Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną buvo pradėtas trečiadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinėje.
„Tai padaryta nustačius nusikalstamos veikos požymių ir, be kita ko, paaiškėjus, kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija apie sieną iš Baltarusijos Varėnos rajone neteisėtai kirtusius migrantus ir jų buvimo Lietuvoje vietą“, – ketvirtadienio rytą paskelbė VSAT.
Baudžiamajame kodekse numatyta, kad tas, kas neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturintį užsienietį arba neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabeno ar slėpė Lietuvos teritorijoje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
„Sienos grupės“ savanoriai, kurie praėjusią savaitę padėjo užsieniečiams Varėnos rajone, kol kas nekomentuoja pradėto tyrimo.
Aptikti pakistaniečiai
Šis tyrimas pradėtas po dviejų atvejų praėjusią savaitę Varėnos rajone, visai netoli sienos su Baltarusija, aptiktų migrantų.
Gruodžio 22 dieną žiniasklaidai ir pasieniečiams pranešta, kad miške yra 4 pakistaniečiai. Savo rankose jie laikė atspausdintą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą bent laikinai neišsiųsti jų iš Lietuvos.
Savanoriai neslėpė, kad apie pakistaniečius žinojo ne pirmą dieną – miške užsieniečiai gyveno nuo šeštadienio.
Tokį savanorių elgesį VSAT įvardino kaip „neatsakingą bei prieštaraujantį vadinamųjų savanorių viešai deklaruojamiems siekiams bendradarbiauti su pareigūnais bei galintis kelti klausimų dėl tikrųjų tokios veiklos tikslų.“
Savanoriai aiškino, kad taip pasielgė žinodami, jog jei praneš apie 4 vyrus pareigūnams, jie tiesiog bus išstumti atgal į Baltarusiją.
„Minėtoji keturių pakistaniečių grupė nebenorėjo būti stumdoma pasieniais, ko jau nemažai patyrė, įskaitant smurtą iš baltarusių pareigūnų. Jie žinojo, kad „prisidavę“ lietuvių pareigūnams bus išstumti į Baltarusiją, – tada aiškino savanoriai. – Susisiekę su mumis jie gavo pirminę humanitarinę pagalbą: pirmą kartą susitikus vienas iš žmonių buvo basas, jie neturėjo palapinės, ir tikrąją to žodžio prasme nebegalėjo paeiti. Jie norėjo bet kokiais būdais ištrūkti iš miško gniaužtų, ir jų giminaičiai turėjo mintį aplikuoti laikinosioms apsaugos priemonėms Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tokią, humanitarinę-teisinę pagalba jiems ir suteikėme. Nė karto nepažeidėme Lietuvos Respublikos įstatymų ir nepaprastosios padėties taisyklių. Tikime, kad išgelbėjome Lietuvą nuo gėdos rasti keturis mirtinai sušalusius žmonės Kalėdų išvakarėse, tariamai, krikščioniškos šalies miškuose.“
Siras atsidūrė ligoninėje
Kūčių vakarą tame pačiame Varėnos rajone „Sienos“ ir organizacijos „Gydytojai be sienų“ savanoriai skubėjo į pagalbą sirui, kuris klaidžiodamas miškuose pasijuto blogai ir nebegalėjo paeiti.
„Apie žmogaus buvimo vietą žinoję ir neaiškių tikslų siekę savanoriais save vadinantys asmenys panoro patys pirmiau pasiekti nuošalią vietovę Varėnos rajone bei surengti dar vieną, įtariama, parodomąją „gelbėjimo operaciją“. Tik vėliau apie įvykį buvo informuoti pasieniečiai ir medikai“, – tuomet teigė VSAT.
Už tai, kad neturėdami leidimų buvo pasienio ruože, 100 eurų baudomis nubausti 6 savanoriai ir įvykius fiksavęs žurnalistas.
Užsienietis atsidūrė Lazdynų ligoninėje, o vakar iš ten buvo paleistas. Jo atžvilgiu šiuo metu taip pat jau priimtas EŽTT sprendimas neišsiųsti jo iš Lietuvos.
„Mes vykdydami pirmąsias akcijas visuomet informuodavome VSAT, bet tai baigdavosi tuo, kad mes negalėdavome pasiekti tikslinių grupių ir suteikti pagalbą. O tai yra ir žmonių perrengimas, nusimanome ir apie politinius kontekstus, surenkame duomenis, kad galėtumėme informuoti artimuosius, nes nevyksta jokia identifikacija pasienyje, duodame maisto, su mumis buvo ir medikai“, – sakė „Sienos grupės“ atstovai, aiškindami, kodėl iškart nepranešė pareigūnams apie sirą.
Tyrimas nutrauktas
Panaši situacija buvo susiklosčiusi ir rugsėjį, kai su EŽTT sprendimu Lietuvoje atsidūrė 5 afganistaniečiai. Paaiškėjus, kad kurį laiką jie buvo apgyvendinti sodyboje Lietuvoje, taip pat pradėtas tyrimas dėl migrantų slėpimo.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, trys šioje sodyboje gyvenantys Lietuvos piliečiai buvo apklausti specialiaisiais liudytojais.
Kaip liudytojai tyrimo metu buvo apklausti sodyboje rugsėjo 5-8 dienomis gyvenę afganistaniečiai, Lietuvos advokatė, teikusi jiems teisinę pagalbą, surinkti kiti tyrimui svarbūs duomenys.
Visgi po 3 mėnesius trukusio tyrimo, praėjusią savaitę prokurorė priėmė sprendimą jį nutraukti nenustačius, kad migrantai slėpti tyčia.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iš Baltarusijos į Lietuvą patekę penki Afganistano piliečiai į sodybą Ignalinos rajone rugsėjo 5 dieną atėjo prašyti maisto ir nakvynės.
„Viskas įvyko netikėtai rugsėjo 5 dienos popietę. Sodybos teritorijoje pastebėjau einančius kelis asmenis ir priėjusi pasiteiravau, kas jie tokie ir ko jiems reikia. Iš karto gavau atsakymą – „mums reikalinga pagalba“. Vaikinai pasirodė išsekę – pažeisti tiek emociškai, tiek fiziškai. Galvojau, kodėl jie čia yra ir ką aš galiu padaryti kaip žmogus, jeigu manęs prašo pagalbos. Aš savęs paklausiau: „Gerai, ką darai toliau?“ Pasiteiravau jų, kas jie tokie, iš kur yra ir kokios pagalbos iš manęs tikisi“, – Delfi pasakojo užsieniečius priglaudusi moteris, vėliau tyrime tapusi specialiąja liudytoja.
Tą dieną į sodybą atklydusius vaikinus moteris apibūdina kaip „prasmegusius“ – sušalusius ir sumuštus. Suplyšę migrantų batai dengė kruvinas kojas, o šlapi drabužiai – nešvarų kūną. Jie nesidrovėjo parodyti fizinių sužalojimų, elektrošoko žymių ir vizualiai pademonstravo, kaip prieš juos buvo naudojamas smurtas. Moteris tikina, kad jos sprendimas suteikti pirmąją humanitarinę pagalbą padėjo išvengti papildomų aukų Lietuvos teritorijoje.
Ikiteisminiam tyrimui dėl galimo neteisėtų migrantų slėpimo vadovavusi prokurorė R. Blaškauskienė konstatavo, kad aktyvių slėpimo veiksmų specialieji liudytojai neatliko, jokio atlygio už suteiktą užsieniečiams prieglobstį negavo. Nustatyta, kad priglaudusi sodyboje migrantus specialioji liudytoja L. M. aktyviai bendravo telefonu su JTO atstovu ir advokate, pastarosios ne kartą teiravosi dėl savo veiksmų teisinio įvertinimo ir buvo patikinta, kad jos veiksmuose nėra jokio nusikaltimo sudėties.