninės personalo atliktų gaivinimo veiksmų, tą pačią dieną mirė.“
Vėliau buvo nustatyta, kad aštuoniolikmetės mirties priežastis buvo obstrukcinis (ekstrakardinis) šokas, sukeltas masyvios plaučių arterijų tromboembolijos. „Klinikinė ir patologijos diagnozė nesutapo“, – pažymima tyrimą dėl pacientės mirties atlikusių medikų dokumentuose.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos konstatavo, jog Marijampolės ligoninės personalas nebuvo pakankamai dėmesingas ir atsargus, nedėjo maksimalių pastangų, kad nustatytų teisingą diagnozę ir atitinkamai gydytų, kas galbūt galėjo išsaugoti jaunos merginos sveikatą ir gyvybę.
„Mūsų dukrą galėjo išgelbėti keli paprastai ir greitai atliekami, tačiau pagal tyrimo tikslą – itin specifiški tyrimai, kurių rezultatai galėjo leisti diagnozuoti artėjančią (tikėtiną) masyvią plaučių emboliją“, – tėvų teigimu, mirties tikimybė laiku nustačius diagnozę ir skyrus tinkamą gydymą siekia vos 2–8 proc.
Teismas tokiai pozicijai pritarė ir konstatavo, kad Marijampolės ligoninė netinkamai teikė sveikatos priežiūros paslaugas, nes blogai nustatė diagnozę, neatliko tikslinių tyrimų plaučių embolijai diagnozuoti, dėl to pacientė ir mirė nuo plaučių embolijos.
Tačiau, kaip pažymėjo teisėjai, bylos duomenys patvirtina, kad neturtinė žala dukros netekusiems tėvams nebuvo padaryta tyčia. Bet, anot teisėjų, bylos duomenys taip pat patvirtina didelį ligoninės darbuotojų neatsargumą bei aplaidų požiūrį teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.
„Vasario 15–16 d. ligoninės II Vidaus ligų skyriaus gydytojas, turėdamas įtarti, diagnozuoti ir pagal savo kompetenciją ir įgūdžius gydyti plaučių emboliją, neatlikdamas galimų ligų pagal pacientės nusiskundimus, ligos anamnezę, objektyvaus ištyrimo, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatų diferencinės diagnostikos, į pacientės ligos istoriją neįrašydamas (ir nėra duomenų, kad vertino) atliktų laboratorinių tyrimų, plaučių rentgenologinio tyrimo klinikinio vertinimo rezultatų, neįvertinęs tyrimų rezultatų ir nesant aiškiai klinikinei diagnozei nepalikdamas pacientės budinčiam gydytojui stebėti, pažeidė teisės aktus, iš esmės įpareigojančius vidaus ligų gydytojus tirti, diagnozuoti, skirti gydymą, teikti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, pacientus su neaiškia sveikatos būkle palikti stebėti budinčiam gydytojui bei tvarkyti medicinos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka“, – pažymėjo teismas.
Anot teisėjų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą.
„Gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tačiau gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti, – kasacinio teismo praktiką citavo teisėjai. – Ši pareiga turi būti vykdoma dedant maksimalias pastangas, siekiant išsaugoti tokią galimybę. Gydytojas, būdamas profesionalas, savo veikloje turi taikyti diagnostikos ir gydymo metodus, atitinkančius esamą mokslo ir praktikos lygį.“
Pasak teismo, Marijampolės ligoninės darbuotojai neišnaudojo visų galimybių išaiškinti pacientės sveikatos būklei, kas būtų padidinę jos galimybę pasveikti.
„Gydymo klaidų gausa – nesiėmimas visų būtinų veiksmų asmens sveikatos pablogėjimo priežasčiai nustatyti, pacientės būklės nesekimas turi įtakos jų reikalaujamos neturtinės žalos dydžiui“, – pažymima sprendime.
Marijampolės ligoninė su teisme pareikštu tėvų ieškiniu nesutiko ir prašė ne tik jį atmesti ir priteisti tūkstantines bylinėjimosi išlaidas. Gydymo atstovai pažymėjo, kad draudimo kompanija be ligoninės žinios tėvams sumokėjo 30 tūkst. Eur neturtinei ir beveik 4 tūkst. Eur turtinei žalai atlyginti.
„Byloje nėra pateikta įrodymų, kad iki pat savo mirties ieškovų dukra augo ir gyveno tėvų namuose, ji iš esmės dar neturėjo atskiro ir savarankiško gyvenimo, – atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė ligoninės atstovai. – Pacientė buvo jauna moteris, turinti artimą širdies draugą, kuris pacientę nuolat lankė ligoninėje jai susirgus. (...) Pacientės klinikinį atvejį vertinę specialistai pripažino, kad pacientės mirtį lėmusi patologija plaučių arterijos trombinė embolija yra sunkiai diagnozuojama, nėra specifinių jai nustatyti požymių.“
Ligoninės atstovai taip pat pažymėjo, kad tarp aštuoniolikmetės merginos mirties ir ligoninės darbuotojų veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
Jie taip pat piktinosi, kad tėvams yra priteista per didelis neturtinės žalos atlyginimas – esą formuojama ydinga teismų praktika, kai priteisiama didesnė, nei draudimo sutartyje numatyta suma.
Tėvai teigė, kad ligoninės personalas jų iki šiol taip ir neatsiprašė, o gydymo įstaigos atstovai pažymėjo, jog dukros netekusiems tėvams užuojautą pareiškė raštu, kai siuntė atsakymą į prašymą atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
„Mūsų dukra savo ateitį siejo su daile ir buvo perspektyvi dailininkė, piešimas ir tapyba buvo individualus jos gabumas“, – pažymėjo tėvai.