Pranešime pažymima, kad EKGT siūlo alternatyvą – Gerumo, atminties ir bendrystės akciją artėjant Vėlinėms, į šią akciją kviečia įsitraukti visus, ypač vaikus ir jaunimą, rašoma Etninės kultūros globos tarybos pranešime spaudai.
Helovino renginiai Lietuvoje nebeapsiriboja vien spalio 31 diena – daug kur jie pradedami rengti nuo spalio vidurio ir vyksta iki pat lapkričio antros savaitės, neišskiriant nė šventinių Visų Šventųjų ir Vėlinių dienų. Pagal senus papročius, Vėlinių laikotarpis apėmė ne tik lapkričio pradžią, bet ir visą spalio mėnesį, o ypač spalio pabaigą.
Helovino ištakos Europoje
Taryba savo rašto priede trumpai apibūdina Helovino ištakas, raidą ir sklaidą Europoje. Helovinas kilo iš senovės keltų Samhain šventės, kuri reiškė vasaros pabaigą ir perėjimą į žiemą. Buvo tikima, kad tuo metu namus aplanko mirusiųjų vėlės, todėl siekta su jomis užmegzti ryšį reiškiant pagarbą, paliekant prie durų maisto ir dovanų, kūrenant laužus, persirengiant iš gyvūnų odų padarytais kostiumais, aukojant aukas. Kartu buvo vengiama tuo metu galinčių apsilankyti piktųjų dvasių, todėl jas gąsdindami prie durų dėdavo ropių žibintus su išdrožinėtais baisiais veidais.
Atėjus krikščionybei į Britų salas, ši šventė pavadinta Visų Šventųjų išvakarėmis (angl. All Hallows Eve, ilgainiui prigijo sutrumpinimas Halloween), tačiau ir toliau Airijoje, Škotijoje ji buvo švenčiama pagal senuosius papročius, kurie ilgainiui persipynė su krikščioniškomis tradicijomis.
Helovino tradicija ėmė sparčiai keistis XIX a. antroje pusėje, kai į JAV atvykusių airių ir škotų emigrantų jaunimas pradėjo kurti kaukes su siaubūnų įvaizdžiais norėdamas labiau išgąsdinti aplinkinius. Netrukus būtent tokias šiurpą keliančias kaukes išpopuliarino komerciniai renginiai.
Visgi JAV, Airijoje ir kitose Britų salyno šalyse Helovinas dar išliko kaip bendruomeninė šventė su būdingu kaimynų lankymu išlaikant kai kuriuos motyvus iš ankstesnių derliaus švenčių. Daugelis Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Italiją, Austriją ir Ispaniją, nepasiduoda komerciniam Helovino srautui, o vietoj to puoselėja savas tradicijas, kuriose mirusieji pagerbiami be baisių vaizdinių propagavimo, rašoma pranešime.
Helovinas Lietuvoje
„Helovino renginiuose neigiamas mirties įvaizdis kuriamas panaudojant įvairių mirtį nešančių siaubūnų kaukes, renginių vietos apipavidalinamos bauginančiais vaizdiniais, įgarsinama šiurpą ir išgąstį keliančiais garsais, neretai pasitelkiamos agresyvių veiksmų imitacijos. Helovino organizavimu vis dažniau užsiima valstybinės švietimo ir kultūros įstaigos, o kai kur net vaikų lopšelių-darželių aplinka dekoruojama šiurpą keliančia atributika.
Į Helovino renginius vis labiau įtraukiami vaikai, neretai jie ir patys vaidina įvairius siaubūnus ar kraujais apsipylusias aukas, o verslininkai skelbia nuolaidas lankytojams su mažais vaikais į siaubą propaguojančius renginius. Prie tokio Helovino propagavimo smarkiai prisideda ir žiniasklaida, rašoma pranešime’’, - rašoma pranešime.
Taryba: Lietuvoje plintančios šiurpios Helovino pramogos prieštarauja mūsų šalyje įtvirtintoms teisinėms nuostatoms
Kaip rašoma pranešime, Taryba primena, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas draudžia ir riboja smurtiniu pobūdžiu pasižyminčią, agresyvumą ir nepagarbą gyvybei skatinančią, baimę ar siaubą keliančią, nusikalstamą veiką modeliuojančią informaciją, nes ji žalinga nepilnamečių psichinei sveikatai, fiziniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi.
Įstatymas nurodo, kad nepilnamečių apsaugą nuo tokios žalingos informacijos turi užtikrinti valstybės institucijos, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, taip pat nepilnamečių tėvai (globėjai, rūpintojai).
Kaip pažymima pranešime, neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija turi būti žymima S ženklu, jaunesniems negu 14 metų – N-14 ženklu, jaunesniems negu 7 metų – N-7 ženklu. Atitinkamai turėtų būti žymimi parkuose, dvaruose ir kitose erdvėse rengiami Helovino renginiai, sukeliantys stiprias emocijas panašiai kaip siaubo filmuose. Tarybos manymu, Helovino organizatoriai turėtų pateikti informaciją lankytojams apie renginio tinkamumą tam tikroms amžiaus grupėms ir atskirti vien suaugusiesiems skirtas erdves, į jas turėtų būti parduodami atskiri bilietai.
Smurtinio turinio poveikis vaikų ir jaunimo psichikai
Taryba primena Valstybinio psichikos sveikatos centro išvadas, kad smurtinis turinys neigiamai veikia vaiko psichiką, gali kelti nerimą, baimę, miego sutrikimus ir hiperaktyvumą, stiprina nuostatas elgtis agresyviai, skatina abejingumą stebint žiaurumo apraiškas ir netgi norą jas mėgdžioti. Psichologų nuomone, kiekvienas žmogus turi ir gerąją, ir blogąją pusę, o įsijautimas į blogį gali paskatinti asmenį smurtauti – tai ypač pavojinga mažiems vaikams, kurie dar nepajėgia kritiškai vertinti ir atskirti išgalvotus vaizdinius nuo tikrovės.
Prie rašto pridėtame priede Taryba atkreipia dėmesį, kad neretai kalbama, jog lietuviškose pasakose taip pat pasitaiko daug žiaurių dalykų, todėl jas reikėtų drausti. Tačiau pasakų tyrėjai ne veltui yra pabrėžę, kad pasakose smurtas paprastai siejamas su neigiamais veikėjais ir jiems skirtomis bausmėmis, tad pasakų sekimas buvo svarbi liaudies pedagogikos dalis. Be to, tradicinėje kultūroje sekant pasakas būdavo prisitaikoma prie vaikų amžiaus, teikiant didelę reikšmę pasitikėjimu paremtam vaikų emociniam ryšiui su suaugusiaisiais, sukuriant saugią aplinką, pratinant įveikti baimę.
Gana naujas Lietuvoje vaikų tautosakos šiurpių žanras (baisūs, dažniausiai mirtimi pasibaigiantys pasakojimai, kuriuos vaikai seka vieni kitiems), atsiradęs tik sovietmečiu, taip pat pasižymi tuo, kad į jų sekimą vaikai įsitraukia tik nuo 6 metų, o iki tol jie šiurpių vengia.
Rekomendacija riboti Helovino renginių organizavimą tam tikrose vietose
„Tarybos nuomone, mokyklos ir kitos švietimo įstaigos turėtų atsisakyti šiurpaus Helovino renginių, taip pat siaubą keliančių dekoracijų. Primenama, kad Lietuvos mokyklose diegiamas įtraukusis ugdymas, o kai kurie specialių poreikių vaikai yra itin jautrios psichikos, todėl jiems Helovino vaizdiniai ypač žalingi.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad sunku atsiriboti nuo vaikų organizuojant Helovino renginius viešosiose erdvėse (parkuose, aikštėse ir pan.), todėl leidimų išdavimas tokiems renginiams galimai pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas“, – rašoma pranešime.
Siūloma alternatyva – Gerumo, atminties ir bendrystės akcija artėjant Vėlinėms
Primindama lietuviškus papročius, Taryba skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją ir kviečia spalio–lapkričio mėnesiais užsiimti šiomis veiklomis, įtraukiant į jas ypač vaikus ir jaunimą:
Padėti vargstantiems, vienišiems ir kitiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos
Pagerbti protėvius, mūsų kraštui svarbias asmenybes rengiant išvykas
Išreikšti padėką protėviams ir Žemei už gamtos gėrybes puošiant savo aplinką
Rengti bendruomeninius renginius
Rengti senąsias rudeninio turgaus tradicijas atspindinčius renginius
Skatinti giminių bendravimą, šeimyninių ryšių stiprinimą
Gilintis į mirusiųjų pagerbimo papročių prasmę žmogaus gyvenime
Savo rašte Taryba pateikia išsamesnį siūlomų veiklų aprašymą.
Vietoj baimės – šiluma ir šviesa
Skelbdama Gerumo, atminties ir bendrystės akciją, Taryba kviečia visuomenę tarti NE siaubo, žiaurumo ir smurto vaizdiniams, kurie plačiai skleidžiami Helovino metu. Vietoj to, šiuo tamsiu metų laiku siūloma skleisti šviesą – ne tik uždegant žvakeles ant kapų, bet ir skleidžiant gerumą kasdienybėje.
„Į šią akciją kviečiame įsitraukti šalies ir savivaldybių institucijas, kultūros, švietimo ir socialines įstaigas, bendruomenes, taip pat šeimas. Tikimės, kad ji ilgainiui taps tradicija ir padės puoselėti senuosius lietuviškus papročius, kurių esmė – atminti ir pagerbti išėjusiuosius, o kartu atnaujinti giminystės ir bendruomeninius ryšius, sušildyti šį metą žvakių šviesa ir iš žmonių širdžių sklindančia šiluma“, – rašoma EKGT kreipimesi.
