Prieš teismo posėdį Remigijus Žemaitaitis spėjo, kad visas procesas, iki kol Aukščiausiasis Teismas priims galutinį ir neskundžiamą sprendimą, gali tęstis ir du metus.
Paklaustas, ar trauktųsi iš Seimo, jei visgi būtų pripažintas kaltu, R. Žemaitaitis atsakė: „O kodėl reikia trauktis? Reikia pirma sulaukti teismo nuosprendžio. Žmogus nekaltas, kol teismas neįrodė jo kaltės. Mes šiandien turime įvairių situacijų, turime žmonių spec. liudytojų esančių Seime, turime keletą Seimo narių kurie patraukti baudžiamojon atsakomybėn prokuroro prašymu. Turime nuteistą partiją Liberalų sąjūdį, turėjome jų Seimo pirmininkę ir du ministrus, kurie nesitraukė“.
Jis sakė, kad blogiausiam scenarijui, jei visgi būtų nuteistas, jis nesiruošia.
Nėra jokio pagrindo taip teigti
Liudijusi istorikė Nijolė Maslauskienė viename savo darbų, publikuotame 1999 m., nagrinėjo Komunistų partijos sudėtį, taip pat ir tautinę, per pirmąją sovietinę Lietuvos okupaciją.
„Parašiau straipsnį, kuriuo tariamai rėmėsi Žemaitaitis, teigdamas, kad Lietuvos žydai, taip pat žydų komunistai aktyviai dalyvavo okupuojant, sovietizuojant Lietuvą, aktyviai dalyvavo represijose. Posėdyje paneigiau tokius teiginius, kadangi mano straipsnyje represijų tema apskritai nėra nagrinėjama“, - po bylos nagrinėjimo kalbėjo istorikė.
Pasak jos, nėra jokių istorinių duomenų, kurie pagrįstų tai, ką apie žydus kalba R. Žemaitaitis.
„Nėra istorinių duomenų, dokumentų, kurie pagrįstų teiginį, kad žydai yra aktyviausiai su okupantais kolaboravusi tautinė grupė Lietuvoje. Kad žydai su kitomis tautinėmis grupėmis labiausiai prisidėjo prie aneksijos ir sovietizacijos procesų. Mano, kaip istorijos nuomonę, atsakomybę už Lietuvos okupaciją, aneksiją, sovietizaciją, tenka Sovietų sąjungos valdžiai. O įvairių tautybių vietos gyventojai prisidėjo prie okupacinio režimo, išskirti žydų tautinę grupę nėra jokio pagrindo“, - sakė ji.
Rėmėsi straipsniais
Šiame posėdyje liudijo 74-erių metų Česlovas Iškauskas, ilgus metus dirbęs žurnalistu ir politikos apžvalgininku, šiandien teisme prisistatė pensininku.
Jis iškviestas dėl straipsnių, kuriuos rašė prieš daugiau nei dešimtmetį, pavyzdžiui: „Žydai – bolševikų tarnyboje“ arba „Juodasis birželis: ar šiandien galimi trėmimai?“.
Tyrimo metu R. Žemaitaitis sakė, kad kalbėdamas apie žydus rėmėsi ir šiais tekstais.
Pats Č. Iškauskas turinio atsiminti negalėjo, nes juos rašė labai seniai.
„Buvo rašyta apie žydus, apie Izraelio politiką. Apie trėmimus esu rašęs“, – sakė jis.
„Straipsniuose rašiau apie įvykusį Holokaustą, apie žmones, kurie gynė ir saugojo žydus, taip pat apie kolaborantus, tiek iš lietuvių pusės, tiek iš žydų pusės“, – pridūrė liudininkas.
Kadangi tokia apklausa nebuvo konstruktyvi, teismas nusprendė leisti perskaityti Č. Iškauskui savo tekstus ir prisiminti, ką ten rašė, o tada tęsti apklausą.
„Straipsniuose rašiau apie įvykusį Holokaustą, apie žmones, kurie gynė ir saugojo žydus, taip pat apie kolaborantus, tiek iš lietuvių pusės, tiek iš žydų pusės“, – po pertraukos sakė jis.
R. Žemaitaitis po to pasitikslino, ar kai kurios straipsniuose minimos frazės išties rašytos Č. Iškausko ir kuo jis rėmėsi.
Toliau apklausta istorikė Nijolė Maslauskienė, kurios tekstais, kaip pats aiškina, taip pat rėmėsi R. Žemaitaitis, kalbėdamas apie žydus. Ji yra nagrinėjusi Komunistų partijos sudėtį, taip pat ir tautinę, per pirmąją sovietinę Lietuvos okupaciją bei kitais laikotarpiais.
Pasak istorikės, Lietuvos Komunistų partijoje 1940 birželį buvo 1200 narių, 30 proc. jų sudarė žydai, o lygiai po metų, jau po partinių valymų žydų procentas sumažėjo iki 16 proc., kai narių skaičius padidėjo iki 2700 narių.
Ji paminėjo, kad žydų tautybės komunistus buvo bandoma išstumti iš partijos per valymus, bet visiškai to padaryti nepavyko, nes nebuvo pakankamai patikimų kadrų, kuo juos pakeisti.
Prokuroras Justas Laucius liudininkės teiravosi, ar šiame straipsnyje yra rašiusi, kad puolant Lietuvą žydų tautos atstovai naikino Lietuvą kaip valstybę teritoriniu principu, kad palaikė Staliną ir kitus teiginius, kuriuos skelbė R. Žemaitaitis savo feisbuke.
„Ne. Tai prieštarauja mano, kaip istorikės, nuomonei“, – atsakė N. Maslauskienė.
Tyrimo metu duodama parodymus istorikė R. Žemaitaičio teiginius įvertino kaip klaidingus bei klaidinančius, neparemtus istoriniais duomenimis.
„Susidariau nuomonę, kad R. Žemaitaitis nėra skaitęs mano straipsnių, kuriais neva remiasi“, – sakė ji.
Kaltę neigia
„Delfi“ primena, kad 2023 metų birželį Remigijus Žemaitaitis paskelbė tris antisemitinius įrašus, juose žydus kaltino neva vykdžius lietuvių holokaustą ir kitaip siekė sukelti priešiškumą šiai tautai.
„Be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“, - komentavo tuometinis parlamentaras, pasidalinęs įrašu apie Palestinoje susprogdintą mokyklą.
Tokie pasisakymai sukėlė tarptautinį skandalą, juos pasmerkė ne viena organizacija, taip pat ir Izraelio, Vokietijos, JAV bei Nyderlandų ambasados.
Pasak prokuratūros, savo teiginiais R. Žemaitaitis galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.
Kaltinamajame akte nurodoma, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais menkino Holokaustą, skleidė antisemitizmo normalizavimo idėjas, siekė sukelti priešiškumą ir provokavo nepakantumą žydams, žydus kaip tautinę grupę.
Pasak prokuroro Justo Lauciaus, politikas normalizavo neapykantos kalbą, kuria skatinama užmušti žydą, kai viename savo įraše skelbė frazę: „Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.
Kitame įraše R. Žemaitaitis aiškino, kad Pirčiupių kaimo žudynes įvykdė žydai. Istorikai atkreipia dėmesį, kad tokie teiginiai neparemti jokiais duomenimis.
Jis kaltinamas dėl neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu (BK 170 str. 2 d.) bei SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimu ar jų šiurkščiu menkinimu (BK 170-2 str. 1 d.).
Jei būtų pripažintas kaltu, jis bus baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
R. Žemaitaitis kaltinimus kategoriškai neigia.
Konstitucinis Teismas 2024 metų balandžio 25 d. konstatavo, kad savo pasisakymais R. Žemaitaitis sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Dėl to jam grėsė apkalta, kuri jam galėjo užkirsti kelią kandidatuoti į renkamas pareigas 10 metų. R. Žemaitaitis to išvengė pats atsisakydamas Seimo nario mandato.
Pernai spalį jo vedama partija „Nemuno Aušra“ sulaukė didelio rinkėjų palaikymo, dabar R. Žemaitaitis yra valdančiojoje koalicijoje ir vadovauja trečiai didžiausiai Seimo frakcijai.