Kaip pranešė 15min, vykstant skyrybų procesui, Rusijos pilietybę turinti vaikų mama dvi atžalas galbūt išvežė į tėvynę.
„Vaikai turėjo vykti į ugdymo įstaigą ir iš ten aš jau turėjau pasiimti vaikus, bet tą dieną atvykau į ugdymo įstaigą ir vaikų ten nebuvo. Nuo to momento paaiškėjo, kad motina vaikų į ugdymo įstaigą neatvedė ir pasiėmusi juos išvyko į užsienį“, – 15min pasakojo vaikų tėvas.
Pasak jo, teismas vykstant skyrybų procesui yra nustatęs, kad savaitę 2015 ir 2017 m. gimę vaikai turi gyventi su juo, o savaitę su motina. Vienas iš vaikų turi Lietuvos, kitas Rusijos pilietybes.
Policijoje kol kas yra pradėtas tik tyrimas dėl vaikų paieškos, jis dar nėra perkvalifikuotas į vaiko pagrobimą.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Alina Žilinskaitė informavo, kad šis atvejis jiems yra žinomas ir dėl jo jau šią savaitę planuojama kreiptis į Rusijos tarnybas.
„Šiuo metu baigiami rengti dokumentai ir jau šią savaitę kreipsimės į Rusijos atsakingas institucijas“, – komentavo ji.
Pasak A. Žilinskaitės, pasitaiko atvejų, kai vienas iš vaiko tėvų be kito sutikimo išveža vaikus, tuomet taikoma Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų
„Su vaiku gyventi į kitą šalį išvykti gali tik tas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tačiau tai nereiškia, kad tokį sprendimą galima priimti vienašališkai. Visais atvejais sprendžiant su vaiku susijusius klausimus labai svarbus tėvų bendradarbiavimas. O norint išvykti gyventi į užsienį, būtina sąlyga yra kartu nevykstančio tėčio ar mamos rašytinis sutikimas.
Priimant tokį sprendimą yra labai svarbu tėvams sutarti kaip toliau vyks vaiko bendravimas su kartu nevykstančiu tėčiu ar mama, kaip bus sprendžiami vaiko išlaikymo ir kiti su juo susiję klausimai. Jei tėvai nesutaria dėl vaiko išvežimo į užsienio valstybę, vaiką išsivežti norintis vienas iš tėvų turi kreiptis į teismą dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio šalį nuolatiniam gyvenimui“, – aiškino ji.
Ji paminėjo, kad vaikui labai svarbu matytis ir bendrauti su abiem tėvais.
„Tam, kad vaikas neprarastų ryšio su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, būtinas abipusis supratingumas ir bendru sutarimu priimtos sąlygos, leidžiančios vaikui matytis, bendrauti ir lygiaverčiai jausti abiejų tėvų įsitraukimą į jo gyvenimą. Nors konfliktai skyrybų metu yra neišvengiami, labai svarbu dėl vaiko gerovės stengtis paminti nuoskaudas ir išlaikyti darnų tarpusavio ryšį, nes vaiko interesai turėtų būti aukščiau visų nesutarimų.
Kai tėvams nepavyksta patiems rasti abi puses tenkinančio sprendimo, kaip užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėčiu ar mama, vaiko teisių gynėjai pasiruošę tarpininkauti ir padėti tėvams – patarti, nukreipti gauti reikalingas paslaugas, rekomenduoti mediatorius, terapiją ir padėti ginčus išspręsti taikiai“, – minėjo ji.