„Prezidentas rengia susitikimą dėl Lietuvos ekonomikos atsparumo gerinimo“, – taip Seime sklindančias kalbas „Delfi“ patvirtino prezidento spaudos tarnyba.
„Delfi“ žiniomis, susitikimas rengiamas sausio 19 dieną. Į susitikimą pakviesti trys ministrai – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, finansų ministrė Gintarė Skaistė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Visi trys ministrai patvirtino, kad dalyvaus.
Taip pat į susitikimą pakviesti parlamentinių partijų frakcijų vadovai bei mažiausiai penkių asocijuotų verslo struktūrų atstovai.
Pareiškimas sukėlė kritikos bangą
„Delfi“ primena, kad prezidentas G. Nausėda sulaukė daug kritikos po to, kai viešai pareiškė, jog ne Taivaniečių atstovybės atidarymas, o su prezidentūra nederintas pavadinimas buvo klaida.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas „17+1“. Tačiau nuo to laiko [kai Lietuva „17+1“ formatą paliko – ELTA] mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybių.
Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – interviu „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo, ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino. „Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Prezidentas iki šiol nepatikslino, ar tas jo pasakymas reiškia norą, kad pavadinimas būtų pakeistas.
Landsbergis sakė, kad su prezidentu viskas buvo derinta
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad derino su prezidentu G. Nausėda „visus veiksmus“ prieš atidarant Taivaniečių atstovybę Vilniuje.
„Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tik derinta, bet buvo aktyviai koordinuoti visi veiksmai“, – paklaustas, ar ministerija derino su prezidentu Taivaniečių atstovybės pavadinimą, žurnalistams sakė G. Landsbergis. „Daugiau nenorėčiau šito klausimo aptarinėti, nes, kaip matome, nacionalinės politikos tam tikros detalės greitai persikelia į užsienio politiką, ir to turbūt nei prezidentas, nei aš nenorėtume“, – pridūrė ministras.
Taip G. Landsbergis reagavo į G. Nausėdos pareiškimą, kad Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinime naudoti salos vardą buvo klaida, o tai su juo nederinta. G. Landsbergis teigė, kad, sprendžiant dėl atstovybės, buvo vadovaujamasi „prezidento ir viešai išreikšta pozicija, kuria buvo išsakyta parama taip pat ir pavadinimui“. Pasak jo, su prezidentu jis „kalbasi daug“, ir šie pokalbiai būna „geranoriški, draugiški ir konstruktyvūs“, tačiau vėliau viešai prezidento išsakyta pozicija ne visada atitinka jų turinį.
„Kartais taip atsitinka, kad jie [pokalbiai] skiriasi nuo vėliau viešumoje išreikštos pozicijos, ir tada tie, kurie bendraujame, dažnai nustembame, nes viduje kalbamės kita intonacija ir, atrodo, labai konstruktyviai, vieni kitus suprantame. Vėliau, matyt, yra tam tikrų aspektų, kurie situaciją pakeičia“, – kalbėjo ministras.
„Šiandien mano pagrindinis uždavinys – palaikyti ryšį su partneriais, kurie tikrai turi daug klausimų, paaiškinti jiems mūsų poziciją ir pažiūrėti, kad jie neatsitrauktų nuo paramos Lietuvai“, – pridūrė jis.
Sureagavo taivaniečiai
Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovo Erico Huango ir Taivano užsienio reikalų viceministro Harry Ho-jen Tsengo teigimu, pavadinimas šiuo atveju yra labai svarbus, nes jis atspindi pagrindines dvišalių santykių sritis.
„Mano požiūriu, atstovybės pavadinimas yra labai reikšmingas, nes reprezentuojame kultūrą, ekonomiką, švietimą – visas mūsų esmines santykių sritis. Mes manome, kad abiejų pusių interesas yra Taivaniečių vardo atstovybė, nes taip žmonėms lengviau identifikuoti, su kuo iš tikrųjų bendraujama“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė E. Huangas.
Taip, pasak jo, yra aiškiai komunikuojamos esminės bendradarbiavimo idėjos. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Taivano užsienio reikalų viceministras Harry Ho-jen Tsengas taip pat antrino Taivaniečių atstovybės vadovui.
„Taip, pavadinime yra reikšmė. Ne Taipėjaus, o Taivaniečių vardo naudojimas aiškesnis, kalbant apie identitetą. Tikiuosi, kad tai yra dviejų šalių sutarimas. Žinoma, mes pastebėjome žinutę jūsų žiniasklaidoje, bet nenorėtume komentuoti vidaus politikos“, – sakė jis.
Kinija pasveikino
Kinija pasveikino Lietuvos prezidento komentarą, kad Vyriausybės sprendimas leisti atidaryti Taivano atstovybę, kurios pavadinime vartojamas šios pusiau autonominės salos vardas, buvo klaida, pranešė dienraštis „South China Morning Post“.
„Pripažinti klaidą yra žingsnis teisinga kryptimi, bet dar svarbiau – imtis veiksmų“, – laikraštis citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Wangą Wenbiną.
Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.