Budrys išvardijo svarbiausias temas
K. Budrys išvardijo visas VGT posėdyje aptartas temas.
„Pirmiausia aptarėme Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų tolesnę plėtrą, divizijos sukūrimą. Taip pat kalbėjome apie karinių poligonų ir karinių mokymo teritorijų poreikį Lietuvoje. Taip pat buvo aptartas Lietuvos dalyvavimas tarptautinėse operacijose ir koks jis yra planuojamas ateinantiems metams.
Lietuvos karinė parama Ukrainai, taip pat – desinchronizacijos ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais klausimas“, – VGT posėdyje aptartas temas po susitikimo įvardijo G. Nausėdos vyr. patarėjas K. Budrys.
Jo teigimu, dėl divizijos sukūrimo VGT konstatavo ir priėmė sprendimą pritarti šiam Krašto apsaugos ministerijos siūlymui.
„Jis atlieptų šiandienines tiek grėsmių realijas, tiek NATO planuojama gynybą regione. Tai, žinoma yra susiję su dideliais resursais: žmogiškaisiais, laiko, papildomais finansiniais. Šiai dienai buvo sutarta dėl formulės dabartinių skiriamų 2,52 procento, plius lėšos infrastruktūrai parengti Vokietijos brigadai priimti, plius papildomos lėšos divizijos tolimesnei plėtrai“, – sakė K. Budrys.
Prezidento vyr. patarėjo K. Budrys po susitikimo teigė, jog yra siekiama, kad iki 2030 metų Lietuvoje būtų pilnas operacinis pajėgumas.
„Suprantant, kad gali atsirasti dar daug įvairiausių apribojimų laike. Taip pat kalbėti su partneriais dėl tam tikrų įgalintojų paramos, tų, kurios mes patys nepajėgtume įsigyti iki 2030 metų“, – teigė K. Budrys.
Anušauskas: sprendimas priimtas dėl Rusijos planų
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas po VGT susitikimo dar pridūrė, jog pritarta kurti nacionalinę diviziją.
„Vokiečių brigada, kuri yra dedikuota Lietuvai priklauso Vokietijos nacionalinei divizijai. Bet be abejonės iš sąjungininkų bus poreikis ir mes su jais apie tokį divizijos kūrimo planą kalbėjome.
Divizijos veikimui reikalingi papildomi įgalintojai – ugnies sistemos, priešlėktuvinės gynybos ir panašūs. Ir juos mūsų sąjungininkai žada duoti, kol mes neturėsime sukūrę savo elementų“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras pabrėžė, jog divizija kuriama įvertinus Rusijos planus didinti savo pajėgumus – brigadas versti divizijomis mūsų kaimynystėje.
„Manau, kad jos sukūrimas tikrai būtų labai svarbus bendroje NATO karinių pajėgų hierarchijoje – reikštų esminį pokytį modernizacijos srityje“, – tikino A. Anušauskas.
Delfi primena, kad paskutinį kartą VGT Prezidentūroje buvo sušaukta šių metų kovo pradžioje. Tame posėdyje VGT pavedė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) bei kariuomenės atstovams sudaryti aiškius planus dėl galimų struktūrinių pokyčių Lietuvos kariuomenėje.
Kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.