Ko tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo?
Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius atkreipė dėmesį, kad NATO niekada nejuda į priekį, jeigu JAV nerodo tam lyderystės. Būtent tai dabar ir vyksta, sakė jis, išvardindamas ir galimas to priežastis.
„Esant stipriai JAV lyderystei ir politinei valiai, yra didesnės galimybės, kad aljansas pajudės į tą pusę. O Ukrainos narystės NATO klausimu Baltieji rūmai nerodo didelio entuziazmo, atsargiai yra nusiteikusi.
Galbūt šiek tiek atspindėdama ir pačios JAV nuotaikas – izoliacines tendencijas vidaus politikoje ir požiūryje. Jiems juk irgi reikia pradėti rengtis prezidento rinkimams, gal nenori siųsti signalų vidaus politikoje, kad vėl ruošiasi būti globalūs policininkai.
Iš kitos pusės – yra tokia giliai įsišaknijusi eskalacijos baimė, kurią jaučiame viso šio karo metu“, – įžvalgomis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi T. Jermalavičius.
Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas taip pat priminė, jog Lietuva burbulą dėl Ukrainos ir Sakartvelo narystės NATO jau buvo išpūtusi Bukarešte 2008 metais.
„Iš jo išėjo šnipštas. Vladimiras Putinas tai palaikė blefu ir jį parodė, kad nėra sutarimo, konsensuso. Ir švaistytis tokiais tuščiais žodžiais deklaracijose galbūt yra šiek tiek pavojinga. Dabar vyksta bandymas surasti aukso viduriuką – tarp stiprios garantijos, jog Ukraina taps NATO nare pasibaigus karo, nepaisant to, kokia bus teritorinė to išdava ir tarp to, kad visai nieko nežadėti. Bandymas rasti tą aukso viduriuką bus labai sudėtingas“, – teigė Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas T. Jermalavičius.
Atsargos majoras Darius Antanaitis laidoje paklaustas, kodėl Ukrainai šiuo metu nieko konkretaus nežadama, atsakė keliais klausimais.
„Visų pirma manau, kad tas, kas moka už balių užsako ir muziką. Tai jeigu praktiškai didžiąja dalimi visa Ukrainos išlaikymo našta guli ant JAV, ir tai yra galingiausias NATO narys, ką jie pasako, tai taip ir bus.
Kitas dalykas, kad iš to, jog pažadėsime, kad Ukraina bus NATO? Vengrija, kuri iki pilno masto karo reiškė šiokias tokias pretenzijas į Ukrainos teritorijas – ar ji tam pritars? Kam iš to daryti tam tikrus burbulus, žadėti tai, ko neįmanoma išpildyti?“ – klausė atsargos majoras D. Antanaitis.
Vietoje neįgyvendinamų pažadų, anot D. Antanaičio, turėtų būti aiškūs planas ir žingsniai.
„Bet pirmiausia tai reikia spręsti pačias skaudžiausias problemas – finansinis Ukrainos išlaikymas ir ginklų tiekimas. Suprantu, kad viešieji ryšiai yra faina, lozungai – gražu. Bet oro balionai sprogsta, todėl reikia žiūrėti pragmatiškai ir realiai – reikia, kad Ukraina laimėtų šį karą. O visa kita lyrika bus toliau“, – savo nuomonę Žinių radijo laidoje dėstė atsargos majoras D. Antanaitis.
Kaip sekasi kontrpuolimas?
Kyjivas skelbia, kad iš Rusijos pajėgų atkovojo 37 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos.
Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas T. Jermalavičius teigė, jog jau prieš prasidedant Ukrainos kontrpuolimui ragino pernelyg neišpūsti lūkesčių.
„Kad čia tas kontrpuolimas bus lengvas pasivaikščiojimas parke, taip, kaip nutiko Charkivo kryptimi ir Šiaurės rytuose. <...> Labiau panašu bus į tai, kaip kad buvo daroma Chersono srityje – tai buvo labiau metodiškas, žymiai sunkesnė operacija“, – kalbėjo jis.
T. Jermalavičius teigė, jog dabartinė Ukrainos kontrpuolimo kampanija yra labiau sistematiška, atsargi.
„Tie kvadratiniai kilometrai neatspindi Ukrainos poveikio Rusijos resursams, jų logistikai, tiekimui, vadovavimo struktūroms, kurios yra žymiai giliau už tų fronto įtvirtinimų, bet Ukraina gana sistematiškai ir sėkmingai naikina tuos taikinius. Kurdama prielaidas tolimesniems žingsniams“, – įžvalgomis dalijosi Žinių radijo pašnekovas Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas.
Jo teigimu, kažkuriuo metu bus identifikuotos vietos, kuriose proveržis yra galimas ir jis įvyks.
„Tada siunčiant į tas vietas rezerve laikomus, modernizuotus, naujai sukurtus junginius“, – kalbėjo T. Jermalavičius, kartu pridurdamas, kas masyvus ukrainiečių kontrpuolimas dar nevyksta.
„Čia vyksta plataus masto kampanija, per kurią Rusijos pusė yra alinama. Rusijos pusė irgi vietomis bando kontratakuoti, bet ta strateginė iniciatyva išlieka Ukrainos rankose“, – teigė jis.
„Rusijos sprogimas turi būti kontroliuojamas“
Atsargos majoras D. Antanaitis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ tikino, jog Rusijos destabilizavimas yra itin svarbus.
„Manau, kad Rusijos destabilizavimas yra labai svarbus, nes karas Ukrainoje bus pasibaigęs ne mūšio lauke. O mūšio laukas bus tik priežastis, kaip detonatorius, kad prasidėtų neramumai Rusijoje.
Tačiau su Rusija mes neturime būti kaip maniakai, kad ją reikia sunaikinti. Ją reikia sunaikinti, bet lieka daug bet. Pavyzdžiui, kas bus su branduoline ginkluote, kur dabar Jevgenijus Prigožinas?“ – klausimus kėlė D. Antanaitis, svarstydamas scenarijų, jog jei branduolinę ginkluotę valdo būtent „Wagner“ vadas, jo tonas pokalbiuose su Rusija – daug rimtesnis.
„Jis gali derėtis, nes būtų kvaila iš J. Prigožino pusės tiesiog sustoti, apsisukti ir išeiti namo. Mes turime siekti, kad Rusija būtų destabilizuota, kad ji sprogtų, bet tas sprogimas turi būti kontroliuojamas, o ne chaotiškas“, – dėstė atsargos majoras.
Tarptautinio saugumo ir gynybos centro Taline tyrimų vadovas T. Jermalavičius sutiko, jog būtina turėti Ukrainos pergalės galimus scenarijus ir dialogo dėl jų.
„Pergalė yra mūsų tikslas, mes neturime slėpti, jog tai yra Vakarų pasaulio tikslas, ne tik neleisti jiems pralaimėti. Tos pergalės pasekmių Rusijai scenarijų gali būti įvairių, mes turime diskutuoti, kaip mes suvaldysime kiekvieną scenarijų. Kiekvienam iš jų reikia būti pasiruošusiems“, – Žinių radijo eteryje sakė T. Jermalavičius.
