Kodėl S. Lavrovas įgauna išskirtines teises?
Pasak buvusio užsienio reikalų ministro, ambasadoriaus Lino Linkevičiaus, vertinant esamą situaciją, vertėtų atsižvelgti į daugybę skirtingų aspektų.
„Viena vertus, jeigu pažvelgtume į teisines sutartis – tai tarptautinės organizacijos, ypatingai tokios, kaip Jungtinės Tautos, kurios turi pastovią būstinę Niujorke, kur vyksta generalinės asamblėjos ir, kur suvažiuoja visi – ir diktatoriai, ir visokie teisių pažeidėjai – šalis šeimininkė yra kaip ir įsipareigojusi visus priimti. ESBO atveju, tos sostinės keičiasi ir rotuoja, tad yra tam tikrų niuansų. Irgi yra kaip ir įsipareigojimas leisti visoms valstybėms narėms dalyvauti, nes jos visos lygiateisės ir taip toliau, bet yra tokių visokių „jeigu“ ir ta kiekviena šalis, kuri priima šitą renginį, gali įvertinti ir saugumo kontekstą, ir tą situaciją, kokia ji yra, ir, jeigu yra sankcionuoti žmonės, įvertinti, už ką visa tai yra. Yra tam tikrų niuansų ir tai nėra 100 procentų privalomumas“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Pasak pašnekovo, būtent atsižvelgiant į visa tai ir kyla tam tikri klausimai.
„Ar mes turime reikalų su tokia įsisenėjusia, netgi šiek tiek sustabarėjusia ir, tam tikra prasme, susikompromitavusia sistema? Ar yra politinė valia bent kažką pajudinti šioje situacijoje? Štai toks akibrokštas iš Baltijos šalių ir Ukrainos, tas nevažiavimas – jis kaip ir paryškina tą faktą, nes – kas dabar įvyksta? Lavrovas įgauna platformą skleisti tą savo propagandą ir visas nesąmones, kurias mes jau puikiai žinome, nes jam čia kažkokių auklėjimo efektų tikrai nebus ir jis vis tiek kalbės tą, ką visada“, – teigė L. Linkevičius.
Anot jo, S. Lavrovas tokiu būdu įgauna galimybę dar kartą pabrėžti, kad jokios izoliacijos nėra ir kad Rusija dalyvauja tarptautinės organizacijos veikloje bei turi savo balso teisę.
„Visokių minčių čia kyla. Aš dar pridursiu vieną gal ne tiek svarbų, gal kai kam atrodys techninį dalyką, bet reikia suteikti oro erdvę skrydžiui. Aš tokį klausimą turiu dabar – kokio galo jam skristi su tuo privačiu lėktuvu? Jis gali komerciniais reisais skristi, jeigu taip labai nori. Ten ir per Stambulą, ir visokių yra tų variantų. Jie nėra patogūs, bet ukrainiečiai, beje, traukiniu važinėja jau kelis metus. Ir mes taip pat, važiuodami į Kijevą, būtent dėl Rusijos agresijos. Kodėl dabar Lavrovas turi su savo tuo privačiu lėktuvu gauti kažkokias išskirtines teises?“, – kėlė klausimus L. Linkevičius.
Taigi, pasak buvusio užsienio reikalų ministro, ambasadoriaus L. Linkevičiaus, šioje situacijoje išryškėja ir politinių nenuoseklumų, ir praktinių klaidų, ir keistų pataikavimo elementų.
„Matyt, yra žmonių įsitikinimas, kad ta platforma yra tam, kad kalbėtis, bet aš jau sakiau, kad tas kalbėjimas tikrai nepakeis nei Rusijos elgesio, nei laikysenos, o gal tik dar labiau klampins visą tą situaciją“, – teigė jis.
Jo teigimu, šioje vietoje atsakomybę prisiimti turėtų būtent didžiosios valstybės narės.
„Kiek galima taikstytis? Kiek galime tą toleruoti? Aš manau, kad čia atsakomybė yra ypatingai didžiųjų valstybių, kurios įsivaizduoja, kad čia atlieka kažkokį gerą darbą, išlaikydami dialogo platformą, nesuprasdami, kad tas dialogas rusų yra naudojamas kaip dūmų uždanga visiškai nieko nekeisti ir toliau tęsti savo agresyvią politiką“, – teigė L. Linkevičius.
Vakarų šalys įsivelia į chaotiškas politines diskusijas
Rytų Europos studijų centro vadovo Lino Kojalos manymu, tai, kad Rusijos atstovas lankosi vienoje iš NATO valstybių ir, kad jam yra suteikiamos išskirtinės galimybės šį tikslą pasiekti, lemia ne viena priežastis.
„Yra norinčių išsaugoti ESBO organizaciją, nepaisant to, kad ji sunkiai funkcionuoja nuo pat 2014 metų ir pagrindinė to priežastis, be abejo, yra ta pati Rusija, kuri vetuoja sprendimus ir, matome, netgi sugeba kai kuriais atvejais išsireikalauti, kad, pavyzdžiui, kitų metų pirmininkaujanti valstybė nebūtų Estija, dėl ko sutarė visos Europos šalys, o, kad būtų šiek tiek Kremliui palankesnė narė, tai yra Malta. Kitas aspektas yra tai, kad galime matyti, jog yra vėl noro svarstyti apie tai, ar nereikia užmegzti dialogo su Kremliumi, nepaisant to, kad pastangos tą daryti anksčiau nedavė rezultatų, o požymių, kad pats Kremlius norėtų to dialogo, atsitraukiant iš savo agresyvių veiksmų, taip pat nematyti“, – teigė jis.
Tiesa, tam tikros šalys ir toliau rodo lyderystę, ir nenusileidžia agresorei Rusijai. Štai Suomija neseniai paskelbė uždaranti paskutinį sienos su Rusija praėjimo punktą, taip didindama izoliaciją. Pasak L. Kojalos, svarbiausia šioje situacijoje yra tai, kad Suomija sprendimus priima greitai ir užtikrintai.
„Mes žinome, kad Rusija nuolatos testuoja Vakarų šalis – ir Suomiją, ir kitas. Lietuva taip pat yra patyrusi migracijos bangas ir, be abejo, mes nesame nuo to apsaugoti ateityje, bet, jeigu Rusijai bus sudaroma prielaida manyti, kad Vakarų šalys nesugeba rasti sprendimo būdų – Vakarų šalys įsivelia į chaotiškas politines diskusijas ir tai gali būti pažeidžiama vieta. Tada tos atakos ne tik intensyvės, bet ir plėsis. Šiuo atveju, Suomijos pakankamai greiti sprendimai, ypatingai turint ir tam tikrą patirtį iš ankstesnių metų, nes tai nėra pirmosios tokios bangos, aš manau, kad yra geriausias atsakas ir to reikia siekti ateityje“, – teigė L. Kojala.
Rusija sieks išnaudoti šią situaciją
Savo mintimis apie S. Lavrovo vizitą Šiaurės Makedonijoje Žinių radijo laidoje dalijosi ir ambasadorius, signataras Vytautas Plečkaitis. Pasak jo, šioje situacijoje galima įžvelgti ir pozityvių dalykų.
„Vienas pozityvus dalykas yra tai, kad atsisako važiuoti ir dalyvauti šioje sesijoje visos trys Baltijos šalys, visų šių šalių ministrai. Tai yra geras ženklas, kai daromi žingsniai kartu, solidarizuojantis. Čia yra solidarizacijos pavyzdys, paremiant Ukrainos užsienio reikalų ministrą, kuris nevažiuoja. Manau, kad tai sukels tam tikrų diskusijų pačioje ESBO organizacijoje, dėl tokių žingsnių, nes ta organizacija iš tikrųjų yra tokia didžiulė biurokratinė organizacija, kuri nesprendžia esminių reikalų Europoje, bet tai yra būdas išreikšti savo pozicijas, išsakyti jas“, – teigė jis.
Pasak pašnekovo, iš esmės, kitų šalių dalyvavimas šioje sesijoje taip pat yra galimybė dar kartą „išbarti“ Rusiją.
„Bus galima ir nuvažiavus pasakyti savo poziciją apie Rusiją, kuri ten, žinoma, aktyviai darbuosis“, – teigė V. Plečkaitis.
Politologas, LRT bendradarbis Ukrainoje Alvydas Medalinskas taip pat pritarė nuomonei, kad Baltijos šalių poziciją vertėtų vertinti gerai.
„Blogas signalas yra tai, kad Šiaurės Makedonija, tik įstojusi į NATO, daro tokius žingsnius, nes, vis dėlto, ne tik Putinas, bet ir Lavrovas yra atsakingi už šitą karą. Kalbėti galima, gal kai kuriais atvejais galima išduoti ir leidimus, bet laikas yra labai negeras, kurį, be jokios abejonės, Maskva stengsis retransliuoti kaip Vakarų skaldymą, kaip tokį didesnį palankumą Maskvai, kad atsiranda realistiškiau mąstančios šalys“, – teigė jis.
Vis dėlto, A. Medalinskas teigė jau matantis tam tikrų Vakarų atsigavimo ir atsipeikėjimo ženklų Ukrainos atžvilgiu.
„Atsiranda vėl daugiau supratimo, kad tai yra svarbu. Gal taip yra ir dėl to, kad suprantama, kad Izraelyje su „Hamas“ ten jau irgi yra tvarkomasi ir gal mažiau dėmesio bus ten, bet lapkričio mėnuo buvo tikrai nerimastingas ir pilkoje zonoje“, – tikino jis.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
