Už tai po svarstymo antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 16 parlamentarų.
Parlamentarai prašys KT ištirti, ar prezidento Gitano Nausėdos pernai gruodžio 16 d. dekretas, kuriuo teikta Seimui atleisti S. Rudėnaitę iš Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, dar nepaskyrus AT pirmininke, neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, konstituciniams teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymui.
Parlamentarai taip pat ketina paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. priimtas nutarimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko Antano Matulo teigimu, etikos sargai mano, kad Seimas savo nutarimu galėtų atšaukti sprendimą dėl S. Rudėnaitės atleidimo nuo pat jo priėmimo datos. „Tikrai apgailestauju, kad nebuvo nueita tuo keliu greičiausiai ištaisant klaidą“,- per diskusiją Seime sakė A. Matulas.
Jo nuomone, Seimas turėjo suvokti kaip realizuoti šitą procedūrą, o ne kaltinti prezidentą, kad jis pateikė nelogišką projektą.
A. Matulo vertinimu, kreipimosi į KT tekstas surašytas nekorektiškai, kaltinant kitas institucijas. „Linkėčiau, kad mūsų klaidos būtų pastebimos, taisomos“,- kalbėjo A. Matulas.
Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis tvirtino, kad Seimas padarė klaidą. „Esu tikras, kad Seimas privalėjo paisyti protingumo kriterijų ir pirmiausia balsuoti už paskyrimą ir tik teigiamo balsavimo atveju balsuoti už atleidimą. Jeigu padarėme klaidą, būkime tiek drąsūs ir pripažinkime. Lauksime KT sprendimo ir tikėsimės, kad daugiau tokių klaidų čia nebus“,- sakė V. Juozapaitis.
Seimo narė Dovilė Šakalienė apgailestavo, kad kai kurie Seimo nariai balsuodami nesugebėjo suprasti, kad balsavimo biuleteniai dėl atleidimo ir paskyrimo yra neatsiejamai susiję, kad jeigu prieštaraujame paskyrimui - neturėjome teisės atleisti.
„Tikiuosi, kad tie keliasdešimt žmonių, nesupratę už ką balsuoja, pasidarys išvadas ir daugiau taip nebalsuos“,- sakė D. Šakalienė.
Seimo narys Povilas Urbšys negailėjo kritikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, nes esą viskas buvo daroma, kad būtų vilkinamas šito projekto priėmimas. Jis taip pat įžvelgė keršto akciją, kuri, anot jo, orientuota į prezidento pažeminimą.
Seimo narys socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlė nesikreipti į KT, o išspręsti šitą problemą pačiam Seimui.
Kreipimąsi į KT inicijavo 29 Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai.
ELTA primena, kad Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.
Valantinas tikisi, kad S. Rudėnaitės atleidimą KT išnagrinės skubos tvarka
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas teigė besitikintis, kad teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimą iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų Konstitucinis Teismas (KT) išnagrinės skubos tvarka.
„Aš noriu tikėti, kad šiandien Seimas vieningai kreipsis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka tas klausimas bus išspręstas. Taip yra pagal reglamentus – jeigu kreipiasi visas Seimas, tai tas klausimas sprendžiamas skubos tvarka“, – BNS antradienį sakė A. Valantinas.
„Ir, mano galva, tas klausimas iš tikrųjų be galo svarbus yra, nes atleista aukščiausios grandies teisėja iš einamų pareigų, nesant tam pagrindo, tai aš manau, kad jis kuo skubiau turėtų būti išspręstas“, – teigė jis.
Seimas antradienį planuoja kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėjos atleidimo.
Valdančiųjų „valstiečių“ teikiamu projektu KT siūloma aiškintis, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos dekretas dėl S. Rudėnaitės atleidimo bei skyrimo į LAT vadoves, taip pat Seimo priimtas nutarimas neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Seimas prieš porą savaičių balsuodamas dėl prezidento teikimo ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės LAT vadove, bet ir atleido ją iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Kai kurie teisininkai sako, kad atleidimas neatitiko įstatymuose numatytų pagrindų.
Jei Seimas kreipsis į KT savo nutarimu, sprendimas dėl S. Rudėnaitės atleidimo nustos galioti.
Valdantieji laikosi pozicijos, kad S. Rudėnaitė atleista iš pareigų nesant tam teisinio pagrindo dėl Prezidentūros padarytos klaidos, viename dekrete kartu įrašant ir atleidimą, ir paskyrimą.
Šalies vadovas G. Nausėda teigia, kad Seimas atleisdamas LAT teisėją iš skyriaus pirmininkės pareigų ir nepaskirdamas jos LAT vadove iškreipė jo dekretą.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
Prezidentas G. Nausėda teikdamas S. Rudėnaitės kandidatūrą į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke. Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
Anksčiau skiriant kurį nors teisėją į kitas pareigas prezidentas iš pradžių pateikdavo dekretą dėl jo paskyrimo, o jį priėmus išleisdavo dekretą dėl to teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.