Energetikos įstatyme numatyta, kad visi VKEKK sprendimai turi būti priimti dalyvaujant keturiems iš penkių komisijos narių.
Taigi jeigu jai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų dėl kokių nors priežasčių kitas komisijos narys negalėtų dalyvauti posėdyje, svarbiausi rudens sprendimai gali likti nepriimti.
Tuo metu nėštumo ir gimdymo atostogas, kurios trunka 126 dienas ir įprastai prasideda likus maždaug dviem mėnesiams iki gimdymo, reglamentuojantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nenumato galimybės jas trumpinti, skaidyti ar kaip nors kitaip keisti.
„Formaliai šių atostogų aš galiu išeiti, tačiau tokiu atveju labai didelei rizikai palieku pačią organizaciją. Jeigu man išėjus atostogų, pavyzdžiui, kas nors susirgtų gripu ar susilaužytų koją, liktų trys komisijos nariai, ir VKEKK veikla būtų visiškai paralyžiuota. Aš neturiu teisės rizikuoti organizacijos veikla, nes rudenį yra priimami patys svarbiausi sprendimai, juo labiau, kad kone visais atvejais esame įsprausti į griežtus ir siaurus laiko rėmus“, – DELFI komentavo D. Korsakaitė.
Kadangi įstatymas neleidžia niekaip keisti nėštumo ir gimdymo atostogų trukmės, negalima jose padaryti pertraukos ir, pavyzdžiui, dalyvauti tik VKEKK posėdžiuose, pašnekovė ketina apsieiti be jų.
„Dabar yra taip, kad turi teisę, bet kadangi jauti atsakomybę, ta teise nesinaudoji. Būtų gerokai paprasčiau, jei galėčiau jas kaip nors skaidyti arba trumpinti, tačiau dabar tos atostogos prilyginamos tarsi būtum ligonis. Taigi man atėjus į posėdį, būtų labai didelė tikimybė, kad mano balsas būtų negaliojantis. O kadangi dažniausiai mūsų sprendimai yra skundžiami teismuose, tokiu atveju atsivertų labai didelė galimybė ūkio subjektams užginčyti visą VKEKK sprendimą. Kiek aiškinausi, nėra galimybės šių atostogų sustabdyti, o po to vėl pratęsti“, – sakė VKEKK pirmininkė.
Po nėštumo ir gimdymo atostogų sekančios vaiko priežiūros atostogos jau yra kur kas lankstesnės, nes jas gali dalintis abu tėvai ir pan.
D. Korsakaitė pripažįsta, kad ir Energetikos įstatyme numatytas kvorumo reikalavimas kai kada gali būti sunkiai įgyvendinamas.
„Energetikos įstatymu buvo bandoma spręsti to laikmečio problemas ir užtikrinti, kad visi paskirti pareigūnai dalyvautų priimant sprendimus ir kad VKEKK vardu sprendimų nepriimtų du arba trys žmonės. Pliusas yra tame, kad visi turi dalyvauti ir turi būti atsakingi, tačiau žiūrint iš gyvenimiškų pozicijų, kažkas nori išeiti atostogų, išvažiuoti į stažuotę, privalo važiuoti į komandiruotę, kažkas suserga ir negali pasikelti iš lovos, tokiu atveju kvorumo reikalavimas sukelia problemą visai organizacijai, net jei visi komisijos nariai būtų išimtinai vyrai“, – apie dabar galiojantį įstatymą kalbėjo VKEKK pirmininkė.
Rengiant įstatymų pataisas dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos įsteigimo, anot D. Korsakaitės, šią problemą ketinama spręsti numatant, kad sprendžiant dėl strateginių klausimų turėtų dalyvauti visi pareigūnai, o rutininiams reikalams spręsti pakaktų tik įstaigos vadovo. Tačiau kol kas neaišku, kada į Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą bus sujungtos VKEKK, Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos inspekcija.
Tvarkos keisti neplanuojama
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vadovė Lina Bušinskaitė sako, kad dabartinė tvarka yra gana lanksti ir jos keisti neketinama.
„Gimdymo atostogos yra teisė, o ne prievolė. Mamos tikrai negali būti verčiamos eiti nėštumo ir gimdymo atostogų, jei to nenori pačios. Kita vertus, reikia suprasti, kad mažam ką tik gimusiam vaikeliui išties labai reikalingas mamos dėmesys, jos rūpestis, galiausiai, kad jį palikus auklei ne visos mamos gali jaustis ramios. Labai sveikintina, kai moterys ieško galimybių derinti įsipareigojimus šeimai ir darbui, tačiau vis dėlto viską reikėtų labai atsakingai įvertinti“, – sakė ji.
Anot L. Bušinskaitės, pagal dabar galiojančią tvarką, tokių atostogų galima išeiti sulaukus 30-os nėštumo savaitės. Tačiau jei būsima mama to nenori, gali eiti ir vėliau – ir nuo 35-os, ir nuo 36-os ir pan. savaičių.
Tuomet bendra nėštumo ir gimdymo atostogų trukmė, kuri yra 126 d., būtų skaičiuojama, išėjus gimdymo atostogų, kol periode po gimdymo susidarytų 126 d.
„Tačiau jei mama nenori eiti tokių atostogų iki gimdymo, to ji gali ir nedaryti. Tokiu atveju moterims, kurios iki gimdymo datos nepasinaudojo teise į nėštumo ir gimdymo atostogas, šios atostogos suteikiamos už 56 kalendorines dienas po gimdymo. Tuo tarpu moteriai, iš viso nepasinaudojus nėštumo ir gimdymo atostogomis, nuo vaiko gimimo dienos iškart atsiranda teisė į vaiko priežiūros atostogas“, – aiškino ji.
Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti šiomis atostogomis, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Tuomet, atitinkant įstatymo nustatytas sąlygas, galima gauti motinystės (tėvystės) pašalpą.