Buvusį Lietuvos ambasadorių Jungtinėse Valstijose, parlamentarą, konservatorių Žygimantą Pavilionį papiktino V. Ušacko interviu naujienų agentūrai ELTA išsakytos mintys, kad „mes Rusijos nepakeisime“.
„Toliau jau seka anksčiau jo pasakyti teiginiai, kad Rusija niekada neįvykdys Minsko susitarimų. Žodžiu, ką mes, transatlantinė bendruomenė, bedarytume, tai yra beprasmiška politika. Kremliaus Rusijos nepakeisi, iš Ukrainos ji nepasitrauks, Sirijoje išliks, branduoline jėga grasins“, – savo komentare rašė Ž. Pavilionis.
Jis tokią poziciją interpretavo, kaip siūlymą susitaikyti su „realybe“, ir pereiti į pragmatišką bendradarbiavimą. Esą reikia kalbėti apie Ukrainą, bet, pagal šią logiką, suvokiant, kad nieko nepakeisi.
„Aš manau kitaip. Rusija reaguoja tik į jėgą. Todėl mes galime pakeisti, suvaržyti Rusiją, demonstruodami Vakarų pasaulio galią, pasipriešindami Rusijos beprotybei. Sankcijos veikia. Jei mūsų iš vidaus nesugrauš „pragmatiniai“ ušackai, tai Rusija turės tartis su Vakarais ir apie jai nemalonius dalykus“, – teigė Ž. Pavilionis.
Parlamentaras stebėjosi, kodėl V. Ušackas išsako mintis, kurios yra naudingos Kremliui.
„Galbūt atsakymą galima surasti jo žodžiuose, jo įsitikinimuose. Jis pripažįsta, kad mes turime kalbėti apie demokratijos vertybes, net apie Ukrainos laisvą pasirinkimą. Tačiau apie Lietuvos interesus jis kalba jau visiškai atskirai. V. Ušacko galvoje demokratija, Ukraina yra kitoje lentynoje nei Lietuvos interesai“, – rašė Ž. Pavilionis.
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad savo ilgame interviu apie Rusiją, jis kelis kartus paminėjo Ukrainą, tačiau nė karto nepasakė, kad turime siekti, jog Rusija pasitrauktų iš Ukrainos.
„Suprantu, kad būdamas Maskvoje, jis privalėjo atsargiai rinkti žodžius. Bet dabar, grįžus į Lietuvą, galima būtų sakyti tiesą. O gal buvusio ambasadoriaus Rusijoje tiesa apie Kremlių yra kitokia, nei daugumos mūsų“, – retoriškai klausė Ž. Pavilionis.
Ušackas įgėlė Pavilioniui
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje, Kauno technologijos universiteto Europos Instituto vadovas V. Ušackas interviu naujienų agentūrai ELTA kalbėjo, kad, nepaisant agresyvios ir įtakos zonas braižyti nusiteikusios Rusijos politikos, kurios lyderis, anot V. Ušacko, yra pats tapęs savo sukurtos politinės sistemos įkaitu, Lietuvos užsienio politika turėtų būti kur kas pragmatiškesnė, diplomatiškesnė ir nededanti lygybės ženklo tarp Kremliaus ir Rusijos žmonių.
Pabrėždamas, kad Rusijos ir Vakarų santykiuose nereikia tikėtis pozityvių permainų, V. Ušackas tvirtina, kad Lietuvos santykiai su Rusija turėtų būti kuriami atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) nustatytus 5 bendravimo su Rusija principus, dėl kurių buvo susitarta Kremliui okupavus Krymą ir sukėlus karą Rytų Ukrainoje.
Pasak V. Ušacko, politikos, kurios Rusijos atžvilgiu laikosi ES narės, Lietuvoje ne tik nėra, bet, priešingai, šalyje jautrus Rusijos klausimas dažnai išnaudojamas siaurų ir egoistinių politikų interesų labui, taip sudarant Kremliui sąlygas „skaldyti ir valdyti“.
Jo nuomone, kai kurie Lietuvos politikai įžūliai ir sąmoningai suklaidino visuomenę, aiškindami, kad ES principai draudžia visiškai bendrauti su Rusija. Ambasadoriaus nuomone, su Rusijos politikais, ypač jei patys rodo norą, susitikti ir pakalbėti nėra nusileidimas ar pokyčių užsienio politikoje darymas. Pasak politiko, tai yra kasdienis diplomatinės veiklos būdas, todėl Lietuva, sekdama kitų užsienio šalių pavyzdžiu, turėtų aiškiai įvardinti nacionalinius interesus, kurių pagrindu būtų bendraujama su Rusija.
Savo interviu V. Ušackas įgėlė Ž. Pavilioniui, esą jis sąmoningai klaidina visuomenę, bandydamas susikrauti politinių dividendų, įžūliai iškreipdamas oficialią Europos Sąjungos poziciją, tarsi ji draustų apskritai bendrauti su Rusija.
„Skirtingi politikai supranta ir jaučia tą emocinį krūvį, kuris kyla kalbai pasisukus apie Rusiją. Todėl jie kartais stengiasi tai išnaudoti siaurų ir egoistinių interesų labui“, – sakė jis.
Putino nepakeisi, bet sankcijos veikia
Rytų Europos studijų centro Vytautas Keršanskas teigė, kad dabartinės Rusijos požiūrį puikiai atspindėjo šios šalies užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo kalba Miuncheno saugumo konferencijoje, kur jis pasakė, kad Rusija visada elgėsi taip pat, ji niekaip kitaip nesielgė, ir leido suprasti, kad Rusija elgsis taip pat, nes nieko blogo savo požiūryje, savo politikoje neturi.
„Iš to galima daryti prielaidą, kad Rusijos nepakeisi“, – teigė V. Keršanskas.
Tačiau politologui šiuo klausimu nepatinka kartais pasigirstantis argumentas esą Rusijos visuomenė yra linkusi į tvirtą ranka ir nemoką gyventi demokratijoje. Esą nedemokratinis veikimo pobūdis užprogramuotas kultūriškai ir civilizaciškai.
„Manau, kad negalima taip vienareikšmiškai pasakyti, ir negalima tokiu požiūriu vadovautis, nes jis neveda į jokį kitą scenarijų, kaip į amžiną konfrontaciją“, – teigė V. Keršanskas.
Politologas konstatavo, kad bet koks dabartinio Rusijos režimo bandymas parodyti Vakarams, kad jis yra atviras santykių pagerėjimui, tėra imitacija, ir nieko iš dabartinio režimo nesitiki.
Tačiau jis taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje šalyje stiprėja pilietinė visuomenė. Vladimirui Putinui būnant valdžioje užaugusi jaunoji karta sako, kad nori kažko naujo, ir „tas naujas nebūtinai turi būti antivakrietiškas, antidemokratinis“.
„ Manau, kad dirbti su Rusija reikia. Dabartinis režimas supranta jėgą, jį reikia sulaikyti, bet Rusija, kaip valstybė, turi matyti kažkokį šviesą tunelio gale“, – sakė V. Keršanskas.
Politologas taip pat nėra šalininkas požiūrio, kad reikia kalbėtis su Rusijos dabartiniu režimu, o ne jį spausti.
„Neseni skaičiavimai parodė, kad JAV sankcijos sustabdė 3 mlrd. dolerių transakcijų susijusių su Rusijos ginklų prekyba. Tai yra esminis poveikis. Sankcijos iš principo pristabdė Rusijos agresiją Ukrainoje“, – sakė V. Keršanskas.
Pasak jo, Rusija įvairiais lobistiniais ir galios įtakos būdais bando panaikinti sankcijas.
„Bet jos tikrai veikia, ir savo funkciją bent iš dalies atlieka“, – sakė V. Keršanskas.