„Trečiadienį, kažkur nuo 18 val., per kelias valandas kreipėsi 35 asmenys dėl paslydimų“, – DELFI sakė Všį Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubiosios pagalbos skyriaus vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas Artūras Zubrickas.
Jo teigimu, iš viso kreipėsi tiek žmonių, kad paskutiniu paslydusiu pacientu buvo pasirūpinta tik 5 valandą ryto, jau ketvirtadienį.
„Traumų spektras yra labai platus. Žmonės dažnai krenta ant rankų, riešų. Moterims dažniausiai fiksuojamas stipinkaulio lūžis – tai silpnesnė jų vieta. Būna, pasuka pėdą į išorę, būna problemų ir su kulkšnimis, raiščiai plyšta. Aišku, pasitaiko, kad tiesiog krisdami susimuša klubo sritį, galvą ar kitas kūno vietas“, – aiškino jis.
A. Zubricko teigimu, įprastą žiemos dieną dėl paslydimų kreipiasi apie 120, savaitgalį – apie 150 žmonių per parą. Šiemet, įžvelgia medikas, traumų sezonas jau prasidėjo.
Susižeidusių – daugiau
Kad pastaruoju metu padaugėjo besikreipiančių dėl įvairių sumušimų, DELFI patvirtino ir Centro poliklinikos Pirminės asmens sveikatos priežiūros administratorė Džiuginta Morkūnaitė.
„Mums atrodė, kad trečiadienį buvo daugiau, bet ir ketvirtadienį kreipėsi 5 žmonės su ūmiomis traumomis – tai ranka lūžo griuvus, tai sumušta. Vieną dieną 1, kitą – 2 vaikai. Skaičiai – didesni nei įprastai“, – sutiko ji.
Tuo metu Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atstovė Gitana Letukienė nurodė, kad pastarosiomis dienomis daugiau nei įprasta į traumatologą žmonių nesikreipė.
Dėmesį į problemą atkreipė ir meras
Kad problema egzistuoja, pripažino ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Savo feisbuko paskyroje jis pasidžiaugė, kad kelininkai žiemai pasiruošė ir nusistebėjo, kad šaligatvių valytojams kažkas sutrukdė.
„Panašu, kad pernykščių šimtatūkstantinių baudų rangovams neužteko, kad išmoktų. Bet garantuoju – jei pernai su šaligatviais situacija iš blogos pagaliau tapo patenkinama, tai šiemet ji taps tikrai dar geresnė“, – užtikrino jis.
Rūpinasi daugiau nei pusė tūkstančio kiemsargių
Vis dėlto Miesto ūkio ir transporto departamento vadovas Virginijus Pauža DELFI sakė, kad šaligatviai šiemet valomi įprastai.
„Pagal mūsų patvirtintą tvarką, šaligatviai imami valyti po to, kai nustoja snigti. Natūralu, kad 6 valandą ryto atsikėlę žmonės pamatė apsnigtus šaligatvius, nes ketvirtadienį tokiu metu dar nebuvo nustoję snigti. Ryte, kai jie pradėjo eiti į darbą, visi šaligatviai buvo pradėti valyti – nuo viešojo transporto stotelių, pėsčiųjų perėjų ir sankryžų“, – dėstė jis.
Anot V. Paužos, ketvirtadienio rytą miestą valė 553 kiemsargiai ir dirbo 107 vienetai mažosios technikos – nuo motošluotų iki mažų traktorių.
„Iki maždaug 10-11 val. šaligatviai buvo nuvalyti. Kadangi prieš tai jie nebuvo nuvalyti, barstyti nebuvo jokios prasmės, po to tai padaryta. Šiemet, be abejo, šaligatviai jau buvo barstomi ir druska, ir smėlio-druskos mišiniu“, – tikino departamento vadovas.
Paaiškino, kur kreiptis: bus skaičiuojamos baudos, nemokami pinigai
Jo teigimu, pastebėjus apie nekokybiškai atliekamus darbus, reikia skambinti į departamentą, rašyti el. laiškus, esą į juos iš karto reaguojama. Jei situacija ilgainiui nebus išspręsta, V. Pauža aiškino besiimsiantis atitinkamų veiksmų.
„Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiemet, savo darbų neatlikusiems rangovams bus skaičiuojamos baudos, nemokami pinigai ir taikomos kitos nuobaudos“, – tikino jis.
Tačiau, V. Pauža priminė, kad negalima tikėtis, kad vos po 10 minučių, kai nustos snigti, visi šaligatviai staiga bus nuvalyti.
„Yra nuoseklumas ir eiliškumas“, – aiškino jis.
Kaip valo kelius?
Tuo metu už važiuojamosios kelio dalies valymą atsakingos įmonės „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistas Egidijus Steponavičius DELFI aiškino, kad keliai taip pat valomi įprasta tvarka.
„Yra paskirtos kelios mašinos, kurios budi naktį. Mes visuomet atidžiai stebime orų prognozes, pasiruošiame artėjančiam sniegui iš anksto ir, kai tik matome, kad galima pradėti valyti (sumažėjęs eismas, sniegas retėja), važiuojame ir barstome“, – pasakojo jis.
Labiausiai pasiteisinęs kelio valymo principas, sakė E. Steponavičius, yra šlapios druskos barstymas.
„Ši medžiaga turi ilgalaikį poveikį – tirpsta dar krintantis sniegas, todėl nesusidaro ledo pluta, nebent būna didelis speigas arba intensyvūs krituliai“, – sakė specialistas.
Jo teigimu, senamiesčio keliai barstomi tiesiog druska, o užmiesčio keliai – smėlio-druskos mišiniu, nes tai ir pigiau, ir logiškiau – ten rečiau važinėjama. Tuo metu šlapios druskos tirpalas turi būti suplakamas ir pačių automobilių.
Per naktį – apie 450 tonų druskos
E. Steponavičiaus teigimu, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Vilniaus miesto keliuose buvo išbarstyta apie 450 tonų įvairaus pavidalo druskos, dirbama buvo pernakt.
„Prioritetai, aišku, skiriami didžiausio intensyvumo gatvėms – Ukmergės g., Geležinio vilko g., Savanorių pr., Laisvės pr. Taip pat daug dėmesio skiriame viadukams ir tiltams, nes ant jų dėl temperatūrų skirtumo formuojasi plikledis“, – aiškino „Grindos“ atstovas.
Druskų mišiniais ši įmonė dalijasi ir su šaligatvius valančiais. E. Steponavičiaus teigimu, pastarųjų viešnagės šiemet jau buvo sulaukta ne kartą.