Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos kitam dekretui dėl Apeliacinio teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo po pateikimo pritarta, galutinis balsavimas numatytas ketvirtadienį.
Klausimas dėl E. Laužiko atidėtas, nes jis Seimą informavo negalintis dalyvauti posėdyje. E. Laužikas tvirtino norintis, kad parlamente drauge su juo būtų advokatas Mindaugas Dūda, tačiau jis antradienį atvykti negalėjo.
Seimo nariams prisiminus precedentą, kai teismas neteisėtu pripažino už akių atleisto buvusio Seimo kanclerio Gintauto Vilkelio pašalinimą iš pareigų, nuspręsta padaryti pertrauką.
Frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio paprašė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, argumentuodama, kad iki to laiko situacijos vertinimą pateiks Teisės departamentas, o E. Laužikui bus sudaryta galimybė pasisakyti.
Seimas taip pat po pateikimo ėmėsi prezidento siūlymo atleisti Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.
Šalies vadovas Seimui pateikė siūlymus atleisti E. Laužiką ir K. Guriną pažeminus teisėjo vardą, tai prieš pusantros savaitės konstatavus Teisėjų tarybai.
Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.
Pritarus Teisėjų tarybai, šalies vadovas praėjusią savaitę atleido byloje įtariamą Vilniaus apygardos teismo teisėją Henrichą Jaglinskį.
G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.
Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Sprendimas dėl likusių įtariamųjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko – atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.
Daug diskusijų prieš Teisėjų tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą. Šis klausimas keltas ir Seime.
„Mums būtų gerai žinoti, ar nėra čia jokių teisinių kolizijų, kad pasirinktas kelias nebus po to kaip nors išnaudotas įvairiose galimose teisinėse ateities bylose. Mums norėtųsi šiame kontekste aiškių garantijų, ar pasirinktas kelias teisiškai tvarkingas ir ar mes neturėsime ateityje nesusipratimų. Ar jūs galėtumėte mums tai garantuoti?“ – klausė konservatorių frakcijos atstovas Laurynas Kasčiūnas.
Prezidentės patarėja Jūratė Šovienė teigė, jog prezidento pasirinktas kelias atitinka Konstituciją, bet garantijų, kad teisėjai ateityje nelaimėtų bylų teismuose, negalinti duoti.
„Labai apgailestauju, bet garantijų suteikti tikrai negaliu, galiu tik paminėti, kad pagal Konstituciją prezidentas atsakingas už teisėjų korpuso formavimą. Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų karjeros klausimais prezidentas priima sprendimus kartu su Seimu“, – atsakė dekretus pristačiusi patarėja.
Seimo nariai inicijavo apkaltos procedūrą visiems aštuoniems įtariamiems teisėjams, tačiau šis klausimas nebus svarstomas šią savaitę vykstančioje neeilinėje parlamento sesijoje.