Minėtus ir kitus siūlymus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pristatė prokurorai, besispecializuojantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir vartojimo bylose.
Pasak jų, vien tik švietimo kovai su psichotropinių medžiagų vartojimu ir platinimu neužtenka.
„Prokurorai vieningai sutaria, kad aktualiausia pastarojo laikotarpio problema yra narkotikų platinimas nepilnamečiams, todėl būtina stiprinti kovą šioje srityje. Atvejų, kai nepilnamečiai įtariami padarę nusikalstamas veiklas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, vis daugėja.
Taip pat stebimas vis jaunesnių asmenų įtraukimas į narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimą, vartojimą.
Pažymėtina, kad registruoti atvejai visiškai neatspindi realios situacijos. Akivaizdu, kad vien tik švietimo, kaip įrankio kovoti su psichotropinių medžiagų vartojimu ir platinimu, nepakanka“, – dėstoma komitetui adresuotame rašte, kurį pasirašė Generalinio prokuroro pavaduotojas, einantis generalinio prokuroro pareigas, Saulius Verseckas.
Tikrintų be įspėjimo ir tėvų sutikimo
Anot prokuratūros, iš tyrimų ir teisme išnagrinėtų bylų duomenų matyti, kad tarp pilnamečių populiariausia ir labiausiai paplitusi narkotinė medžiaga yra THC (vadinama „truču“) ir psichoaktyvi medžiaga – sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA, kurios dedamos į elektronines cigaretes ir garinamos („veipinamos“).
„Be to, iššūkių kelia ir naujų psichoaktyvių medžiagų – sintetinių kanabinoidų, vartojamų dedant į elektronines cigaretes, atsiradimas.
Dažni atvejai, kai ekspertai tyrimų metu negali nustatyti rastų ir paimtų psichotropinių medžiagų grynosios medžiagos kiekio, nes neturi pamatinės medžiagos“, – pažymėjo prokurorai.
Taigi, atsižvelgiant į visa tai, jų matymu, svarstytinas elektroninių cigarečių ir jų skysčių (net ir be kvapų) apyvartos ribojimas arba visiškas jos uždraudimas.
Įstatymų leidėjams taip pat siūloma keisti teisės aktus, kad policijos pareigūnai turėtų daugiau teisių ugdymo įstaigose atlikdami mokinių daiktų ir spintelių patikrinimus.
„Atsižvelgiant į drastiškai plintantį elektroninių cigarečių bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą bei platinimą mokymosi įstaigose, siūlytina keisti teisės aktus, reglamentuojančius prevencinius patikrinimus mokymosi įstaigose, kad policijos pareigūnams, gal ir su kinologais ir specialiai apmokytais šunimis, būtų suteikta teisė vykdyti mokinių daiktų ir spintelių patikrinimą dėl draudžiamų priemonių įsinešimo ir laikymo mokykloje, prieš tai neįspėjus ir negavus moksleivių tėvų sutikimo.
Prokurorai pažymi, kad būtina užtikrinti, kad ugdymo įstaigoje esantys mokiniai neturėtų su ugdymo procesu nesusijusių daiktų“, – nurodoma rašte.
Taip pat, prokurorų vertinimu, mokyklose turėtų būti filmuojamos ne tik jų teritorijos (dažniausiai filmuojami įėjimai), bet ir teritorijos prieigos. Esą čia dažnai vyksta tiek narkotinių medžiagų vartojimas, tiek platinimas, bet prie mokyklų įėjimų įrengtos kameros šių teritorijų neaprėpia.
Griežtesnė atsakomybė, didesnė bausmė
Dar vienas prokurorų siūlymas – svarstyti galimybę papildyti Baudžiamąjį kodeksą (BK), įtraukiant nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, į sąrašą veikų, už kurių padarymą atsakytų asmuo nuo 14 metų.
„Drastiškai daugėja atvejų, kai minėtų nusikalstamų veikų subjektai yra 16 metų nesulaukę asmenys, kurie jaučiasi nebaudžiami“, – nurodoma rašte.
Be kita ko, anot prokurorų, „svarstytinas ir administracinės atsakomybės nepilnamečių (ne subjektų) asmenų tėvams bei ugdymo įstaigų administracijai griežtinimas, taip skatinant juos veiksmingiau vykdyti pareigą prižiūrėti bei kontroliuoti nepilnamečius vaikus“.
Dar vienas Generalinės prokuratūros siūlymas nukreiptas į platinimą: esą galbūt reikėtų didinti BK numatytą apatinę laisvės atėmimo bausmės ribą ir nustatyti, kad asmuo, platinęs narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo 8 iki 12 metų.
Siekiant sumažinti neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų prieinamumą, pasak prokuratūros, vertėtų sugriežti ir tas BK normas, kurios susijusios su organizuoto nusikalstamumo neteisėta veikla platinant narkotikus.
„Daugiausia organizuotų grupių ir nusikalstamumų susivienijimų padaromų nusikaltimų susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, o narkotikų rinka yra vienas iš pagrindinių organizuotų nusikalstamų grupių pajamų šaltinių“, – dėstoma rašte.
Galiausiai prokurorai išsakė kategorišką prieštaravimą siūlymui dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kiekiu kanapių ar jų produktais:
„Kategoriškai nepritariame siekiui dekriminalizuoti kai kurių narkotinių medžiagų įsigijimą ir turėjimą, numatant, kad asmenims, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį kanapių (jų dalių), kanapių aliejaus, dervos, ekstraktų ar tinktūrų neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Narkotikų turėjimo dekriminalizavimas labai paveiktų narkotikų prekybos situaciją Lietuvos mokyklose, kadangi prekyba sukeltų minimalią riziką (atsakomybę).“
Haase: el. cigaretes reikėtų uždrausti kuo greičiau
Delfi kalbinta Seimo konservatorė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Irena Haase sutiko, kad kai kurie prokuratūros siūlymai svarstytini. Dėl jų, o ir bendrai dėl priemonių kovai su narkotikų paplitimu, komitete esą bus diskutuojama toliau.
Kalbėdama konkrečiau, pavyzdžiui, apie siūlymą už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis taikyti atsakomybę ne nuo 16, o nuo 14 metų, I. Haase abejojo, ar tai būtų geriausia priemonė, ar tai ką nors pakeistų ir atgrasytų.
„Gal reikia dirbti poveikio priemonėmis, kalbėtis per programas, jeigu tai buvo išdykavimas ar mados reikalas, jeigu nėra sistemos ir asmuo nėra įnikęs į nusikalstamą veiką <...>. Reikia aiškinti, kad galėtų kalbėti ir psichologai, kalbėti apie žalą. Mes visi turime pasijungti, našta neturi būti tik mokyklai. Tai turi būti visų mūsų priedermė ir, pirmiausia, – šeimos“, – dėstė parlamentarė.
„Vien griežtinimu, mes visi puikiai suprantame, tų tikslų nelabai ir pasieksim“, – pridūrė ji.
Tiesa, I. Haase teigė, jog pasisakytų už elektroninių cigarečių uždraudimą: „Tai yra blogis, juo labiau naudojami skysčiai, sumaišyti su visokiomis priemaišomis, sintetiniais dalykais, kurie kenkia vaikams. Reikėtų kuo greičiau tai uždrausti.“
Kalbėdama apie paprasčiau surengiamus vaikų daiktų ir spintelių patikrinimus mokyklose, I. Haase teigė, jog čia svarbu mokyklų administracijos ir tėvų sutikimas:
„Reikia ir su pačia mokyklos bendruomene, ir su šeimomis kalbėti, kad jie neprieštarautų, o sutiktų. Kad jeigu yra grėsmė ir signalas, kad mokykloje tokie dalykai, kad visi būtų suinteresuoti, jog reikia identifikuoti: kas, kaip ir surasti iš kur tas vaikas gavo, pas ką jis nupirko.“
Širinskienė: susiklostė nebaudžiamumas
Delfi kalbinta Mišrios Seimo narių grupės frakcijos seniūnė Agnė Širinskienė teigė nelabai tikinti, kad komitetas bendrai ar valdantieji ryžtųsi registruoti Generalinės prokuratūros pateiktus siūlymus.
„Vis tiek valdančioji dauguma, bent jau dalis jos, yra linkusi ir toliau kalbėti apie narkotikų dekriminalizavimą, – pažymėjo parlamentarė. – Tikrai netikiu, kad valdančioji dauguma registruotų tuos pasiūlymus.“
Tačiau ji pati sakė svarstanti kai kuriuos registruoti su opozicijos kolegomis.
„Su kolegomis jau kai kuriais pradėjau kalbėtis ir dar kalbėsiuosi. Tai [registruosiu], jeigu rasiu, bent jau opozicijoje kažkiek paramos dėl griežtesnių priemonių, tarkime, dėl 14 metų atsakomybės. Manyčiau, kad tai pagrįsta ir prokuratūra tikrai kalbėjo, jog žmonės dabar anksčiau bręsta, ir tikrai reikėtų pasižiūrėti į susiklosčiusį nebaudžiamumą, kuris jaunus žmones skatina dirbti platintojais savo draugų tarpe, tai tikrai manau, kad tai yra svarstytinas dalykas“, – vertino A. Širinskienė.
Savo matymą ir siūlymus dėl narkotikų vartojimo ir platinimo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikė ir kitos suinteresuotos institucijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Priklausomybės ligų centras, Policijos departamentas. Ne visų, bet daugumos jų pateiktose pozicijose kalbama apie būtinybę stiprinti nepilnamečių prevenciją bei švietimą narkotinių ir psichotropinių medžiagų žalos klausimais, šeimos įsitraukimą į vaiko gyvenimą.
Kiek anksčiau apie būtinybę imtis „kietųjų priemonių“, kurios turėtų padėti sumažinti narkotikų paplitimą ir vartojimą Lietuvoje, kalbėjo prezidentūra: esą derėtų imtis įstatyminių iniciatyvų, susijusių su atsakomybės taikymu mokykloms ir pasilinksminimo vietoms, kuriose vyksta psichoaktyvių medžiagų vartojimas.
Neatmetama, jog prezidentas narkotikų paplitimo klausimą Lietuvoje kels Valstybės gynimo taryboje.