Klausimų dėl pasirengimo liepos 11-12 dienomis Vilniuje įvyksiančio renginio kilo dėl to, kad Vilniaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ kai kurias prekes ir paslaugas nusprendė pirkti neskelbiamų derybų būdu.
Perkant šiuo būdu pirkėjas pats kreipiasi į savo pasirinktas įmones ir kviečia pateikti pasiūlymus. Maža to, įstatymas numato galimybę apklausti tik vieną tiekėją, todėl šis būdas gali kelti klausimų dėl skaidrumo.
Įstatymas neskelbiamas derybas leidžia esant tik tam tikroms sąlygoms, viena jų – jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti.
Tačiau apie renginį buvo žinoma dar pernai vasarą.
„Litexpo“ tikina, kad prieš ką nors pirkdama tyrė rinką ir aiškinosi, kurie tiekėjai pajėgūs įvykdyti sąlygas, be to, stengėsi užtikrinti konkurenciją.
Įmonė taip pat aiškina negalinti visų pirkimų atlikti vienu metu, nes, pavyzdžiui, vienų darbų atlikimas priklauso nuo kitų, jau atliktų pirkimų ir panašiai.
Anot valstybės įmonės, vykdydama įprastus pirkimus ji nebūtų spėjusi pasiruošti tokiam dideliam renginiui.
Tiesa, į Delfi klausimą, kokią dalį sudarė neskelbiamų derybų būdu atlikti pirkimai, „Litexpo“ neatsakė. Įmonės skaičiavimu, pasirengimas renginiui gali atsieiti apie 17 mln. eurų.
Neskelbiamų derybų būdu pirko daug
Viešųjų pirkimų portalo duomenimis, neskelbtinų derybų būdu „Litexpo“ vykdė visą eilę pirkimų. Pirmasis apie tai paskelbė portalas TV3.
Pavyzdžiui, kovą su įmone „Energotecha“ buvo sudaryta 361 tūkst. eurų sutartis dėl elektros energijos gerinimo prekių, skirtų renginiui.
Vasarį iš įmonės „Muzikos ekspresas“ už 1,54 mln. eurų išnuomota apšvietimo įranga.
Sausio 20 dieną neskelbtinų derybų būdu iš „Design Point“ už 60, 5 tūkst. eurų pirktos dizaino paslaugos.
Sausį su įmone „Topaz“ sudaryta beveik 631 tūkst. eurų sutartis dėl konstrukcijų nuomos.
Pernai gruodį „Litexpo“ su „Telia“ sudarė 2,78 mln. eurų vertės sutartį dėl tinklo ir jo veikimui skirtų prekių nuomos.
Neskelbiamos derybos vyko ir „su renginiais susijusių paslaugų“ atveju. Šių paslaugų iš įmonės „Konferenta“ įsigyta už 788,9 tūkst. eurų.
Tuo pačiu būdu iš „UP Records“ už 553,6 tūkst. eurų pirkta garso įrangos nuoma ir jos priežiūra renginio metu.
Skelbiamų derybų būdu iš „BMR Container“ už 23,7 tūkst. eurų išsinuomoti 14 mobiliųjų konteinerių ir tvora.
Taip pat skelbiamų derybų būdu iš įmonės „AKA Baltic“ už 35 tūkst. eurų pirkti vėliavų stiebai ir jų montavimo paslauga, iš viso 37 stiebai su montavimu.
Reikia pažymėti, kad čia nurodytos sumos yra maksimalios, o prekės ir paslaugos galiausiai gali kainuoti mažiau.
VPT direktorius: svarbu, kiek tiekėjų atsiliepė į kvietimus
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Darius Vedrickas Delfi sakė, kad į situaciją žvelgiant retrospektyviai galima pasakyti, kad pirkimus „Litexpo“ galėjo vykdyti kitaip.
„Mes kalbame apie pirkimo būdo pasirinkimą, jis buvo tinkamas, ar netinkamas. Perkančioji organizacija, tarsi apsidrausdama, kreipėsi neskelbiamų derybų būdu ne į vieną, ką įstatymas leidžia, o į kelis tiekėjus. Tokiu būdu, matyt, buvo bandoma valdyti riziką, kad nebūtų gautos per didelės, išpūstos kainos. Tačiau kitas svarbus aspektas – kiek tiekėjų atsiliepė ir pateikė pasiūlymus“, – atkreipė dėmesį tarnybos vadovas.
Anot jo, visiškai skirtingos situacijos, kai kreipiamasi į tris tiekėjus ir gaunami trys pasiūlymai ir ta, kai kreipiamasi į tris, bet gaunamas vienas pasiūlymas.
Pirkimus, anot jo, „Litexpo“ vykdė pasidariusi namų darbus – atlikusi rinkos tyrimus.
„Turime suprasti vieną labai svarbų dalyką, kad renginys labai didelis, kompleksinis, sudėtingas, dauguma lūkesčių ateina ne tiek iš Lietuvos, kiek iš NATO. Dauguma tos informacijos, matyt, yra slapta ir šiandien kalbėti, buvo permokėta ar ne, nenorėčiau“, – sakė jis.
D. Vedricko teigimu, norint atsakyti į klausimą apie kainas, reikia įvertinti renginio sudėtingumą, tai, kokios įrangos reikia kokiam laikotarpiui, tiekėjų patikimumą.
VPT vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma tiekėjo atstovų turi turėti leidimą dirbti su slapta informacija.
„Nenorėčiau manipuliuoti kainomis, nes lengva pasakyti, kad galima buvo pigiau nupirkti, reikia vertinti situaciją, kokioje perkama, kokie yra reikalavimai. Kad būtų vertinama visuma, o ne atskiri aspektai“, – sakė jis.
Visų pirkimų netyrinės
Anot tarnybos vadovo, VPT kol kas neturi planų po renginio įvertinti visų „Litexpo“ vykdytų pirkimų.
Anot jo, šiuo metu planuojama įvertinti vieną pirkimą – telekomunikacijų paslaugų, kurios renginiui už 2,78 mln. eurų perkamos iš „Telia Lietuva“. Šį pirkimą VPT yra apskundusi bendrovė „Bitė“, kurios atstovai paslaugas aiškino galėję pasiūlyti 33,85 proc. pigiau.
BNS anksčiau rašė, kad „Litexpo“ valdyboje dirba Aleksandras Golodas – „Telia Lietuvos“ pardavimų vadovas. „Litexpo“ vadovas Justinas Bortkevičius BNS aiškino, kad A. Golodas nuo šio konkretaus pirkimo nusišalino.
„Spręsime, kokių kitų pirkimų vertinimą atlikti, ar tai tikslinga, ar ne“, – Delfi sakė VPT vadovas.
Anot D. Vedricko, viską, ką privalo, „Litexpo“ yra paskelbusi viešai, todėl negalima sakyti, kad skaidrumas įstatymo prasme nebuvo užtikrintas. Jis sutiko, kad ne visi pirkimai galėjo būti vykdomi kartu, be to, pasirengimo terminas iš tiesų suspaustas laiko prasme.
„Sprendimai turi būti priimami greitai, atsakingai, bet, žinoma, ir laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo“, – teigė jis.
Į kiek tiekėjų kreipėsi?
„Litexpo“ Delfi atsiųstame atsakyme akcentavo, kad vykdydama pirkimą neskelbiamų derybų būdu įmonė dėl pasiūlymų pateikimo kreipėsi į bent tris potencialius tiekėjus.
„Taigi, kai tai buvo objektyviai būtina pirkimus vykdant neskelbiamų derybų būdu, „Litexpo“ dėjo maksimalias pastangas užtikrinti konkurenciją“, – atsakyme pabrėžia valstybės įmonė.
Tačiau peržvelgus viešai skelbiamas įvykdytų pirkimų ataskaitas matyti, kad pasitaikė atvejų, kai buvo kreipiamasi į vieną bendrovę.
Taip nutiko jau minėtame telekomunikacijų pirkime, kuris papiktino konkurentus ir kurį žada tirti VPT. Jo ataskaitoje nurodoma, kad neskelbiamose derybose dalyvavo tik „Telia Lietuva“, iš kurios ir pirktos paslaugos.
Statybinę techninę priežiūrą 203 tūkst. eurų „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdu įsigijo iš įmonės „Statybų techninė priežiūra“. Iš ataskaitos matyti, kad ir šiuo atveju ji buvo vienintelė apklausta bendrovė. Ataskaitoje valstybės įmonė motyvavo, kad paslauga reikalinga ypač skubiai.
Pernai rugsėjo mėnesį „Litexpo“ vykdė dar vieną neskelbtų derybų 177,3 tūkst. eurų vertės pirkimą – parodų salių sanitarinių mazgų atnaujinimo darbų. Ir šį kartą buvo apklaustas vienas tiekėjas – įmonė „Altitudė ranga“.
Pirkimo ataskaitoje „Litexpo“ paaiškino, kad iš šios įmonės darbus pirko daugiau kaip prieš dešimtmetį, kai Lietuva 2011 m. pirmininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO).
„Tuomet šis tiekėjas darbus atliko profesionaliai ir nustatytais terminais, todėl atsižvelgiant į sėkmingą bendradarbiavimą praeityje, tiekėjo patirtį vykdant darbus, kurie skirti Lietuvai svarbių renginių infrastruktūros pritaikymui bei sukūrimui bei patirtį atliekant analogiškus siekiamiems įsigyti darbams, esant ypatingos skubos aplinkybėms buvo pasirinktas būtent šis tiekėjas“, - kodėl rinkosi iš vieno, paaiškino įmonė.
Pernai rugpjūtį „Litexpo“ neskelbiamų derybų būdu pirko techninio projekto NATO renginiui parengimą. Ir čia apklausta viena įmonė - „Scenos dizaino idėjos“, projektą įsipareigojusi parengti už 121 tūkst. eurų.
Tuo pat būdu už 1,6 mln. eurų išsinuomojant konferencijos įrangą buvo apklausti du tiekėjai – „Screen service“ ir „Biznio mašinų kompanija“, laimėtoja pripažinta „Screen service“.
Anot ataskaitos, elektros energijos užtikrinimo NATO renginiui pirkime „Litexpo“ apklausė tris tiekėjus: „Energotecha“, „Satela“, „Vilakra“. Dvi paskutinės įmonės pasiūlymų nepateikė, tad konkursą laimėjo „Energotecha“.
Perkant apšvietimo įrangos nuomą apklaustos įmonės „Muzikos ekspresas“, „RTA Grupė“, SIA „Kompānija NA“. Šiame pirkime pasiūlymo nepateikė „RTA Grupė“.
Konstrukcijų nuomos pirkime apklaustos įmonės „Topaz“, „NP grupė“, „Liramta“. Dvi paskutinės įmonės pasiūlymų nepateikė, tad laimėjo „Topaz“.
Garso įrangos nuomos pirkime – „UP Records“, „MEX Pro“, SIA „UBS“. Šiame pirkime pasiūlymo nepateikė SIA „UBS“.
Teigia atlikusi rinkos tyrimą
Bendrovės atsakyme teigiama, kad aukščiausi NATO kokybės ir saugumo reikalavimai, didžiulė darbų apimtis bei itin trumpas pasirengimui skirtas laiko terminas yra pagrindiniai kriterijai, griežtai įrėminantys ir sąlygojantys visus „Litexpo“ vykdomus parengiamuosius darbus.
Valstybės įmonė pabrėžė privalanti užtikrinti, kad visi tiekėjai ne tik sugebės laikytis maksimaliai trumpų tiekimo ir darbų terminų, bet ir atitiks griežčiausius NATO reikalavimus.
„Litexpo“ teigia, kad organizuodama pirkimus neskelbiamų derybų būdu, visada atlikdavusi rinkos tyrimą, kurio metu vertino potencialius tiekėjus ir svarbiausia – jų galimybes paslaugas, prekes pristatyti ir suteikti laiku, nes pasirengimui reikalingas priemones reikalinga gauti pagal griežtai nustatytas datas iki renginio.
„Litexpo“ teigimu, didžiąją dalį pirkimų privalėjo ir privalo vykdyti itin skubiai. Todėl jiems pasirinktas neskelbiamų derybų būdas.
„Litexpo“ objektyviai nebūtų galėję sudaryti viešojo pirkimo sutarčių nurodytais terminais vykdydami tarptautinio ir/ar supaprastinto atviro viešojo pirkimo procedūras dėl pirkimo procedūrų terminų. Kiekvieną kartą priimant sprendimą dėl pirkimo būdo parinkimo, įvertinama ir tai, ar viešuosius pirkimus vykdant atviro konkurso būdu, kiltų rizika, kad NATO šalių vadovų susirinkimui tinkamai ir laiku nebus pasiruošta. Tokia situacija lemtų nenusakomo dydžio žalą visos Lietuvos, kaip NATO strateginės partnerės, reputacijai“, – teigia įmonė.
Vieni darbai priklauso nuo kitų
„Litexpo“ teigimu, NATO viršūnių susitikimo organizavime dalyvauja daug valstybės institucijų, o jis organizuojamas laikantis detalių NATO tarptautinio sekretoriato nustatytų reikalavimų, kuriuos Lietuva, kaip susitikimą organizuojanti šalis, privalo įgyvendinti.
Darbų planui taip pat turėjo įtakos visų institucijų numatytas pirkimų eiliškumas, poreikis tiekėjams tinkamai pasiruošti sutarčių vykdymui, poreikis turėti tiekėjo atstovą tolimesnėms konsultacijoms su NATO Tarptautiniu sekretoriatu bei laikas, reikalingas tiekėjams įvykdyti visus su NATO saugumu susijusius reikalavimus.
„Būtina pažymėti, kad itin dažnai vienų darbų atlikimas priklauso nuo kitų, t. y., neatlikus vienų darbų/pirkimų, kitų pradėti neįmanoma“, – teigia įmonė.
Jos atsakyme taip pat nurodoma, kad NATO vadovų aukščiausio lygio susitikimo parengiamiesiems etapams reikalinga įvykdyti eilę skirtingų viešųjų pirkimų procedūrų, pavyzdžiui, įsigyti: techninį projektą pagal NATO pateiktus reikalavimus, inžinerinius sprendinius, siekiant pritaikyti esamą „Litexpo“ infrastruktūrą renginio poreikiams, baldų projektavimo ir gamybos paslaugas, įrengimo paslaugas ir kt.
„Šie viešieji pirkimai negali būti vykdomi vienu metu, o turi būti vykdomi tik vienas po kito. Pavyzdžiui, pirmiausia reikia įsigyti inžinerinius sprendinius, projektavimo paslaugas ir tik tada, pagal gautus sprendinius, galima pradėti organizuoti ir vykdyti baldų projektavimo, gamybos ir kitų paslaugų ar darbų viešuosius pirkimus. Vienu metu negali būti perkami ir inžineriniai sprendiniai, ir projektavimo paslaugos bei baldai, kadangi, akivaizdu, kad neturint techninio projekto, inžinerinių sprendinių ir kt., nėra aišku, kokio dizaino paslaugų gali reikėti, juolab, kokius baldus įsigyti“, – teigia „Litexpo“.
Anot atsakymo, dėl nurodytų priežasčių visi planuojami pirkimai ir jų sutarčių pasirašymo datos yra išdėstytos taip, kad būtų objektyviai spėta per turėtą laiką tinkamai pasiruošti NATO šalių vadovų susitikimui. Tai lemia ir tai, jog visas viešojo pirkimo procedūras „Litexpo“ privalo įgyvendinti, o ir pačias viešojo pirkimo sutartis sudaryti itin kritiškai skubiai.
Pirkimų negalėjo pradėti anksčiau
„Litexpo“ taip pat nurodė, kad pernai rugpjūčio 1 dieną tarp URM ir valstybės įmonės buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurios tvarkaraštyje didžioji dauguma viešojo pirkimo sutarčių sudarymo terminų buvo numatyti 2022 metų antroje pusėje.
NATO tarptautinio sekretoriato nariai pernai rugsėjo 26 d. apsilankė Lietuvoje, kad įvertintų renginio planus, pateiktų savo reikalavimus bei pastebėjimus dėl NATO šalių vadovų susitikimo organizavimo.
Anot įmonės, iki šio vizito, didelė dalis poreikių, pagal kuriuos formuojamos viešiesiems pirkimams vykdyti reikalingos techninės specifikacijos, apskritai nebuvo žinomi.
„Todėl Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ negalėjo net pradėti vykdyti viešųjų pirkimų, nežinodami tikslių techninių poreikių, pirkimų apimčių ir kitų svarbių aspektų“, – teigia įmonė.
Su URM suderinta bendra planuojama pirkimų vertė, siekiant pritaikyti „Litexpo“ infrastruktūrą renginiui, gali siekti apie 17 mln. Eurų.
„Pirkimo būdą kiekvienu konkrečiu atveju lemia ir lems konkrečios aplinkybės, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas, o visi susiję dokumentai bus skelbiami viešai“, – rašo atsakyme „Litexpo“.
Komentuodama viešuosius pirkimus įmonė nurodė, kad jie vykdomi vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, pagal premjerės sudarytos darbo grupės bei NATO sekretoriato planą bei konkrečiu metu prieinamą informaciją.
Esą bet koks reikšmingesnis nukrypimas nuo darbo grupės suplanuotų užduočių ir darbų grafiko keltų riziką sklandžiam renginio organizavimui, kuriam galutinai, pagal NATO reikalavimus, privaloma būti pasirengus iki birželio 30 dienos.
Pirkimų neskelbiamų derybų būdu įgyvendinimui, kaip tai numato įstatymas, yra reikalinga tokia aplinkybių visuma: viešieji pirkimai, kurie privalo būti vykdomi itin skubiai, dėl ko nėra įmanoma viešųjų pirkimų įvykdyti kitu būdu nei neskelbiamos derybos, perkančioji organizacija tokių aplinkybių negali kontroliuoti (aplinkybės, dėl kurių viešuosius pirkimus privaloma vykdyti itin skubiai, nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos).
„Šiuo atveju susiklostė visos aplinkybės, kurios lėmė teisėtą ir būtiną pagrindą viešuosius pirkimus organizuoti būtent neskelbiamų derybų būdu: „Litexpo“ objektyviai nebūtų galėję sudaryti viešojo pirkimo sutarčių nurodytais terminais vykdydami tarptautinio ir/ar supaprastinto atviro viešojo pirkimo procedūras dėl pirkimo procedūrų terminų“, – pabrėžiama atsakyme.
Landsbergis: sprendimo reikėjo laukti ilgai
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį Seime žurnalistams sakė, kad NATO vadovų susitikimai skiriasi nuo kitų tuo, kad jų data dažnai yra nežinoma labai ilgai.
Šį kartą, anot jo, sprendimo teko laukti ganėtinai ilgai. Todėl, pasak jo, ilgai nebuvo galima pradėti pasirengimo procedūrų.
„Mano žiniomis, galimybės organizuoti viešuosius pirkimus buvo apribotos. Ypač turint galvoje, kad kai kurie pasirengimai turi būti ganėtinai spartūs“, – sakė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad tie pirkimai, kuriuos atlieka URM, vykdomi per Centrinę pirkimų organizaciją.
„Bet mūsų šiek tiek mažiau riboja terminai, mes esame kitoje situacijoje ir dėl to turėjome galimybę kitokią“, – sakė ministras.
Abejonių dėl to, kad „Litexpo“ pirkimų kainos yra didelės, G. Landsbergis komentuoti nenorėjo, tačiau svarstė, kad kainos gali būti paaiškinamos įsigijimų apimtimis, laiku, ypatingais reikalavimais.