Po posėdžio E. Butrimas teigė, kad dėl visko būtų galima susitarti ir be teisminių procesų. „Aš žmogus, su kuriuo galima susitarti, – teigė A. Butrimas, tačiau į klausimą, ar bandė tartis be teismo, atsakė. – Jei ne aš puolu, tai ir nebandau. Jei mane puola, gali kalbėti. Bet jei kitų priemonių nemoka, tik teismai, tai jau kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Mano noras visą laiką – diplomatiškai sutarti.“
E. Butrimas įvardijo, kad santykiai su tėvu – komplikuoti. „Negražu, bet komplikuoti. Niekam nelinkėčiau tokių santykių“.
Pats E. Butrimas neslėpė, kad jam pačiam tokia situacija, kad jo kivirčas su tėvu persikėlė į teismą, nėra maloni. „Kvailai atrodo, kvailai ir vaikiškai“, – teigė E. Butrimas.
Pasidomėjus, kodėl tėvas nusprendė teisybės ieškoti teisme, atsakė: „Čia iš toliau yra, iš giliau. Čia jo reikia paklausti, kodėl jis taip daro“.
Byla dėl automobilio remontui išleistų lėšų
Ši byla anksčiau buvo kelta kaip baudžiamoji, tačiau buvo nutraukta nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Dabar šis ieškinys į teismą grįžo kaip civilinė byla.
Teisme nagrinėjamas 2016 metais vykęs sandoris tarp UAB „Teritus“ ir UAB „Draugystės viešbutis“ (pirmojo proceso metu šis pavadinimas buvo pakeistas, įmonė tokiu pavadinimu dabar jau neegzistuoja).
2016 metais A. V. Butrimas sudarė preliminarią daužto automobilio „Lexus“ pirkimo sutartį su E. Butrimu. A. V. Butrimas, jo paties teigimu, rūpinosi remontu pasitelkdamas UAB „Teritus“ lėšas (kiek daugiau nei 7 tūkst. eurų).
Kai automobilis buvo suremontuotas, A. V. Butrimo teigimu, susidarė neaiški situacija ir įmonė, kuri buvo atsakinga už automobilio pargabenimą iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pardavė jį jo sūnaus E. Butrimo įmonei UAB „Draugystės viešbutis“.
A. V. Butrimas teigia, kad E. Butrimo įmonė automobilį įsigijo tos vertės, kuri buvo nurodyta pirmojo pirkimo metu (kai jis buvo daužtas ir dar neremontuotas), neįskaičiuojant jau minėtų 7 tūkst., kurie buvo panaudoti automobilio remontui.
Nutraukus 2016 m. pabaigoje pradėtą ikiteisminį tyrimą automobilis buvo grąžintas UAB „Draugystės viešbutis“.
2019 m. Vilniaus miesto apylinkės teisme byla nagrinėjama kaip civilinis ieškinys, kurio ieškovas – UAB „Teritus“, o atsakovas – UAB „Imperiva“.
Dar praėjusią savaitę E. Butrimas DELFI teigė, kad „Draugystės viešbučio“ pavadinimo minėjimas šiame kontekste klaidina skaitytojus (nes pirmojo proceso metu pavadinimas buvo pakeistas), nors kai šis kivirčas buvo nagrinėjamas kaip pradėta baudžiamoji byla, ją nutraukiant buvo įpareigota automobilį „Lexus“ grąžinti UAB „Draugystės viešbučiui“. E. Butrimas taip pat patikslino, kad automobilis nėra prabangus, pirktas 2013 metais.
E. Butrimas valdo ne vieną viešbutį, taip pat vadovauja UAB „Imperiva“.
UAB „Imperiva“ posėdyje atstovavo advokatas Haroldas Ivanauskas, tačiau atvyko ir pats E. Butrimas. Į posėdį buvo kviečiami ir liudininkai, tačiau atvyko ne visi.
UAB „Teritus“ atstovaujantis advokatas Viktoras Onačko posėdžio pradžioje pranešė, kad A. V. Butrimas pirmadienio rytą atsiuntė medicininę pažymą nurodydamas, kad serga ir negali dalyvauti. Buvo perduota, kad A. V. Butrimas nori dalyvauti teisminiame procese.
A. V. Butrimas yra tik įmonės UAB „Teritus“ akcininkas, todėl atsakovo advokatas H. Ivanauskas neįžvelgė jo dalyvavimo būtinumo. H. Ivanauskas taip pat teigė, kad visi liudininkai turėtų būti apklausiami kartu, viename posėdyje, kad negalėtų susitarti, todėl siūlė posėdį nukelti. Advokatas taip pat pridūrė, kad E. Butrimo apklausimas šioje byloje nėra būtinas.
Vis dėlto buvo nuspręsta atvykusį liudininką apklausti ir skelbti kitą posėdį, kuriame būtų apklausiami kiti liudininkai.
Sąskaita už remontą išrašė vienai įmonei, po to perrašė kitai
Į teismo posėdį atvykęs liudininkas Ruslanas Grigonis – UAB „Mototoja“ darbuotojas. Jis teigė, kad neprisimena, kas atvežė automobilį ir paliko jį jo atstovaujamoje įmonėje remontui. „Žinau, kad rūpinosi remontu abudu. Abu važinėdavo. Žmonės mėgsta pataupyti, tai atveždavo naudotų detalių tiek vienas, tiek kitas“, – teigė R. Grigonis.
Jo teigimu, kalbų, kieno tai automobilis, nebuvo. „Sąskaitos buvo rašomos „Draugystės viešbučio“ vardu“, – įvardijo A. Grigonis.
Liudininko teigimu, anksčiau jie buvo tvarkę ir daugiau įmonei priklausančių automobilių, kuriuos remontui atveždavo E. Butrimas.
Beje, kai buvo išrašytos sąskaitos UAB „Draugystės viešbučio“ vardu, UAB „Teritus“ atstovaujantis A. V. Butrimas atvyko ir paprašė perrašyti sąskaitą. „Sąskaitą apmokėjo UAB „Teritus“, – įvardijo R. Grigonis. – Paskutinėmis dienomis dažniau atvykdavo vyresnysis (A. V. Butrimas- DELFI), bet kas atsiėmė neatsimenu.“
R. Grigonis teigė, kad remontuojant automobilį jo įmonė sąskaitas, jo paties žiniomis, rašė įmonei „Teritus“, tačiau pridūrė nežinantis, kieno lėšomis buvo perkamos naudotos detalės, kurias servisui pateikė ir E. Butrimas, ir A. V. Butrimas. R. Grigonis taip pat teigė, kad nežinojo, kam priklausė automobilis, esą jo įmonei buvo svarbu, kad būtų atsiskaityta už suteiktas paslaugas.
„Sąskaitos perrašymas buvo Antano prašymu. Aš neskambinau Ernestui ir neklausiau: galima-negalima“, – teigė R. Grigonis, atsakydamas į klausimą, ar įmonei skirtos sąskaitos perrašymui buvo gautas E. Butrimo patvirtinimas.
Apklausus liudytoją, teismas paskelbė, kad byla toliau bus nagrinėjama kito posėdžio metu.