Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) privalės bylą iškėlusiam Romui J. sumokėti daugiau kaip 3,7 tūkst. eurų turtinei ir 500 Eur – neturtinei žalai atlyginti.
„Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, o nagrinėjamu atveju LAKD nepateikė teismui duomenų, kokį laikotarpį įspėjamasis kelio ženklas ginčo vietoje nebuvo įrengtas, nepateikė duomenų ir įrodymų, kad ir kokių stebėsenos, kontrolės ar kitų priemonių ėmėsi tam, kad ginčo kelio ruože būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės, o kadangi įspėjamasis kelio ženklas ginčo įvykio vietoje turėjo būti, tačiau jo dėl nežinomų priežasčių nebuvo, už tinkamą kelio elementų įrengimą atsakingas atsakovė, spręstina dėl LAKD neteisėtų veiksmų buvimo ir priežastinio ryšio tarp tų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos“, – nurodė teisėjų kolegija.
Apeliacine tvarka civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėję teisėjai paliko galioti anksčiau Romui J. priimtą palankų apylinkės teismo sprendimą, kurį skundė LAKD.
Kreipdamasis į teismą Romas J. prašė iš LAKD priteisti 5 tūkst. Eur turtinės ir tiek pat neturtinės žalos atlyginimą. Vyro ieškinyje buvo teigiama, kad dar 2019 m. gegužės 21 d., apie 12 val., jis motociklu „Harley Davidson XL 1200R“ važiavo Geležinkelio gatve Lentvaryje, Trakų rajone, ir ties Geležinkelio g. 10 namu laiku nepastebėjo įrengto plataus greičio mažinimo kalnelio bei pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ir buvo apgadinta transporto priemonė.
„Greičio mažinimo kalnelis nebuvo pažymėtas nustatytu kelio ženklu, o horizontalusis kelio ženklinimas ant važiuojamosios kelio dalies buvo išblukęs ir neatitiko kelio ženklinimo reikalavimų, todėl greičio mažinimo kalnelio nepastebėjau“, – nurodė motociklininkas.
„Eismo įvykio būtų išvengta, jeigu greičio mažinimo kalnelis būtų buvęs tinkamai pažymėtas“, – nurodė jis.
Vyras tikino, kad vairavimo A kategoriją įgijo dar 1978 m., yra patyręs motociklo vairuotojas, šiltuoju sezono metu motociklą vairuoja bent keletą kartų per savaitę, ir iki eismo įvykio nebuvo patekęs į jokį kitą eismo įvykį.
Tyrimą dėl eismo įvykio atlikę Trakų policijos pareigūnai nustatė, kad jis nėra kaltas dėl avarijos, todėl administracinė teisena buvo nutraukta.
„LAKD atsako už valstybinės reikšmės kelių priežiūros organizavimą ir koordinavimą, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą kelio ženklų įrengimą ir horizontalųjį ženklinimą Geležinkelio gatvėje, Lentvaryje, – nurodė ieškovas. – Kadangi teisės aktų reikalaujami kelio ženklai, įspėjantys apie greičio mažinimo kalnelį, nebuvo įrengti, o privalomas horizontalusis kelio ženklinimas buvo išblukęs ir neįžiūrimas, LAKD pažeidė jai priskirtas pareigas ir teisės aktų reikalavimus dėl kelių priežiūros ir saugių eismo sąlygų organizavimo ir koordinavimo, todėl yra atsakinga už eismo įvykio metu ieškovo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.“
Vyras teigė, kad nukritęs nuo motociklo patyrė daugybinius kūno sužalojimus – abiejų blauzdų plėštines žaizdas, įvairių kūno sričių paviršinius sužalojimus ir nubrozdinimus.
„Šie sužalojimai gijo sunkiai, beveik mėnesį buvau nedarbingas, iki šiol patiriu skausmus, esu priverstas riboti iki eismo įvykio įprastą aktyvų gyvenimo būdą, – teismui nurodė Romas J. – Be to, į eismo įvykį patekau savo 60-ojo jubiliejaus dieną, besiruošdamas šventei su šeima, iš užsienio atvykusiais artimaisiais ir seniai nematytais draugais, dėl mano patirtų sužalojimų šventė didžiąja dalimi vyko be manęs.“
Šioje byloje atsakovu patraukta LAKD nesutiko su Romo J. reiškiamomis pretenzijomis ir teismui nurodė, kad neprivalo prisiimti atsakomybės dėl eismo įvykio.
„Eismo įvykio vietoje iš tikrųjų nebuvo ženklo „Greičio mažinimo kalnelis“, nors toks šioje vietoje buvo įrengtas anksčiau, taip pat, 2015 m. duomenimis, perėja buvo pažymėta ir horizontaliuoju ženklinimu, – nurodė LAKD atstovai. – Kita vertus, prieš greičio mažinimo kalnelį eismo įvykio metu buvo įspėjamasis ženklas „Žiedinė sankryža“ ir ženklas „Pėsčiųjų perėja“. Pats ieškovas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nes šioje vietoje privalėjo jį sulėtinti, kad galėtų įvertinti, ar reikalinga praleisti pėsčiuosius ir žiedinėje sankryžoje pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Greičio mažinimo kalnelis įrengtas tokiu būdu, kad net ir važiuojant leistinu greičiu, jis neturėjo sukelti avarinės situacijos.“
Direkcijos atstovai teisinosi, kad nežinojo, jog eismo įvykio vietoje nebuvo pastatytas apie greičio mažinimo priemonę įspėjantis ženklas, kuris buvo įrengtas dar 2015 m.
„Jis dingo, bet direkcijos pareiga ištaisyti pažeidimus siejama su sužinojimo momentu, o ne su būtinybe nepertraukiamai užtikrinti ženklo buvimą“, – atsiliepime ieškovai nurodė, kad paskutinį kartą perėjos ženklinimas buvo atnaujintas 2018 m. rugsėjį, kelio ženklinimo garantinis terminas galiojo iki 2019 m. kovo.
LAKD pažymėjo, kad savarankiškų resursų vykdyti darbus keliuose ir stebėti jų būklę neturi, todėl tam pasitelkia kitus asmenis.
„LAKD visas pareigas, susijusias su valstybinės reikšmės rajoninio kelio priežiūra, vykdė tinkamai, rūpindamasi tinkama kelio būkle, sudarė sutartį dėl kelio priežiūros su bendrove „Kelių priežiūra“, kuri kelyje turėjo vykdyti patrulines apžiūras, rūpintis sulaužytais ar pavogtais kelio ženklais“, – direkcijos atstovai atsakomybę bandė permesti bendrovei „Kelio priežiūra“, taip pat pridūrė, kad atsakomybę turi prisiimti ir Romas J. – esą jis nepasirinko saugaus greičio, buvo neatsargus ir neatidus, todėl ir yra kaltas dėl eismo įvykio.
Tačiau su valstybės įmonės argumentais nesutiko teismas, pažymėjęs, kad kelias, kelio ženklai ir kelio ženklinimas yra kelio, kaip inžinerinio statinio, elementai, todėl LAKD taikytina Civiliniame kodekse įtvirtinta griežtoji deliktinė atsakomybė.
– Vadovaujantis teisės aktais, kelio savininkas (valdytojas) privalo užtikrinti, kad kelias būtų tinkamas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų teisės aktų reikalavimus; organizuoti eismą ir užtikrinti kelio, jo inžinerinių statinių ir techninių eismo organizavimo priemonių priežiūrą taip, kad ji atitiktų kelių priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos; tobulinti eismo organizavimą, atsižvelgdamas į eismo įvykių kelyje priežastis ir aplinkybes; atlyginti žalą asmenims, atsiradusią dėl teisės aktų nustatyta tvarka neatliktų kelio savininko pareigų.“
Anot teisėjų, valstybinės reikšmės kelią, kuriame Romas J. pateko į eismo įvykį, patikėjimo teise valdo LAKD, todėl jai nustatyta pareiga valstybinės reikšmės kelią ir jo elementus (technines eismo reguliavimo priemones – kelio ženklus ir kelio ženklinimą) prižiūrėti, kad jie atitiktų keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas.
Teismo teigimu, keliuose įspėjamieji ženklai naudojami siekiant įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių; ženklo prieš greičio mažinimo priemones leidžiama neįrengti, jei leidžiamas važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 30 km/val.
„Eismo įvykio metu kelyje nebuvo įspėjamojo kelio ženklo, pagal teisės aktus turinčio būti įrengto prieš greičio mažinimo kalnelį, o LAKD nepateikė duomenų, kad eismo įvykio metu buvo įrengti kelio ženklai, įspėjantys apie šią greičio mažinimo priemonę“, – teismas įžvelgė neteisėtus LAKD veiksmus.
„Statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, – pabrėžė teisėjai. – LAKD neturėjo duomenų, kokį laikotarpį įspėjamasis kelio ženklas eismo įvykio vietoje nebuvo įrengtas, nepateikė duomenų, kokių stebėsenos, kontrolės ar kitų priemonių ėmėsi tam, kad kelio ruože būtų užtikrintos eismo saugumo priemonės, nors įspėjamasis kelio ženklas įvykio vietoje turėjo būti, tačiau jo dėl nežinomų priežasčių nebuvo, o už tinkamą kelio elementų įrengimą atsakingas atakovas.“
Bylą išnagrinėjęs teismas kontatavo, kad eismo įvykyje sužaloto Romo J. patirta žala susijusi priežastiniu ryšiu su aplinkybe, jog nebuvo įspėjamojo ženklo prieš greičio mažinimo kalnelį: „Jeigu nebūtų kalnelio arba apie įrengtą kalnelį būtų teisės aktų nustatyta tvarka įspėta, tikėtina, jog eismo įvykis nebūtų įvykęs.“
Anot teismo, eismo įvykio metu nukentėjusiam motociklininkui buvo sužalota sveikata, taip pat apgadintas vairuotas motociklas, kai šis atsitrenkė į greičio mažinimo kalnelį, nes nebuvo įspėjamųjų kelio ženklų, o horizontalusis kelio ženklinimas buvo išblukęs.
Vairuotojo veiksmuose teismas nenustatė neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie greičio mažinimo priemones, jis neturėjo pareigos važiuoti dar lėčiau ar stabdyti, nes ir taip važiavo leistinu greičiu.
Teisėjai pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti policijos priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje.
„Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nenustatytas didelis transporto priemonės vairuotojo neatsargumas, LAKD neįrodė, kad transporto priemonę vairavęs asmuo būtų elgęsis nerūpestingai ar neatidžiai, važiavęs itin dideliu greičiu, itin pavojingai manevruodamas ar kitu būdu elgęsi neapdairiai, jog jis būtų pažeidęs Kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos“, – teisėjos Renatos Volodko pirmininkaujamos kolegijos nutartyje pažymima, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Romo J. veiksmuose nebuvo jokių neteisėtų ar itin neatsargių ir neatidžių veiksmų.
„Nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie greičio mažinimo priemones, taip pat nematydamas tokių greičio mažinimo priemonių dėl jų netinkamo/išblukusio/išnykusio ženklinimo, Romas J. neturėjo pareigos važiuoti dar lėčiau ar stabdyti, nes važiavo ir taip leistinu greičiu“, – teismo teigimu, policijos nutarime nutraukti administracinę teiseną konstatuota, kad būtent dėl to, jog greičio mažinimo kalnelis nebuvo iš anksto pažymėtas nustatytu kelio ženklu, o horizontalusis kelio ženklinimas ant važiuojamosios kelio dalies buvo išblukęs ir neatitiko nustatytų kelio ženklinimo reikalavimų, kad jais galėtų vadovautis eismo dalyviai, motociklo vairuotojas, atsiradus kliūčiai kelyje, neturėjo galimybės laiku sulėtinti važiavimo greičio ar sustabdyti transporto priemonės, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams.