Dėl sausros nukentėjusiems ūkininkams – smūgis iš „Agrokoncerno grūdų“: atlyginkite nuostolius

Seimo valdančiųjų lyderio Ramūno Karbauskio įkurtai vienai didžiausių Lietuvos žemės ūkio grupių „Agrokoncernas“ priklausanti grūdinių kultūrų supirkėja „Agrokoncerno grūdai“ iš ūkininkų pareikalavo atlyginti tūkstantinius nuostolius, kurių bendrovė patyrė šiems neįvykdžius 2018 m. pasirašytose sutartyse numatytų įsipareigojimų. Tuo metu ūkininkai tikina, kad sutarčių neįvykdė dėl nenugalimų aplinkybių – Lietuvoje buvo kilusi stichinė sausra.

Rokiškio rajone ūkininkaujančių tėvo ir sūnaus ūkininkų Žydrūno ir Justino Markevičių ginčas su „Agrokoncerno grūdais“ persikėlė į teismą – ūkininkai paprašė juos atleisti nuo prievolių neįvykdžius sutartyse numatytų reikalavimų pristatyti gerokai didesnį nei jie gavo derlių, tuo metu „Agrokoncerno grūdai“ savo ruožtu pareikalavo atlyginti nuostolius, kuriuos bendrovė patyrė iš kitų tiekėjų už gerokai didesnę kainą įsigijusi nepristatytą grūdinių kultūrų kiekį.

2018 metų vasarą Lietuvą buvo ištikusi stichinė sausra – tų pačių metų liepos 4 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl sausros padarinių žemės ūkio sektoriuje. Valstybės lygio ekstremalioji situacija atšaukta 2018 m. gruodžio 27 d.

Rokiškio rajone ūkininkaujantis Ž. Markevičius ir jo sūnus J. Markevičius dar 2018 m. balandžio 5 d. su „Agrokoncerno grūdais“ sudarė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias jie abu įsipareigojo bendrovei parduoti po 175 tonas būsimo derliaus pašarinių pupų. Už toną grūdų „Agrokoncerno grūdai“ įsipareigojo sumokėti 172 eurus.

Sutarčių negalėję įvykdyti ūkininkai teismui nurodė, kad dėl ypatingai nepalankių hidrometeorologinių sąlygų, kai 2018 m. vasarą Lietuvą ištiko stichinė sausra, užaugo ženkliai mažesnis grūdų derlius ir dėl sausros prikultas pupų derlius buvo apie 3 kartus mažesnis nei įprastai jie prikuldavo.

Negalėjo pristatyti daugiau kaip 200 tonų pupų

Ž. Markevičius „Agrokoncerno grūdams“ pristatė tik 65, o J. Markevičius – 77 tonas pašarinių pupų.

„Mes kreipėmės į bendrovę „Agrokoncerno grūdai“ prašydami pakeisti grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, sumažinant pristatomų grūdų kiekį, tačiau „Agrokoncerno grūdai“ atsisakė tokį prašymą tenkinti“, – teismui nurodė ūkininkaujantys tėvas ir sūnus.

Į „Agrokoncerno grūdus“ ūkininkai kreipėsi dar sutarties vykdymo metu – nurodė, kad Ž. Markevičius negalės pristatyti beveik 110, o jo sūnus – beveik 98 t pašarinių pupų dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų.

Tačiau grūdų supirkėja į nepavydėtiną situaciją pakliuvusių ūkininkų nepagailėjo – atsakyme nurodė, kad nepalankios meteorologinės sąlygos nėra pagrindas juos atleisti nuo sutarties vykdymo. Verslininkai atsakyme taip pat pažymėjo, kad sutarties neįvykdymo atveju bus taikomas sutartyje numatytas tiesioginių nuostolių mechanizmas, kai bus apskaičiuota preliminari šių nuostolių suma. Tiesa, bendrovė iškilusius nesutarimus siūlė spręsti derybų būdu.

Bet ūkininkai nieko negalėjo padaryti – jie „Agrokoncerno grūdams“ buvo pristatę visą užaugintą produkciją, todėl dar kartą paprašė atleisti nuo pareigos pagal sutartį pristatyti likusią grūdų dalį. Šį savo prašymą Markevičiai grindė susiklosčiusiomis nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėmis.

„Agrokoncerno grūdai“ nekeitė pozicijos ir netrukus ūkininkams pateikė pretenzijas dėl sutarčių vykdymo, kuriose nurodė, kad jų pateikta stichinės sausros situacija neatitinka nenugalimos jėgos aplinkybėms keliamų reikalavimų bei nėra pagrįsta įrodymais. Iš ūkininkų buvo pareikalauta atlyginti patirtus tiesioginius nuostolius.

Grūdų supirkėjo atstovai teigė, kad tądien, kai ūkininkai pranešė negalintys įvykdyti sutarties, rinkoje pašarinės pupos buvo parduodamos po 290 Eur, todėl Ž. Markevičiui buvo nurodyta sumokėti beveik 13 tūkst., o J. Markevičiui – daugiau kaip 11,5 tūkst. Eur. Tiesa, šios sumos netrukus buvo sumažintos, nes „Agrokoncerno grūdai“ vienašališkai nutarė į patirtus nuostolius įskaityti pinigines lėšas, kurias ūkininkai turėjo gauti už jau pristatytą produkciją – taip ūkininkai negavo po daugiau kaip 4 tūkst. Eur.

Ūkininkai – verslininkai

„Agrokoncerno grūdai“ atstovai teismui pažymėjo, kad ūkininkai pažeidė sudarytas sutartis, todėl bendrovė buvo priversta nepristatytą grūdų kiekį įsigyti už didesnę kainą iš kitų trečiųjų šalių.

„Dėl esminio sutarties pažeidimo ir tuo metu buvusių rinkos sąlygų „Agrokoncerno grūdai“ patyrė nuostolių“, – bendrovės atstovai teigė, kad Rokiškio rajono ūkininkų nepristatytą produkcijos dalį teko pirkti už gerokai didesnę kainą – nuo 290 iki 325 Eur už toną.

Jų teigimu, „ūkininkai yra verslininkai, jiems ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat sudarant bei vykdant sutartis, keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai“, todėl jie esą neabejotinai galėjo numatyti, jog dėl permainingų Lietuvoje vyraujančių orų bei dėl klimato pokyčių derlius gali būti mažesnis.

„Be to, ūkininkai galėjo kontroliuoti su sutarčių įvykdymu susijusią riziką nustatydami mažesnį iš anksto parduodamos produkcijos kiekį“, – „Agrokoncerno grūdų“ atstovai teismui pažymėjo, kad Rokiškio rajono ūkininkų reikalavimas sutarties sąlygą, numatančią pristatomų grūdų kiekį, pakeisti į faktiškai pristatytų grūdų kiekį yra nepagrįstas, tokio reikalavimo tenkinimas nebūtų adekvatus sutarties atžvilgiu, sutarties pakeitimas būtų išimtinai palankesnis ūkininkams, o bendrovei tai sukeltų neigiamus padarinius, kurių atsiradimo rizikos ji nebuvo prisiėmusi.

„Agrokoncerno grūdai“ teisme pateikė priešieškinį ir iš ūkininkų Markevičių pareikalavo priteisti dėl šių neįvykdytų įsipareigojimų patirtus nuostolius.

Prisiėmė neprotingą riziką

Kauno apylinkės teismas ūkininkų reikalavimų netenkino – pritarė „Agrokoncerno grūdams“ ir iš Ž. Markevičiaus bendrovei priteisė beveik 9, o i š J. Markevičiaus – 7 tūkst. Eur. Be to, iš abiejų ūkininkų teismas „Agrokoncerno grūdams“ priteisė po 2,6 tūkst. Eur atsiėjusias bylinėjimosi išlaidas.

„Teismo įsitikinimu, apdairus ir protingas ūkininkas, prognozuodamas ateinančių metų derlių, neturėtų aklai pasikliauti savo dvejų trejų metų patirtimi, o turėtų atsižvelgti ir į viešai prieinamus statistinius duomenis ilgesniu laikotarpiu, iš kurių galėjo matyti, kad vidutinis pupų derlingumas 2008-2017 m. laikotarpyje svyravo nuo 1,66 t/ha iki 3,42 t/ha Lietuvoje bei nuo 1,25 t/ha 2,43 t/ha Rokiškio rajone, – nurodė apylinkės teismas. – Į per ilgesnį laikotarpį gautus statistinius duomenis patenka ir prastesnio derliaus metai, o įvertinus, kad Lietuvoje 2015-2017 m. buvo gautas didžiausias per dešimtmetį pupų derlingumas bei visuotinai žinant, kad klimatas yra sunkiai prognozuojamas, labai rizikinga tikėtis ir ketvirtus metus iš eilės lygiai tokio pat gero derliaus.“

Teismas nusprendė, kad ūkininkai, 2018 m. įsipareigodami „Agrokoncerno grūdams“ parduoti beveik visą prognozuojamą užauginti derlių, prisiėmė neprotingą riziką, nes vertino tik 2016-2017 m. savo išauginto derliaus rezultatus.

Anot Kauno apylinkės teismo, jeigu ūkininkai būtų įvertinę riziką ir įsipareigoję parduoti ne daugiau kaip 1/3 dalį prognozuojamo užauginti derliaus, sutartis su grūdų supirkėja būtų visiškai įvykdę.

„Derlingumo netolygumą, kurį didžiąja dalimi lemia klimato sąlygos, buvo galima numatyti iš viešai prieinamų pupų derlingumo statistinių duomenų Rokiškio rajono savivaldybėje, o taip pat ir visoje Lietuvos teritorijoje pastarųjų dešimties metų laikotarpiu“, – teismo teigimu, su klimato nepastovumu ir jo įtaka derliui susijusias aplinkybes ūkininkai turėjo įvertinti prisiimdami įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį.

„Be to, ieškovai galėjo pasinaudoti rinkoje siūlomomis nuostolių dėl neigiamų sausros padarinių draudimo paslaugomis (šių paslaugų dalį kompensuoja valstybė), – sprendime pabrėžė teismas. – Išankstinė žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis yra didelės rizikos sutartis, o šiuo atveju visa rizika, susijusi su parduodamos produkcijos kiekiu, tenka ūkininkams, kaip savo srities profesionalams. Ūkininkai, didžiąją derliaus dalį parduodami išankstinėmis sutartimis, įvertino, kad už produkciją gauna pakankamai gerą kainą, tuo pačiu prisiėmė riziką ir dėl pristatomos produkcijos kiekio, kurios nepristatymas lemia atlyginti „Agrokoncerno grūdams“ nuostolius sutartyje numatytomis sąlygomis, ir produkcijos kainos padidėjimo rinkoje, o „Agrokoncerno grūdai“ prisiėmė riziką dėl produkcijos apmokėjimo ir kainos sumažėjimo.“

Ne bet kada skelbiama ekstremali situacija

Tačiau ūkininkai Markevičiai su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiko ir jiems nepalankų sprendimą apskundė apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui. Jų skunde buvo pabrėžiama, kad egzistuoja visos Civiliniame kodekse įtvirtintos sąlygos dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms: „Dėl itin blogų gamtinių sąlygų, buvusių 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais, lėmusių itin mažą žemės ūkio produkcijos derlių, grūdų pirkimo–pardavimo sutarčių vykdymas ūkininkams tapo ženkliai sunkesnis.“

Anot ūkininkų, stichinė sausra nėra įprastas nukrypimas nuo normalaus (įprastinio) kritulių kiekio, nes ne bet koks meteorologinis reiškinys yra pripažįstamas stichine sausra bei sudaro pagrindą paskelbti ekstremalią situaciją.

„Sutarčių sudarymo su „Agrokoncerno grūdai“ metu nebuvo jokių požymių, patikimų prognozių, kuriomis remiantis objektyviai buvo galima numatyti, kad būtent 2018 m. mūsų žemės ūkio veiklos vykdymo vietoje – Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje – bus stichinė sausra pupų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu“, – pažymėjo ūkininkai.

Jų teigimu, teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad protinga rizika galėtų būti laikoma 1/3 dalies būsimo derliaus, kuris iš anksto paskaičiuotas pagal paties ūkininko dešimties metų derlingumo vidurkį, pardavimas: „Teismas sprendimu formuoja taisyklę, pagal kurią protinga rizika laikoma tokia rizika, kai įsipareigojama pateikti tiek derliaus, kiek užaugtų pagal istoriškai blogiausių metų duomenis.“

Markevičių teigimu, tokią išvadą teismas iš esmės pagrindė interneto portaluose pateikiamais žemės ūkio rinkos dalyvių pasisakymais: „Visuomenės informavimo priemonėse pateikiami straipsniai nėra laikomi teisės šaltiniais, tuo labiau teisės aktais, o teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais ir kitais teisės aktais.“

Tuo metu „Agrokoncerno grūdai“ nesutiko su ūkininkų skundu ir apeliacinės instancijos teismo prašė jų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pasak bendrovės atstovų, ūkininkai akcentuoja meteorologinių duomenų įtaką sutarčių vykdymui, tačiau ignoruoja derlingumo rodiklių svarbą.

„Iškritusių kritulių kiekis neįtakoja žemės ūkio kultūros derlingumo, nes atitinkamos žemės ūkio kultūros derlingumas priklauso ne tik nuo kritulių kiekio, bet ir kitų faktorių lemiančių būsimą derlių, t. y. sėjos ar sodinimo laiko, pasirinktų trąšų kiekio ir sudėties, žemės sklypo derlingumo lygio, žemės sklypo tinkamumo auginamai žemės ūkio kultūrai ir pan., – pažymėjo „Agrokoncerno grūdų“ atstovai. – Šioje byloje nustatyta, kad ūkininkaai naudojo nesertifikuotą sėklą ir nors jos būklė ir tinkamumas sėklai nėra ir tikėtina negali būti nustatyti, – galima vienareikšmiškai teigti, kad nesertifikuotos sėklos naudojimas yra susijęs su mažesniu derlingumu bei ūkininkų galėjo būti numatomas.“

„Agrokoncerno grūdai“: ūkininkai galėtų piktnaudžiauti

Atsiliepime į pateiktą skundą taip pat pabrėžiama, kad ūkininkai, augindami pupas ir vadovaudamiesi savo patirtimi bei Statistikos departamento duomenimis, turėjo pastebėti, kad auginamų pupų derlingumas nėra vienodas ir gali kisti netgi iki kelių kartų.

„Tai yra aplinkybė, kurią ūkininkai galėjo ir turėjo įsivertinti nusistatydami planuojamą pristatyti pupų kiekį ir su šiuo kiekio pristatymu susijusią riziką“, – pažymėjo grūdų supirkimo bendrovės teisininkai.

Jų teigimu, ūkininkai, sutartimi įsipareigodami pristatyti didesnį kultūrų kiekį nei jie yra faktiškai pajėgūs užauginti, prisiima su tuo susijusią riziką.

„Nurodyta rizika negali būti perkeliama „Agrokoncerno grūdams“, nes tokiu atveju ūkininkai, sudarydami išankstines grūdų pirkimo–pardavimo sutartis neprisiimtų jokios rizikos, susijusios su pastarosios įvykdymu – tokiu atveju ūkininkai, siekdami parduoti savo produkciją didesnėmis kainomis, piktnaudžiautų sutartyse nustatydami didesnius grūdų kiekius, nei jie faktiškai gali pristatyti, ir grūdų supirkėjui tektų visa rizika susijusi su šių sutarčių įvykdymu“, – pažymėjo „Agrokoncerno grupei“ priklausančios bendrovės teisininkai.

Rokiškio rajono ūkininkų skundą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą pirmosios instancijos teismui nurodė išnagrinėti iš naujo.

Anot teisėjų, Civiliniame kodekse nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako: „Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, inter alia, nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos.“

Nebuvo jokių prognozių

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas turėjo spręsti, ar ūkininkai gali būti visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes ūkininkai dar sutarties vykdymo metu kreipėsi į „Agrokoncerno grūdus“ su pranešimais, kuriuose nurodė, jog likusios grūdų dalies (207 t) nepristatys dėl susiklosčiusių nepalankių meteorologinių sąlygų.

„Šis pranešimas savo turiniu iš esmės atitinka Civilinio kodekso nuostatų reikalavimą sutarties neįvykdžiusiai šaliai pranešti kitai šaliai apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių atsiradimą bei jų įtaką sutarties įvykdymui“, – teisėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti bylą ir nenugalimos jėgos instituto aspektu.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ūkininkai, sudarydami sutartį, galėjo protingai numatyti, kad dėl gamtinių sąlygų gali neįvykdyti prisiimtų įsipareigojimų daugiau kaip 50 proc., ir prisiėmė visą tokių padarinių atsiradimo riziką.

„Teismas neįvertino ūkininkų nurodytų aplinkybių, kad stichinė sausra Lietuvoje nėra įprastas nukrypimas nuo normalaus (įprastinio) kritulių kiekio bei Sutarčių sudarymo su „Agrokoncerno grūdai“ metu nebuvo jokių požymių (prognozių), kad 2018 m. ūkininkų žemės ūkio veiklos vykdymo vietoje – Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje – bus stichinė sausra pupų aktyviosios vegetacijos laikotarpiu, kas savo padaryta žala ženkliai sumažino galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus“, – grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo pabrėžė Kauno apygardos teismas.

Pasak teisėjų, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

„Priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė“, – teismo teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos galėtų būti pašalintos tik pakartotinai iš esmės atlikus šalių pateiktų įrodymų, paaiškinimų tyrimą ir vertinimą.