Seimo Aplinkos komiteto narys Tomas Tomilinas mano, kad Vyriausybės sprendimai dėl mazuto yra visiškas nesusipratimas.
„Kreipėmės tiek į energetikos ministrą, tiek į Vilniaus bei Vilniaus šilumos tinklų vadovus dėl to, kiek kainuos toks sprendimas. Aplinkos ministras teigė, kad vien taršos leidimai gali kainuoti apie 24 milijonus eurų, jau nekalbant apie papildomos įrangos, kurią vėliau reikės išmontuoti, kainą. Tik pasirodžius tokiems planams aplinkos ministras teigė, kad nereiktų dėl kelių centų naudos aukoti gyventojų sveikatos, kuriai išleidžiame milijonus. Tačiau vėliau ministras pareiškė, kad nemato problemos dėl mazuto deginimo. Šimtais kartų padidėjęs kietųjų dalelių kiekis, milžiniškai išaugusios klimato kaitą sukeliančios dujų emisijos aplinkos ministrui ne problema. Klausimas kyla, kas tada jam yra problema? Klausimus išsiuntėme savaitės pradžioje, tačiau matome, kad nei viešai, nei raštais nei vienas iš ministrų neatsako į esminius nuogąstavimus. Todėl galvojame ir apie neeilinio Aplinkos komiteto posėdžio šaukimą, o rudenį ir apie parlamentinės kontrolės inicijavimą, sudarant laikinąją parlamento tyrimo grupę ir pagaliau išsiaiškinant, kodėl Vilniaus valdžia nuo pat 2017 metų neužtikrino sklandaus perėjimo prie biokuro“, – teigė Seimo Aplinkos komiteto narys T. Tomilinas.
Kaip pastebima Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pranešime spaudai, Vilniaus miesto savivaldybė 2017 metais atgavo šilumos tinklų kontrolę ir kalbėjo apie perėjimą prie biokuro, tačiau šie planai nebuvo įgyvendinti ir iki šiol 40 proc. šildymui naudojamo kuro Vilniuje sudaro dujos. Parlamentarai primena, jog planuota, kad 2021 metų pabaigoje Vilniuje šilumą gaminti turėtų pradėti Vilniaus kogeneracinė jėgainė, tačiau šios jėgaines statybas lydi skandalai – iš pradžių iš rangovų pašalinta Lenkijos įmonė „Rewako“, vėliau iš Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko sklido kaltinimai valstybės kontroliuojamai įmonei „Ignitis“ dėl neteisingos informacijos pateikimo bei jėgainės paleidimo datų nukėlimo.
Seimo narys Lukas Savickas ragina ieškoti būdų ir galimybių vilniečiams kompensuoti politikų padarytas klaidas, o ne juos nuodyti mazutu.
„Vilnius, kuris kuria „Klimatui neutralaus Vilniaus“ VŠĮ, dalyvauja ES programoje 100 klimatui neutralių išmanių Europos miestų ir ruošiasi deginti vieną taršiausių kurų – mazutą, skamba tiesiog iš fantastikos srities. Tuo labiau, kad visa tai daroma siekiant pridengti tai, kad Vilniaus miesto valdžia per daug metų nepadarė nieko, kad nuliptų nuo dujų adatos. Keistai skamba ir energetikos ministras, kalbantis apie tai, kad ieškoti būdų kompensuoti šildymą vilniečiams būtų socialiai neteisinga. Tačiau, matyt, ministrui atrodo teisinga dėl politinio neveiklumo ir reitingų nuodyti ne tik Vilniaus gyventojus, bet ir visą Lietuvą. Tuo labiau, kad sutaupoma turbūt nebus tiek jau daug. Priminsiu, kad Vilniaus energetikos klausimus nuo pat 2015 metų koordinuoja TS-LKD narys, vicemeras Valdas Benkunskas. Čia nepavyks prisidengti pasaulinėmis rinkomis, nes jei būtų laiku priimti teisingi sprendimai, dabar kainų augimas tikrai nebūtų toks drastiškas. Turime ieškoti būdų ir galimybių vilniečiams kompensuoti politikų padarytas klaidas, o ne juos nuodyti mazutu“, – tvirtina Seimo narys L. Savickas.
Seimo narių kreipimesi klausiama, kiek kainuos papildomų įrengimų diegimas bei taršos leidimai. Taip pat, ar gautas ES leidimas deginti mazutą ne kaip atsarginį kurą ir svarbiausia – ar atliktos poveikio sveikatai bei aplinkai analizės.
Jadvyga Bieliavska (ELTA)