Uždirbo 2 tūkst. eurų per mėnesį
D. Lučinskis Vilniaus apylinkės teisme dirbo apie 15 metų, kurių devynerius – teisėju. Jis nagrinėjo ir baudžiamąsias bylas, tačiau pastaruoju metu buvo civilinių bylų teisėjas. Praėjusią savaitę Teisėjų taryba tenkino jo prašymą atleisti iš pareigų.
„Tokį sprendimą priimti buvo nelengva. Daug svarsčiau, sprendimas nebuvo priimtas per dieną, apmąstymai truko kelerius metus, mąsčiau, ką toliau daryti, laukiau, kaip keisis situacija, vertinau visas aplinkybes, stebėjau, kas vyksta tiek politinėje, tiek teisinėje sistemoje ir šių metų pradžioje priėmiau konkretų sprendimą, kad reikėtų spręsti šį klausimą išėjimo link. Matyt, dabar laikas pribrendo, nes buvo įvairiausi įvykiai, tiek kovidas, įvairiausios problemos, nusprendžiau pabandyti, ar pavyks išsilaikyti kitos profesijos egzaminą, man pavyko. Tai ir atėjo laikas taip atsitiktinai. Savo sprendimo patekti prašymą dėl atleidimo nesiečiau su konkrečiais įvykiais. Tiesiog atėjo laikas“, – aiškino D. Lučinskis.
Kai jis Teisėjų tarybai pateikė prašymą atleisti iš darbo, aiškiai įvardijo, kad pasitraukia dėl per mažos algos ir perspektyvų nebuvimo. D. Lučinskis neslėpė, kad jo atlyginimas su visais priedais į rankas per mėnesį yra apie 2 tūkst. eurų.
„Aš turiu jau daugiau nei 15 metų stažą valstybės tarnyboje, todėl prisideda priedai ir susidaro tie 2 tūkst. eurų. Tačiau pradedančiojo teisėjo atlyginimas nesiekia nė 1,7 tūkst. eurų. Esu minėjęs, kad tinkamas teisėjo atlyginimas turėtų būti apie 3 tūkst. eurų į rankas – už atsakomybę, už darbo pobūdį. Teisėjai jau viešai pradėjo kalbėti apie darbo užmokesčio problemą, prezidentas savo metiniame pranešime taip pat kalbėjo apie teisinės sistemos finansines problemas. Bet kol kas jokie pokyčiai nevyksta“, – konstatavo D. Lučinskis.
Pasirinko advokato profesiją
Jis tvirtino, jog maži atlyginimai yra ne tik teisėjų, bet visos teisinės sistemos problema. „Ir teisėjų padėjėjų, ir teismo sekretorių, ir kitų teisme dirbančių asmenų darbo užmokestis yra nekonkurencingas. Pavyzdžiui, teisėjo padėjėjo atlyginimas į rankas yra apie 900 eurų. Tai yra toks atlyginimas siūlomas aukštąjį išsilavinimą turinčiam teisininkui. Kas dėl to kaltas? Nenorėčiau ieškoti kaltųjų, bet norėčiau pasakyti, kad teisėjų darbo užmokestį nustato ne patys teisėjai, o įstatymai. Jame apylinkės teisėjo koeficientas yra 16,2, kiekvienais metais Seimas tvirtina bazinį atlyginimo dydį, jis dabar yra dabar 181euras. Ta suma padauginama iš koeficiento ir gaunamas teisėjo atlyginimas, nuo kurio dar nuskaičiuojami mokesčiai“, – dėstė D. Lučinskis.
Jis neslėpė, jog teisėjo pareigas iškeičia į kitą profesiją – pradės dirbti advokatu, vertis privačia praktika. Kiek kartų bus didesnė alga? „Nereikėtų tikėti mitais, kad teisėjų atlyginimai dideli. Toks pats mitas yra ir tai, kad advokatai uždirba didelius pinigus. Advokatas yra laisva profesija, kur užmokestis priklauso nuo to, kiek turėsi klientų, su kokiomis bylomis dirbsi. Ši profesija suteikia daugiau laisvės apsirinkti bylas, specializaciją, pasirinkti darbo krūvį. Tuo ši profesija labiau vilioja, o dėl pinigų, tai nesakyčiau, kad advokatai gauna didžiausius pinigus, kad tai yra labai dideli pinigai“, – savo parinkimą komentavo laidos „Delfi Interviu“ pašnekovas.
Valstybė pralaimi kovą buvusiems tarnautojams
D. Lučinskio pavyzdys tik patvirtina, jog geriausi Lietuvos teisėjai ar teisinės sistemos darbuotojai tampa advokatais, su kuriais vėliau tenka ginčytis ir pačiai valstybei. Pavyzdžiui, rezonansiniu pirmos instancijos teismo sprendimu pasibaigusiose vadinamojoje „MG Baltic byloje“ taip pat akcentuota, jog problema ta, kad valstybei labai sunku kovoti, kai kitoje barikadų pusėje dirba jos buvę tarnautojai, išėję į privatų advokatų sektorių.
„Liūdna tai sakyti, bet reikėtų pripažinti, kad valstybė ir jos teisinė sistema tampa silpna, nes geriausia teisininkai palieka valstybės tarnybą, eina į privatų sektorių, kur geresnės sąlygos, darbo užmokestis ir karjeros galimybės. Valstybės tarnyboje susidaro tokia situacija, kad dauguma žmonių nepatenkinti, jaučiasi neįvertinti, todėl silpnesnė tampa valstybės būtent visa pareigūnų visuma. O gabūs, protingi šios sistemos darbuotojai išeina į advokatūrą, kuri pakankamai stipri, kuri sugeba pritraukti pačius gabiausius, pačius protingiausius. Ir valstybei tampa tikrai sunku, kai vienoje pusėje turime labai stiprią gynybą, kur yra geriausi advokatai, o kitoje pusėje – valstybę, kurioje trūksta ir finansinių išteklių, ir kartais pareigūnų kompetencijos“, – akivaizdžias problemas dar kartą įvardijo D. Lučinskis.
Tačiau jis tikino, kad teisinė sistema ir toliau funkcionuos, tačiau jai būtinas atitinkamas dėmesys. „Joje problemos atsirado daug anksčiau. Iš pradžių pirminėje grandyje, iš pradžių pradėjo trūkti teismo posėdžių sekretorių, paskui – teisėjų padėjėjų, ir kompetencijos mažėjimas. Dabar esame viršutinėje riboje, kai prasideda teisėjų trūkumas. Sunku prognozuoti, kuo tai baigsis. Sistema vienaip ar kitaip turės egzistuoti ir egzistuos, tik kokybės susilpnės, sumažės“, – reziumavo pašnekovas.