Nežinojo apie dalyvavimą konkurse
Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas „Delfi TV“ laidoje „Iš esmės“ sakė nežinojęs apie A. Belickaitės dalyvavimą konkurse. Pasak jo, situacija tikrai nėra maloni.
„9 iš 10 žmonių būtų įvertinę tą galimą interesų konflikto regimybę ir būtų į tokią poziciją nėję. Arba, jeigu būtų nuėję, galbūt būtų iškart pasitraukę, nes „Lietuvos geležinkelių“ korporatyvinių reikalų direktorės postą pradėti nuo labai blogo korporatyvinio reikalo turbūt nėra labai išmintinga“, – sakė jis.
„Prezidentas, kiek supratau, tamsų debesį užvilko ant visų valstybės valdomų įmonių veiklos principų. Kad vos ne, jeigu tu tikrai nori, gali bet kur bet ką įdarbinti. Šitas debesis yra pakankamai tamsus ir pakankamai rimtas, kad būtų galima svarstyti apie kažkokius kitokius būdus spręsti situaciją, negu kad tiems asmenims, kurie pateko į interesų konflikto regimybės lauką, kuo greičiau iš jo išeiti. Taip ir atsitiko“, – kalbėjo V. Mitalas.
Jis teigė nemanantis, kad A. Armonaitė turėtų prisiimti atsakomybę už sritį, kurios nekuruoja, ir atsistatydinti.
„Nepritariu tam, kad ji tai darytų. Galime analizuoti procedūras, kurios vyko „Lietuvos geležinkeliuose“, bet kad partija ar politikai taptų A. Belickaitės ir [Rasos] Jakilaitienės kovos dėl posto įkaitais, turbūt tikrai nereikia“, – teigė politikas.
Gentvilas: kolegos turi susiskaičiuoti skeletus spintoje
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad A. Belickaitė pati turėjo numatyti, jog gali kilti panašių problemų.
„Ji, kaip komunikacijos specialistė, turėtų spręsti ir, pavyzdžiui, „Lietuvos geležinkelių“ vadovų problemas, jeigu jie patektų į asmenines reputacines krizes. Tačiau ji pati neparodo profesionalumo, pati sau sukurdama asmeninę reputacinę krizę. Tada suabejoji ir profesionalumu – eini spręsti tokio pobūdžio krizių, bet nepamatai, kad pati įneri į tokią krizę“, – sakė Seimo narys.
Jis teigė tikintis, kad partija galėjo nežinoti apie A. Belickaitės dalyvavimą konkurse.
„Aš tikiu, kad jis (V. Jurgutis – „Delfi“) partijos neperspėjo. Šeima sprendė savo reikalus. Tai ta šeima dabar ir nukentėjo, prisiėmė atsakomybę“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis taip pat teigė bent jau kol kas nematantis pagrindo, kodėl ministrė A. Armonaitė turėtų atsistatydinti.
„Bet dabar atsiranda ir klasiokės, ir pusseserės. Kiekviena diena gali pažerti naujos informacijos, kuri tą istoriją padaro dar neskanesnę. Kolegos turi susiskaičiuoti skeletus spintoje. Jeigu tų skeletų spintose yra daugiau, tai Aušrinė tikrai turėtų pradėti rimčiau galvoti apie prezidento pasiūlymą“, – sakė politikas.
„Asmeniškai manau, kad ji nebuvo informuota, kad tai buvo šeimos reikalas. Jeigu būtų informavę partijos vadovybę, aš tikiu Vytauto, Aušrinės protu, nuojauta, kad jie būtų pasakę: gal nereikia šito daryti“, – pridūrė E. Gentvilas.
Vyšniauskas: Lietuvos geležinkeliai“ turėtų paaiškinti, kaip vyko konkursas
Tuo metu konservatorių frakcijos seniūnės pavaduotojas Andrius Vyšniauskas pabrėžė, kad ir „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų paaiškinti, kaip vyko tas konkursas, kokie buvo pokalbiai, kiek buvo žmonių, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas žmogus.
„Man atrodo, tie duomenys turėtų būti išviešinti, kadangi tai yra ir įmonės reputacijos dalykas“, – teigė A. Vyšniauskas.
„Kadangi, kiek supratau iš viešosios erdvės, „Lietuvos geležinkelių“ pasamdyta įmonė siekė tam tikrus žmones atrinkti, juos kvietė, tai klausimas tai agentūrai – gal jie norėjo pakišti tą pačią ministrę ar tą pačią ministeriją? Galbūt „Lietuvos geležinkeliai“ darydami tokį veiksmą norėjo, tarkime, įsiteikti Susisiekimo ministerijai, kuri priklauso tai pačiai partijai?“ – laidoje klausimus kėlė konservatorius.
„Lietuvos geležinkeliai“ šiaip nėra paprasta institucija. Tai yra viena didžiausių valstybinių įmonių, kuri Lietuvos politinėje istorijoje yra padariusi įvairių įdomių politinių apsisprendimų. Dėl to neatmesčiau ir šitos versijos“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Vyšniausko, svarbiausia, kad ir „Lietuvos geležinkeliai“ pradėtų kalbėti ir parodytų, kas vyko.
„Mažų mažiausiai turėtų būti įmonės vidinis tyrimas, išsiaiškinant, kaip viskas vyko, ir pateikiant atsakymus tai pačiai valdybai, ministerijoms, kiek galima daugiau, viešajai erdvei“, – sakė A. Vyšniauskas.
Skandalai nuvilia visuomenę
A. Vyšniauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad panašiose situacijose yra problemų ir su įstatymais.
„Sąvoka nepotizmas ir interesų regimybė nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžta. Ne kartą pokalbiuose su STT šį klausimą buvau kėlęs. Daug užsiimame korupcijos, kyšininkavimo prevencija, bet į nepotizmo problemą neturime aiškaus atsakymo, ką su tuo daryti“, – teigė jis.
„Kalbant apie politikus, svarbiausias dalykas yra deklaravimas – ar tu deklaruoji kažkokį ryšį, dėl kurio tau gali kilti interesų konfliktas arba jo regimybė. Kai tu deklaruoji ir visi žino, tai nėra problemos. Jeigu ryšys nedeklaruotas, tada gali kilti problema“, – aiškino A. Vyšniauskas.
E. Gentvilo nuomone, reikėtų plėsti ir deklaravimo ribas: „Pavyzdžiui, pusseserėms [ryšio] deklaruoti nereikia, kaip dabar išsiaiškinome, bet juk realiai tai įtaką gali padaryti. Matyt, deklaravimo ribas gali tekti plėsti, kad nesikartotų tokios situacijos, nes, kas yra baisiausia, kad nepotizmas ar jo regimybė yra lygiai taip pat sankcionuojami – negalima sukurti regimybės.“
Pasak Seimo nario, panašūs skandalai suduoda smūgį pasitikėjimui visais politikais.
„Mes taip profesionaliau, atsargiau žiūrime, bet kaip tautai atrodo? Viskas aišku. Su kiekvienu tokiu konfliktu mes nuviliame dalį visuomenės, kuri žiūri supaprastintai“, – teigė E. Gentvilas.
V. Mitalo teigimu, norint išvengti tokių atvejų, nereiškia, kad žmogus neturėtų siekti karjeros vien dėl to, kad jo sutuoktinis dalyvauja politikoje.
„Ne tokią žinutę mes turėtume siųsti. Mes turėtume siųsti žinutę, kad gali dalyvauti karjeroje, tik reikia valdyti rizikas ir jas deklaruoti“, – laidoje „Iš esmės“ sakė politikas.