Pokyčius žada artimiausiu metu
Kultūros ministras Simonas Kairys žadėjo, jog dar šią savaitę bus pakeisti kriterijai, kuriais remiantis sovietiniai paminklai kapinėse yra saugomi įstatymų – tai ilgainiui atvertų galimybes juos nukelti. Keturios savivaldybės paveldosaugininkams yra oficialiai pateikusios prašymus panaikinti sovietinių paminklų apsaugą.
S. Kairio teigimu, iš viso Lietuvoje yra 160 saugomų sovietinių karių kapinių ar palaidojimo vietų, pusėje jų yra sovietiniai monumentai, dalis jų „rėžia akį savo povyza, agresija“. Absoliuti dauguma kapinių yra vietinio reikšmingumo lygmens ir tik kelios – regioninio ar nacionalinio lygmens.
„Diskusija yra apie tai, kaip atskirti karių kapines, kurias saugo tarptautinė Ženevos konvencija ir jos 17-asis straipsnis ir kaip atskirti būtent tuos objektus, kurie nėra kapai, bet yra kapinėse įvairiausi monumentai“, – sakė S. Kairys.
Jis pripažino, kad procesas „užims laiko“, bet pabrėžė, kad stebint Rusijos karą Ukrainoje, Maskvos propagandą, tokius svarstymus pradėti yra būtina.
Seime taip pat rengiamas vadinamasis „desovietizacijos“ projektas, kuris, anot S. Kairio, įpareigotų savivaldą inventorizuoti įvarius komunizmą propaguojančius objektus – nuo monumentų iki gatvių pavadinimų. Tokius objektus dar vertintų ekspertai.
Jei nesirūpinta 32 metus, tai ir dabar nereikia skubėti
„Man labai patinka Leonido Donskio citata, jog demokratija yra įsiklausymas į balsą tų, kurie yra mažumoje. Jūs esate daugumoje, galite priimti bet kokį įstatymą, galite nugriauti, galite uždengti, galite padaryti bet ką, bet tai turi būti padaryta įstatymiškai. Aš prieš tai, kad dabar visi varome gegužės 9 dieną su traktoriais viską sugriauti. Kiek metų A. Ažubalis su L. Kasčiūnu bando priimti desovietizacijos įstatymą? Kur mūsų Seimo nariai buvo prieš tai ir kodėl dabar visi tokie aktyvūs? Priimkite įstatymą ir tvarkykimės su paminklais. Mus, Lietuvos rusus, visada bando sutapatinti su nacistine Putino Rusija. Dabar bandoma sutapatinti dabartinį karą Ukrainoje ir kapines kariams, kurie nugalėjo nacizmą. Mano nuomone, galima paminklus nukelti, bet prašau, padarykite tai įstatymiškai, priimkite įstatymus. Aš esu prieš skubotus veiksmus“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ teigė Lietuvoje gyvenantis rusas, verslininkas Viktoras Voroncovas.
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili tvirtino, jog dėl sovietinių paminklų nukėlimo verda labai daug emocijų, kurių dalis yra visai nereikalingos.
„Man, kaip gimusiai, augusiai ir gyvenančiai Klaipėdoje, norisi visai Lietuvai pasakyti paprastą dalyką, kad memorialas sovietiniams karams Klaipėdoje įsteigtas buvusiose kapinėse, kurios yra išnaikintos. Ir aš ten turiu savo artimųjų palaidotų, kurių, deja, net vietos nežinau, nes tie, kurie galėjo pasakyti, mirė dar tarybiniais metais. Ir 32 metus nebuvo rūpinamasi nei ten likusių palaikų įamžinimu, nei buvo sprendžiama ir galvojama, ką daryti su tais, kaip šiandien vadinama, okupantams pastatytais paminklais. Galvoju, kad jei 32 metus galėjome laukti, tai šiandien karštligiškai priimti kažkokį kartais tikrai utopinį sprendimą yra negeras dalykas“, – kalbėjo politologė.
Jai nepriimtinas pasirodė ir pasiūlymas Lietuvoje esančius sovietinius paminklus uždengti Ukrainos vėliavomis, esą keistai skamba ir aplinkinėse šalyse pasigirdę siūlymai gegužės 9-ąją paskelbti Ukrainos didvyrių diena.
„Jei būčiau ukrainietė, man nelabai patiktų, kad mano vėliava dangstomi sovietinei kariuomenei skirti paminklai, o kažkokia svetima šventė, svetima diena yra perduodama kaip koks padėvėtas rūbas. Tad reikia labai racionaliai pasižiūrėti, bereikalingos aistros turi nuslūgti, turime išsikelti tikslą, ko mes norime – ar paminklus nuimti, ar dar kažko norime. Bet turime suformuluoti labai aiškų tikslą ir tada paaiškės priemonės. Kad dalis tų paminklų neturi jokios meninės vertės, tai čia visiems aišku“, – dėstė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Pasiųsime žinutę, kad esame šakalų tauta
VU dėstytojas, kultūros istorikas dr. Darius Kuolys taip pat pritarė, jog diskusijai dėl sovietinių paminklų pasirinktas netinkamas laikas. „Tapinas, inicijuojantis šią akciją, šį vajų, sako: „Kokią stiprią žinutę pasiųstume sau ir pasauliui, ne tą dar esame padarę, kur yra kapai, bus sudėtingiau, bet viskas įmanoma. Kada jei ne dabar?“ Dabar pažiūrėkime, kokią žinutę siųstume pasauliui. Lemtingo karo dėl Vakarų civilizacijos metu, kai ukrainiečiai grumiasi su milžiniška svetima kariuomene, mes griauname paminklus, mes kariaujame su kaulais. Vakarų pasauliui tai nebus civilizuotos, brandžios tautos žinutė. Kokią stiprią žinutę mes siunčiame sau? Kad mes esame stiprūs tik pasislėpę už kariaujančių ukrainiečių nugarų, mes siunčiame apie save kaip tautą patys sau žinutę, kad esame maitvanagių, šakalų mentaliteto tauta. Bet ar tikrai tokie esame? Aš labai nustebęs, kad mes esame praradę moralinį jautrumą, moralinę klausą šitoje įtampoje. Suprantu visas emocijas, bet kai pradedame šaukti, kad kovosime su okupantais, kaip sako Gabrielius Landsbergis, Ukrainos įkvėpti, ir Ukrainos įkvėpti mes tegalime kovoti su kapinių paminklais, čia atrodo makabriška ir maitvanagiška“, – žodžių į vatą nevyniojo D. Kuolys.
Todėl jis taip pat siūlė nusiraminti ir racionaliai vertinti situaciją, nes yra dalykų, kuriuos galima ramiai aptarti, svarstyti, tai buvo galima daryti 32 metus. Jis kaip pavyzdį pateikė generolo Ivano Černiachovskio paminklą, kuris 1991 metasi buvo iškeldintas iš Vilniaus V. Kudirkos aikštės, susitarus su giminėmis.
Be to, D. Kuolys akcentavo, jog nereikėtų menkinti ir kapų, kuriuose palaidotos II Pasaulinio karo aukos.
„Sakyti, kad tai okupantų, kurių palikuonys dabar naikina Buča ir atlieka genocido veiksmus Ukrainoje, kapai irgi nėra visiška tiesa, nes ten yra daug rekrūtų, kurie buvo Stalino režimo kaip mėsmalė stumiami į karą, daug ukrainiečių kilmės, baltarusių kilmės žmonių, kurie prieš savo valią buvo stumiami į karą, nes už nugaros stovėjo kulkosvaidžiai ir jei atsitraukti negalėjo. Tik noriu paminėti, kad galėjo būti tarp tų rekrūtuotų žmonių, kurie buvo stumiami į karą, į mirtį: Paulius Širvys, Jonas Marcinkevičius, Jokūbas Josadė, vadintas paskutiniu Vilniaus Jeruzalės rašytoju, baltarusių garsus rašytojas Vasilijus Bykovas, Nikulinas. Tai tie žmonės, kurie galėjo gulėti tuose kapuose. Tapinas skelbia, kad tai tų žmonių protėviai, kurie dabar naikina Bučą, bet tai gali būti ir protėviai tų žmonių, kurie šiandien narsiai kaunasi už Mariupolį ir kitus Ukrainos miestus, nes ten kaunasi ir buvusių sovietinių karininkų vaikai. Taip yra. Ir šiuo atveju mes turėtume atsiklausti ir čia esančių ukrainiečių, ką jiems reiškia šie paminklai. Reikia sulaukti ramių taikos metų ir su laisvos Ukrainos vyriausybe, su laisvos Baltarusijos žmonėmis aptarti šiuos klausimus. Žinoma, tankai, patrankos turėjo būti išvežti daug anksčiau ir ramiau, bet nebuvo to padaryta“, – apgailestavo ir siūlė D. Kuolys.
Rusijoje gali būti naikinami lietuviški kryžiai
Seimo narys Linas Jonauskas tvirtino, kad niekas tikrai neketina kovoti su mirusiaisiais ir mirusiųjų kaulais. „Pirmoje rengiamo įstatymo dalyje, kuri netrukus bus pristatyta, kalbama apie inventorizaciją, nes mes patys savivaldybėse nežinome, kokius tuos monumentus turime komunizmo laikus propaguojančius. Yra 160 saugomų sovietinių kapinių, bet kiek nesaugomų ir dar tokių, kurios turi simbolikos. Tai reikėtų labai aiškiai žinoti, kiek mes turime. Tada reikėtų ir aiškesnės diskusijos ypač savivaldybių lygmeniu. Puikiai atsimenu Vilniaus savivaldybės diskusijas dėl Žaliojo tilto ir monumentų nukėlimo. Išdiskutavus su visuomene buvo priimtas tinkamiausias sprendimas. Ir šioje vietoje visuomenės negalima palikti užribyje, reikėtų diskutuoti ir reikėtų palikti daugiau teisės savivaldai pačiai nuspręsti, ką reikėtų daryti“, – teigė L. Jonauskas.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, jog sostinės viešosios erdvės nuo sovietinių paminklų jau išvalytos, nes nukelto ir Žaliojo tilto skulptūros, ir paminklas P. Cvirkai.
„Dabar yra tik tas niuansas, kad yra kapinės, o čia yra paminklėliai, paminklai arba memorialai. Ir čia sovietai elgėsi labai įžūliai. Jei visi pastatydavo kapinėse paminklus, tai sovietai pastatydavo didesnius. Tai dabar turime tokią situaciją, kad jei lendi į kapines, atrodai kaip barbaras, o jei nelendi, lieka memorialas. Nes Antakalnio kapinėse turime tokį memorialą ir į kapinių teritoriją nesinorėtų lįsti, bet pripažįstame, kad tai yra paminklas. Ir ypač gegužės 9 dienai artėjant kyla klausimas, kaip čia daryti. Mums kol kas aišku, ką darome, bet pasakyti, kad tai pabaiga būtų per daug naivu. Dėl kapinių kol kas sprendimo nėra, kol kas laikomės vakarietiškos tradicijos, kad kapinės ir ten nelendame, bet puikiai suprantame, kad sovietai ten elgėsi brutaliai ir turime tokį palikimą“, – dėstė R. Šimašius.
Tačiau D. Kuolys teigė, kad ir rusai galėtų pasielgti analogiškai ir mums tai tikrai nepatiktų. „Jei analogiškai pasielgs rusai Rusijoje, pradės pjauti didelius katalikiškus kryžius virš tremtinių kapų, lietuvių pastatytus, sakydami, kad mes su kaulais nekariaujame, o su svetimais simboliais, čia ne provoslaviški kryžiai, o katalikiški, kurie per aukšti, per daug iššaukiantys, per daug iškilę vir mūsų kapinių. Ką mes darome? Tokia rizika yra. Mes gyvename karo sąlygomis, todėl tokius jautrius sprendimus reikia atidėti“, – įsitikinęs D. Kuolys.
Gegužės 9-ąją – tikslinės provokacijos?
Diskusijos dabar verda ne tik sovietinių paminklų, bet ir dėl to, kaip elgtis gegužės 9-ąją, kai rusai švenčia Pergalės dieną ir susirenka prie tų sovietinių memorialų pagerbti II Pasaulinio karo aukų. Valstybės saugumo departamentas jau įspėjo, kad tą dieną tikrai gali būti provokacijų ir nesantaikos kurstymo. Kaip to išvengti?
„Man atrodo, kad reikėtų pasiekti rusiškai kalbančią Lietuvos auditoriją, nes šiandien žmonės dažnai net nežino, kad ne gegužės 9-oji, o gegužės 8-oji yra II Pasaulinio karo pabaigos šventė ir kad jei reikėtų dėti gėlės ant karo kovotojų palaidojimo vietų, tai Vilniuje yra bent jau penkios skirtingos vietos. Mes jau antrą karo Ukrainoje dieną paskelbėme, kad Vilniuje nebus išduodami jokie leidimai renginiams, kur dalyvaus Rusijos ambasadorius. Prieš savaitę paskelbėme, kad jei kas nors kreipsis leidimo gegužės 9-osios renginiui, tokio leidimo nebus. Sovietai gegužės 9 dienos mitą sukūrė, tarsi dėl laiko skirtumo jie švenčia gegužės 9, o ne 8 dieną, kaip visas pasaulis. Bet ir nauji metai ateina skirtingu laiku. Tad būkime atviri – gegužės 9 diena yra sovietinės ideologijos manifestacija, o ne II Pasaulinio karo metinės. Labai svarbu apie tai aiškinti, kalbėti. Tikiuosi, kad šiemet gegužės 9 dieną į Antakalnio kapines prie sovietinio memorialo ateis gerokai mažiau žmonių. Bijau, kad gali ateiti protestuotojų prieš einančius į kapus. Ir labai noru pakviesti visus ramybei ir išvengti konfliktų, nes tokia tikimybė yra. Visiems, kam aktualu pagerbti mirusius, kviečiu tai padaryti gegužės 8 dieną“, – ragino R. Šimašius.
G. Burbulytės-Tsiskarishvili nuomone, Lietuvoje problema ta, kad per daugybė metų net ir pačioje Lietuvoje tarp lietuvių nepavyko sukurti alternatyvaus naratyvo, o kada mums, lietuviams, yra karo pabaiga – gegužės 8-oji, ar 9-oji diena.
„Mes per visą tą laikotarpį nesukūrėme, neįpratinome pačioje Lietuvoje, kad gegužės 8-oji yra tikroji karo pabaigos diena, mes nesukūrėme alternatyvų galimybių paminėti II Pasaulinio karo pabaigą, Tikrai manau, kad gegužės 9 dieną Klaipėdoje tikrai bus žmonių ten einančių. Nebeturėsime Rusijos konsulato, kuris buvo vienas pagrindinių organizatorių, bet Klaipėdoje yra pakankamai organizuota rusakalbių bendruomenė. Manau, kad galimos net specialios tikslinės provokacijos ne tik iš rusakalbių, bet ir lietuvių specialiai kiršinti, todėl labai svarbu, kaip išlaviruos miesto valdžia ir net šalies valdžia“, – akcentavo politologė.
V. Voroncovas teigė, jog gegužės 9-osios niekada nėra minėjęs Antakalnio kapinėse. „Tą dieną aš lankau karių kapus prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. Bet mačiau per televiziją, kad ateina žmonės, kad kalbėdavo ir ambasadorius, kažkokie oficialūs atstovai. Bet manau, jog karas Ukrainoje pakeitė Lietuvos rusų įpročius, kaip tą dieną praleisti. Ateis paprasti žmonės padėti gėlių ir nebus jokių renginių, niekur nebus nei Klaipėdoje, nei Vilniuje, nei Visagine. To žmonių atėjimo nereikia traktuoti kaip renginio. Nereikia reaguoti. Yra policija, jei žmonės ateis su kokiais simboliais, tai čia policijos darbas. Reikia mažiau reaguoti. Mes, rusai, esame Lietuvos tautos dalis ir nereikia kažkaip mūsų menkinti už tai, kad mes turime tą dieną, kuri svarbi visiems. Ir tiems ukrainiečiams, kurie atvažiavo į Lietuvą, ta diena irgi svarbi“, – tvirtino V. Voroncovas.