Delfi kalbintas Mykolo Romerio universiteto politologas Saulius Spurga tikino, kad Visagino savivaldybės mero rinkimai turėjo būti pakartoti.
Spurga: pakirstas piliečių pasitikėjimas
„Negalėčiau sakyti, kad paprastu pasakymu galima nuspręsti, ar [rinkimų] reikėjo, ar nereikėjo. Klausimas yra teisinis. Pagal visą teisybę ir teisės aktus, tai, kaip situacija susiklostė, rinkimai turėjo būti pakartoti, galų gale – nebuvo pasirinkimo ir tokį sprendimą, kiek prisimenu, priėmė teismas“, – sakė jis.
Nereikia, pasak politologo, išgyventi ir dėl to, kiek kainavo naujai surengti rinkimai:
„Vis dėlto demokratija kainuoja ir geriau, kad būtų teisybė ir įgyvendinti sprendimai, negu sutaupyta kažkiek pinigų.“
Kas kaltas dėl susidariusios situacijos?
S. Spurga svarstė, kad didžiausią atsakomybę dėl nesusipratimų Visagino savivaldybėje turėtų prisiimti Seimas ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Turbūt didžiausia atsakomybė tenka patiems įstatymų leidėjams, kurie turėjo numatyti šitas aplinkybes ir užtikrinti, kad tokios situacijos, kuri, aišku, pakerta pasitikėjimą rinkimais, demokratine sistema, galbūt ir visa valstybe, stato rinkėjus į labai keistą, nepatogią situaciją, [nebūtų]“, – teigė politologas.
„Čia iš dalies – ir VRK kaltė, kuri taip pat turėjo numatyti visus variantus ir turėjo iš karto prisiimti daugiau atsakomybės. Dabar, formaliai žiūrint, be abejo, ji nekalta, nes [teismo] pasiklausė vieną kartą, gavo vieną atsakymą, po to pasiklausė antrą kartą, gavo kitą atsakymą, ji tikrai gali apsiginti. Bet, matyt, irgi rimčiau turėjo pažiūrėti ir numatyti visus galimus variantus ir prisiimti atsakomybę už sėkmingą rinkimų vykdymą. Manau, kad VRK pirmininkė tam tikra prasme suprato šią situaciją ir, kaip žinome, atsistatydino, kad ir kokias priežastis pati įvardino“, – pridūrė S. Spurga.
Taigi, anot jo, dabar svarbiausia, kad Seimas imtųsi taisyti Rinkimų kodeksą, kad būtų aišku, kada kandidatai šalinami iš rinkimų, o ateityje netektų rengti pakartotinių.
Urbonaitė: teismų ir prokuratūros darbo brokas brangiai kainuoja
Dar viena Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė išsakė kitokią poziciją apie rinkimus Visagine. Pasak jos, brangiai šiuo atveju kainavo ne demokratija, o „cinizmas ir elementaraus politinio padorumo stoka“ bei teismų ir prokuratūros darbo brokas.
„Net teistumai, kaltinimai korupcija rinkėjų taip neerzina, kaip desperatiškas valdžios siekimas.
Visagine Dalia Štraupaitė patyrė fiasko, surinkdama dar ir mažiau balsų nei antrajame ture ir likusios kelios apylinkės jau nepakeis situacijos. Nors partijos lyderiai važiavo ir agitavo, net buvusio generalinio prokuroro nesibaigiantys teismai neatbaidė nuo agitacijos.
Ir žinau ne vieną rinkėją, kuris sakė, kad jau tiesiog yra gana ir ėjo balsuoti, nors anksčiau rinkimus įprastai ignoruodavo. Ne UŽ balsavo, o būtent PRIEŠ.
Už šitą reikalą paklojome apie 330 tūkst. eurų mūsų visų pinigų.
Sakysite, demokratija ir demokratiški rinkimai brangiai kainuoja. O aš pasakysiu, kad brangiai kainuoja cinizmas ir elementaraus politinio padorumo stoka. Na, ir teismų bei prokuratūros darbo brokas dar taip pat brangiai kainuoja“, – rinkimų vakare sekmadienį rašė R. Urbonaitė.
Dumbliauskas: kaltinčiau Seimą
Delfi kalbintas Mykolo Romerio universiteto politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, jog, gerbiant teisminės valdžios sprendimus, pakartotinius rinkimus Visagino savivaldybėje reikėjo rengti. O už tai atsakomybė, pasak jo, tenka Seimui ir valdantiesiems.
„Aš labiau kaltinčiau ne teisminę valdžią, bet įstatymų leidėjus, nes Rinkimų kodeksą darė būtent ši valdančioji koalicija“, – kalbėjo V. Dumbliauskas ir atsakomybę už netinkamai parengtą kodeksą, už spragas priskyrė didžiausiai koalicijos partijai konservatoriams.
„Kaip sako: devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpt. Tėvynės sąjunga labai negerbia konservatizmo principų – ko gali nekeist, nekeisk“, – vertino politologas.
Kitaip nei S. Spurga, V. Dumbliauskas teigė, jog VRK dėl susiklosčiusios situacijos nekalta.
„Pirmininkė atsistatydino, mano galva, ji visiškai nekalta. Tokį įstatymą sukūrė Seimo nariai, tokios taisyklės, o paskui jie smerkė [VRK pirmininkę] J. Petkevičienę, o ji tikrai moteriškė dirbo pagal taisykles, kurias surašė įstatymo leidėjai.
Čia, pirmiausia, darbo brokas, manau, Seimo“, – toliau dėstė pašnekovas.
VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė atsistatydino iš pareigų kovą po to, kai dėl rinkimų kilo sumaištis Visagino ir Anykščių rajono savivaldybėse. Pati J. Petkevičienė aiškino, kad jos sprendimą trauktis lėmė ne kritika dėl rinkimų, o šeiminės aplinkybės.
Turint omenyje, kad rinkimų rezultatas Visagino savivaldybėje nepasikeitė, V. Dumbliauskas teigė, kad jiems skirti „pinigai visiškai išmesti į balą“.
„Ukrainai buvo galima atiduoti, Ukrainos žmonėms“, – pridūrė jis.
Susiklosčiusi situacija, politologo matymu, neturės ilgalaikio poveikio rinkėjų požiūriui ir nuotaikoms.
„Jeigu įstatymų leidėjai pataisys tuos dalykus, – rinkėjai greitai pamiršta, tuo labiau, kad čia lokalus atvejis, Visaginas. Kokiam Šakių gyventojui tai yra dzin, jis nelabai gal ir žino, kur tas Visaginas <...>. Nors šiaip pasitikėjimo valdžios institucijomis tai tikrai nepadidina, švelniai tariant“, – pažymėjo jis.
VRK duomenimis, pakartotiniai rinkimai Visagino savivaldybėje atsieis apie 330 tūkst. eurų.
„Vyriausioji rinkimų komisija buvo numačiusi, kad Visagino savivaldybės mero rinkimų pakartotinis balsavimas turėtų kainuoti apie 330 000 Eur. Kadangi rinkimai įvyko tik vakar, šiandien dar negalime įvardinti tikslių rinkimų išlaidų, nes savivaldybių rinkimų komisijos turi baigti darbus ir pateikti finansinius dokumentus.
Taip pat turime gauti finansinius dokumentus iš paslaugų teikėjų. Planuojama, kad galutinį išlaidų biudžetą galėtume žinoti gegužės viduryje“, – pirmadienį Delfi komentavo VRK Patarėja, laikinai vykdanti Mokymų ir komunikacijos skyriaus vedėjo pareigas, Diana Daubarė.
Bendrai, pasak jos, VRK džiaugiasi, kad Visagino mero rinkimuose rinkėjų aktyvumas išliko beveik toks pats, kaip ir kovo 19 dieną.
Skirtumas Galaguzo naudai dar didesnis
Sekmadienį suskaičiavus balsus visose Visagino savivaldybės rinkiminėse apylinkėse, paaiškėjo, kad pakartotinius mero rinkimus laimėjo E. Galaguzas. Politikas, VRK duomenimis, sulaukė 58,5 proc. rinkėjų balsų.
Tuo metu jo konkurentė, D. Štraupaitė liko antra, surinkusi 40,44 proc. Balsų.
E. Galaguzo rezultatas pakartotiniame antrajame rinkimų ture yra geresnis nei kovo mėnesį vykusiuose rinkimuose.
Tada už politiką savo balsą atidavė 52,15 proc. Visagino gyventojų, o D. Štraupaitė buvo surinkusi 46,24 proc. balsų.
Panevėžio apygardos teismui patikslinus savo sprendimą buvusios Visagino merės D. Štraupaitės byloje dėl piktnaudžiavimo tarnyba, kovo 9 dieną VRK pašalino ją iš Visagino mero rinkimų.
Situacija pasikeitė jau kovo 13 dieną, kai Apeliacinis teismas panaikino Panevėžio apygardos teismo sprendimo dalį dėl draudimo D. Štraupaitei būti renkamai į merus.
Tą pačią dieną VRK, remdamasi minėtu teismo sprendimu, sugrąžino D. Štraupaitę į rinkimus.
Patyrusi nesėkmę pirmuose rinkimuose politikė kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT), kuris patenkino jos prašymą iš naujo surengti antrąjį mero rinkimų turą, taigi, įvyko pakartotiniai rinkimai.