Kol kas nėra aišku, kada tiksliai šis sektorius pradės veikti įprastais pajėgumais. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad laikantis tam tikrų taisyklių planines paslaugas sveikatos priežiūros įstaigos galės atnaujinti.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga antradienį sakė, kad pačios poliklinikos ir klinikos spręstų, kada atnaujinti planinę pagalbą – tai priklausys nuo jų pasirengimo.
„Svarbi ne pati data, svarbu, kad įstaiga susitvarkytų srautus, atitiktų infekcijų kontrolės reikalavimus, ir kai tik atitinka, ir pateikia duomenis apie tai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, gali pradėti tas paslaugas teikti“, – antradienį sakė sveikatos apsaugos ministras.
Taigi panašu, kad tokių paslaugų atnaujinimo dar teks palaukti.
Bijo vėl įkristi į duobę
Kaip Delfi pasakoja Irena (tikrasis vardas redakcijai žinomas), su depresija ji kovoja ne vienerius metus. Dar visai neseniai moteris tris savaites gulėjo Vilniaus miesto psichikos sveikatos Ribinių būsenų skyriuje, o prieš pat karantiną gydymą tęsė lankydama dienos stacionarą. Tačiau, teigia pašnekovė, šešių savaičių programos baigti taip ir nepavyko, nes šalyje buvo paskelbtas karantinas.
Moteris pasakoja, kad dienos stacionaro veiklos nutraukimas jai buvo netikėtas. Čia savitarpio pagalbos grupes ji lankė ir su specialistais konsultuodavosi penkias dienas per savaitę.
„Po dienos stacionaro aš iš viso buvau visiškai sveika. Viskas atsileido ir miegojau gerai. Depresija yra tokia liga, kuri nėra greitai išgydoma, ir per mėnesį, per pusantro aš atsistojau ant kojų. Pradžioje buvo žiauriai sunku, kai viskas nusikirpo per vieną dieną. Viskas buvo išmušta iš po kojų“, – atvirauja pašnekovė.
Ir nors, anot jos, šiuo metu tiek pat dienų ji gauna nuotolinę specialistų pagalbą internetu, tokio gydymo poveikis nėra tas pats ir tai išduoda blogėjanti savijauta. Pasak Irenos, kovoti su liga nepadeda ir užsidarymas namuose, tačiau kitos išeities nėra, nes ji priklauso rizikos grupei.
„Mes dabar per „Skype“ esame sukūrę tokią savitarpio grupę. Geriau negu nieko, bet toli gražu neatstoja to, kas buvo.
Man pablogėjo. Laikausi iš paskutiniųjų, kad vėl į tą duobę neįkrisčiau, nes nebus iš kur lipt. Ne tokiu laipsniu, bet, kaip ir buvo, man sunkiausia ryte, naktį nemiegu arba blogai miegu. Truputį vartoju vaistus, bet bijau, kad jie man pasibaigs ir nebus iš kur jų gauti. Sudėtinga. Su depresija reikia gyvo bendravimo, reikia judėjimo. Kadangi man daugiau nei 60 m., nesu labai stipri nuo pat vaikystės, tai reikia daug tupėti namuose. Ne tik dėl to skyriaus uždarymo, manau, karantinas veikia visus žmones, net jei jie neturi depresijos“, – patirtimi dalinasi Irena.
Paklausta, kaip ji taupo vaistus, pašnekovė sako, kad šiuo metu nesilaiko nustatyto vaistų vartojimo grafiko.
„Taupydama mažinu. Iš vienos pusės gerai, kad mažinu, bet būsena nėra gera. Tikrai tas karantinas silpnesnės psichikos žmonėms priskaldys malkų, bet yra kaip yra“, – sako moteris.
Situaciją vadina katastrofa
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre įsikūręs Ribinių būsenų skyrius kartais dar vadinamas psichoterapijos skyriumi. Kaip teigia skyriaus vadovas, Lietuvoje psichoterapijos pradininku laikomas psichiatras-psichoterapeutas Aleksandras Alekseičikas, čia pakliūvančių pacientų gydymas vaistais sudaro mažąją dalį, o pagrindinis taikomas metodas – psichoterapija.
„Psichiatrijoje paprastai kiekvienas žmogus maždaug 50 ir 50 proc. santykiu gauna ir medikamentinį gydymą, ir psichologinę pagalbą. Mūsų skyriuje vaistinė pagalba būdavo 20-30 proc., o psichologinė pagalba – 70 proc. Pas mus įvairūs ligoniai – pradedant sergančius neuroze ir baigiant sutrikimu, kai žmogui atrodo, kad jį stebi, nori jį per prievartą gydyti. Buvo ir priklausomų pacientų, ir su įkyrių būsenų būklėmis, kuriems vaistais sunku padėti (...). Dirbome su pačiais įvairiausiais sutrikimais, bet dažniausiai čia gulėdavo pacientai, kurie jau turi patyrimą, jog vaistai jiems nelabai padeda, jiems reikalingas psichologinis poveikis ir palaikymas“, – apie skyriaus darbą pasakoja A. Alekseičikas.
Gydytojas aiškina, kad iki karantino Ribinių būsenų skyriuje stacionariai galėjo būti gydomi 15 žmonių, dar 20 pacientų – dieniniame stacionare.
Ligoninėje, anot A. Alekseičiko, gulėjo tie asmenys, kurie gali kelti grėsmę sau ar aplinkiniams. Taip pat pacientai, kuriems reikėdavo pritaikyti vaistus. Pasak psichiatro, būklei pagerėjus asmenys būdavo paleidžiami namo ir su specialistais bendraudavo bei grupinius užsiėmimus lankydavo tik dienomis.
Skyriaus vedėjas pasakoja, kad įvedus karantiną staigiai buvo uždaryta stacionarioji skyriaus dalis, o vėliau ir dienos stacionaras.
„Mūsų ligoninėje, Vasaros 5, yra 300 darbuotojų ir įprastai gydosi apie 250 ligonių. Dabar mūsų ligoninėje buvo apie 50 ligonių, kiti dėl karantino neįleidžiami. Ne tik mano skyrius uždarytas, uždarė dar tris kitus, visas dieninis stacionaras uždarytas. Tai yra savotiška katastrofa. Yra 300 darbuotojų, kurie gydo 50 ligonių. Kiti išėjo į atostogas, į prastovas. Viskas neorganizuota“, – apie susidariusią situaciją kalba psichiatras-psichoterapeutas.
Jis teigė dėl tokios padėties pretenzijų ligoninei neturintis, nes supranta, jog tokio masto krizė Lietuvoje pirmoji. Vis dėlto, anot jo, stebina tai, kad iki šiol psichoterapija nepriskiriama prie būtinosios pagalbos ir nesuvokiama, kad tokio gydymo tęstinumas yra tiesiogiai susijęs su besigydančiųjų būkle.
„Jeigu jūs susilaužėte koją ir neturite draudimo, esate užsienietis, jums vis tiek būtina pagalba, kad nemirtumėte, ji bus suteikta nemokamai. Šiuo metu dauguma organizacijų ir mūsų ministras nelaiko psichoterapijos būtinąja pagalba.
Vienas iš populiariausių psichoterapijos apibendrinimų yra poveikis žmogui per santykius. Ne tik per mąstymą, per jausmus, įtaigą, vaistus, o ir per santykius. Kadangi šalia yra kitų žmonių – seselių, kitų ligonių – pacientas jaučiasi saugus. Visus ligonius, kurie pas mus buvo, turėjome išrašyti“, – tikina skyriaus vadovas.
Priima tik ištiktus ūmios psichozės
Kaip teigia Vilniaus psichikos sveikatos centro darbuotojai, Ribinių būsenų skyrius buvo uždarytas po to, kai Vilniaus savivaldybė vieną ligoninės korpusą nusprendė panaudoti sugrįžusiųjų žmonių izoliacijai. Nors ne vienas čia izoliuotas lietuvis stebėjosi savivaldybės pasiūlytomis gyvenimo sąlygomis, šiame korpuse ilgą laiką buvo gydomos įvairių psichikos sutrikimų turinčios moterys nuo 65 metų.
Visos jos, savivaldybei nusprendus ligoninės patalpas panaudoti užsikrėtusiųjų ar sugrįžusiųjų iš užsienio izoliacijai, perkeltos į Ribinių būsenų skyriaus palatas, o pastarasis apskritai uždarytas.
Vis dėlto Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius tikina, kad nė vienas pacientas iš psichoterapijos skyriaus nebuvo išrašytas nepabaigus gydymo.
„Visiems buvo baigtas gydymas, nebuvo labai staigiai viskas daroma. Tas pastato perdavimas neįvyko per vieną dieną. Nė vienas pacientas nebuvo išrašytas anksčiau laiko. Iš trijų gydytojų du gydytojai dirba – vienas yra atostogose, skyriaus vedėjas konsultuoja nuotoliniu būdu, o viena gydytoja dirba kitame skyriuje su tais pačiais pacientais. Jeigu ir yra kažkoks pacientas, kuriam reikia tokios pagalbos, tai jis perkeltas į kitą skyrių. Mes veiklos nenutraukėme, tai tikrai nė vienam pacientui gydymas nebuvo nutrauktas“, – tikina M. Marcinkevičius.
Direktoriaus teigimu, net ir tuo atveju, jei psichiatrijos ligoninė nebūtų atidavusi pastato užsikrėtusiųjų koronavirusu izoliacijai, Ribinių būsenų skyrių dėl karantino vis tiek būtų tekę uždaryti.
„Iš esmės ten yra teikiama planinė pagalba, praktiškai būtinosios pagalbos pagal to skyriaus specifiką nėra. Ten pagrinde taikoma psichoterapija ir mes visi puikiai suprantame, kad tai nėra ekstrinė, tai planinė pagalba. Net jeigu mes to pastato būtume neatidavinėję, vis tiek į tą Ribinių būsenų skyrių naujų pacientų nebūtume galėję priimti. Vis tiek tie pacientai būtų išrašyti ir skyrius būtų ištuštėjęs“, – sako M. Marcinkevičius.
Anot ligoninės vadovo, šiuo metu duris gydymo įstaigoje yra užvėrę du skyriai – Ribinių būsenų ir Krizių intervencijos. Taip pat neveikia visi dienos stacionarai.
Tiesa, įstaigos vadovas patvirtino, kad nors ligoninėje įprastai stacionariai gydoma apie 150 pacientų, šiuo metu jų yra apie 50. Paklaustas, ar visi jie iš ligoninės paskelbus karantiną buvo išrašyti, M. Marcinkevičius tai patvirtino.
„Taip, pas mus visą laiką vyksta judėjimas, mes juk ne globos namai. Pas mus kiekvieną dieną ir guldomi, ir išrašomi pacientai. Kadangi dabar planinių pacientų guldyti negalime, kurie su nukreipimu, pablogėjo, iš esmės liko tik būtinoji pagalba. Būtinoji pagalba, sakykime, tik ūmi psichozė. Žmonių su depresija, su neurozėmis šiuo metu priimti negalime“, – aiškina M. Marcinkevičius.
Laukia ligonių antplūdžio
Savo ruožtu A. Alekseičikas tikina, kad būtent sergančius depresija, neuroze ir kitomis panašiomis ligomis karantinas ir gydymo pasikeitimas paveiks labiausiai.
„Kad mes izoliuojamės tai gerai, bet dabar labai daug žmonių, praktiškai visa liaudis pasodinta į namų areštą. Tai nėra gerai. Reiškia, mes agresyviai elgiamės ne tik viruso, bet ir žmonių atžvilgiu. Dalis žmonių gali tai išgyventi, bet labai daug žmonių , kurie yra izoliuoti, suvaržytas jų aktyvumas ir laisvė, tikrai jaučiasi labai blogai.
Tų, kurie serga rimta psichoze, išorinis pasaulis apskritai nelabai gali veikti. Bet tuos, kurie pradeda per daug bijoti šitos epidemijos ar pandemijos, ir bijo ne tik dėl savęs, bet ir kitų – savo tėvų, giminių, vaikų, tai jų būsena, galima sakyti, apgailėtina. Bet žmonės kenčia. Pagalbos jie negali gauti, pergyvens ir iškentės“, – apie pacientų realybę kaba gydytojas.
Anot šiame skyriuje dirbančio ir šiuo metu prastovose esančio psichologo Andriaus Jančiausko, ne ką mažiau, o gal net ir stipriau bus paveikti dieninį stacionarą lankę pacientai. Psichologas įsitikinęs – dėl karantino „psichikos sveikatos krizė smogs labai stipriai“.
„Tai atsilieps labai stipriai ir labai tiesiogiai, nes visa ta problematika dabar kažkur bręsta, dauguma žmonių tiesiog nesigydo, o nesigydydami dar ir aplinkinius kankina. Namiškiams tikrai dažnai būna sudėtinga, nes tai sudėtingi pacientai ir tai plečiasi lyg virusas, galima sakyti, ėda visuomenę. Mes, sveikatos sistema, kuri įprastai veikia kaip vaistas, nedarome nieko. Tiesiog esame laukime. O paskui turėsime tvarkytis su didesniu debesiu. Manau, kad tai bus ilgalaikės pasekmės“, – įžvalgomis dalinasi specialistas.
Kad tokie griežti ribojimai neabejotinai paaštrins psichinius sutrikimus turinčių asmenų būklę sutinka ir M. Marcinkevičius. Jo teigimu, psichikos sveikatos centras jau dabar ruošiasi ligonių antplūdžiui.
„Po visų karantinų, kai tik atsilaisvins galimybė tuos pacientus priimti, mes po truputį ruošiamės tam didesniam antplūdžiui. Todėl dabar darbuotojus ir stengiamės išleisti atostogų. Kai tik tai bus leidimas hospitalizuoti planinius pacientus, atidaryti dienos stacionarus, tai mes tikrai laukiame didžiulio srauto. Kuo ilgiau ribojimai užsitęs, tuo tas srautas bus didesnis. Mes tai puikiai suprantame“, – prognozuoja M. Marcinkevičius.
„Uždaryta visa sveikatos priežiūros pagalba, ne tik psichikos sveikatos. Sustabdyta visa ambulatorinė, planinė pagalba, visur teikiama tik ekstra atveju. Psichikos sveikata nėra išskirta“, – priminė M. Marcinkevičius ir pridūrė, kad nors karantinas iš tiesų žmonių psichikos sveikatai gali atsiliepti labai skaudžiai, kol kas pati ligoninė nieko padaryti negali – jos rankos dėl įvestų ribojimų surištos.
Tą patvirtina ir Vilniaus savivaldybės laikinoji Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.
„Visi šiuo metu esantys paslaugų ribojimai įvesti vadovaujantis Vyriausybės kovo 14 d. nutarimu. Šiame punkte numatyta, kad stacionarinės paslaugos gali būti teikiamos tik esant būtinosios medicinos pagalbos indikacijoms, o ambulatorinės paslaugos teikiamos tik nuotoliniu būdu.
Šiuo metu paslaugos pacientams yra teikiamos tokia apimtimi, kokią leidžia minėtas Vyriausybės nutarimas. Esant ūmiai būklei bei dėl skubios pagalbos visi pacientai priimami Priėmimo skubios pagalbos skyriuje, hospitalizuojami ir gydomi atitinkamuose skyriuose“, – teigiama V. Turauskytės raštu pateiktame komentare.
Psichologas prakalbo apie savanorišką darbą, ligoninė tikina – prastovose mažuma
Nors tiek SAM, tiek pati ligoninė tikina, kad nuotolinė pagalba pacientams šiuo metu teikiama, anot psichologo A. Jančiausko, tai daroma darbuotojų geranoriškumo sąskaita.
„Taip gavosi, kad mes netekome galimybės dirbti, bet skyrių sukūrėme nuotoliniu būdu. Veikiame savanoriškais pagrindais, realiai kaip ir gyvuojame, bet faktiškai kaip darbuotojai esame prastovose.
Mes tai kompensavome savo asmeninio gyvenimo sąskaita. Kriziniais laikotarpiais tas susitelkimas yra natūralus, bet jeigu tas krizinis laikotarpis tęsiasi mėnesį ir daugiau, tai atrodo jau valstybės neveiksnumas. Gerai, mes susitelkėm, pasavanoriavom, bet kiek dar tai daryti? Mėnesį, du, tris?“ – klausia psichologas.
M. Marcinkevičius tikina, kad prastovos pritaikytos tik mažajai daliai darbuotojų, tačiau kiek tiksliai – neįvardino.
„Kažkiek yra, bet tai pagrinde tie žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenori darbuotis. Dalis išėjo atostogų, daliai pritaikytos prastovos, nes pas mus apie pusę darbuotojų teikia ambulatorinę pagalbą“, – sako M. Marcinkevičius.
Iš viso ligoninėje dirba apie 300 specialistų.
Kaip Delfi informavo V. Turauskytė, šiuo metu psichikos sveikatos centre izoliuojamas tik vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo.