Neįtikėtina, bet su ypatingai didelėmis kliūtimis Norvegijos prokurorai ir teisėjai susidūrė nusikaltėlio gimtinėje – Kauno ir Vilniaus teisėjai ne kartą stojo į A. Gerasimovo pusę, todėl šis nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vis išsisukdavo. Bet rankų nenuleido ir Lietuvos prokuratūra, vykdžiusi Norvegijos teisėsaugos prašymus – nusikaltimus įvykdęs kaunietis privalo atsakyti už padarytus nusikaltimus.
Ir tik po Lietuvos apeliacinio teismo paskelbtos neskundžiamos nutarties norvegams pagaliau atsirado viltis, kad daugybę metų teisėsaugai nepasiekiamas kaunietis bus išsiųstas į Norvegijos kalėjimą atlikti dar 2010 m. teismo skirtos bausmės.
Nukentėjo lietuvaitės: žagino ir pirštus traiškė replėmis
`
Prieš keliolika metų Norvegijos ir Švedijos žiniasklaida savo skaitytojus šokiravo publikacijomis apie tris lietuvius, kurie Norvegijoje seksualiai išnaudojo prostitutes – A. Gerasimovas, Rolandas Morkeliūnas ir Marius Čalka net dešimt merginų apgyvendino viename bute ir vertė per dieną aptarnauti ne mažiau kaip po šešis klientus. Devynios nukentėjusiosios merginos yra lietuvės.
Seksualiai išnaudojamos merginos nenorėjo paklusti sąvadautojams, todėl jos ne tik buvo brutaliai žaginamos, bet ir mušamos. Nusikaltėliai buvo itin žiaurūs – Skandinavijos žiniasklaidos pranešimuose nurodoma, kad kai kurioms nepaklusnioms prostitutėms replėmis buvo traiškomi pirštai. Merginos pareigūnams sakė, kad lietuviai į jų nuomojamus būstus ateidavo apsimetę klientais.
Į sąvadautojų iš Rytų Europos spąstus patekusioms merginoms nuolat buvo grasinama, kad jeigu šios pabėgs ar bandys susisiekti su teisėsauga, labai pasigailės – nukentės jų šeimos nariai. Bet galop merginos neištvėrė ir kreipėsi pagalbos į norvegų policininkus. Bet sulaikyti lietuvių Norvegijoje nepavyko – jie jau buvo išvykę iš šalies, bet netrukus įkliuvo Švedijoje, kur taip pat spėjo pasižymėti, kai itin žiauriai sumušė švedą.
Pas sulaikytus vyrus automobilyje buvo rasta svarbių įkalčių, kurie vėliau buvo panaudoti baudžiamojoje byloje.
Norvegijos teismo nuosprendyje teigiama, kad lietuviai buvo nuteisti dėl septyniolikos nusikalstamų veikų – išžaginimo ir padėjimo išžaginti, kūno sužalojimų, plėšimų, vagysčių ir užpuolimo sunkinančiomis aplinkybėmis. Anot teisėjų, lietuviai prostitucija besivertusias merginas žagino panaudodami smurtą, aukos buvo daužomos ne tik rankomis, bet ir dulkių siurblio velenu, replėmis, taip pat net kartą vienas vyrų merginai užšoko ant galvos.
Be to, jie įvykdė daugybę vagysčių – pavogė telefonų, pinigų, auksinių papuošalų, brangių prekės ženklų drabužių, laikrodį, kvepalų, paveikslų, kailinių. Per du plėšimus nusikaltėliai savo aukas surišo ir paliko.
Užsitęsusios teisingumo paieškos
Dėl keliolikos nusikaltimų nuteistas kaunietis A. Gerasimovas iki šiol buvo išvengęs jam skirtos bausmės – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus išvyko iš Norvegijos ir pareigūnams nebuvo pasiekiamas. Norvegai ne vienerius metus nesėkmingai bandė jį surasti, bet rankų nenuleido iki šiol – kiekvienas nusikaltęs asmuo turi atsakyti už savo veiksmus.
Dar 2014 m. sausį Norvegijos teisingumo ir viešojo saugumo ministerija kreipėsi į Lietuvos teisingumo ministeriją, kurios paprašė išspręsti klausimą dėl A. Gerasimovo bausmės atlikimo Lietuvos įkalinimo įstaigose. Teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamentas šį prašymą persiuntė Kauno apylinkės teismui, kuris tik po metų, 2015 m. vasarį, norvegų prašymą galop patenkino ir nurodė, kad nuteistas kaunietis turės atlikti jam skirtą pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę.
Bet A. Gerasimovas ir jo advokatas šią nutartį apskundė, skundą po kelių mėnesių išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, o tada apylinkės teismas paskelbė, kad Norvegijos prašymas negali būti tenkinamas, nes pasibaigė apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. O šis terminas suėjo 2015 m. vasario 15 d. – jeigu Teisingumo ministerijoje gautas ir netrukus teismui perduotas norvegų raštas iš karto, o ne po metų būtų išnagrinėtas teisme, teisingumą galbūt dar ir būtų buvę galima suspėti įvykdyti.
Generalinėje prokuratūroje gautame norvegų pareiškime buvo nurodyta, kad A. Gerasimovas 2013 m. gruodžio 6 d., kai dar nebuvo pasibaigęs apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, Nyderlandų Karalystėje įvykdė naują nusikalstamą veiką – vagystę sunkinančiomis aplinkybėmis.
„Nusikalstama veika padaryta nepasibaigus Norvegijos teismo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, dėl ko senaties terminas pradėtas skaičiuoti iš naujo, – nurodė Generalinės prokuratūros prokurorė Rasa Tunkevičienė. – Taip pat yra duomenų, kad A. Gerasimovas vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, išduotas Arešto orderis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad A. Gerasimovo atžvilgiu priimtas nuosprendis vykdytinas, jam taikytinas 15 metų nuo jo įsiteisėjimo dienos nuosprendžio vykdymo senaties terminas ir A. Gerasimovas gali būti perduodamas Norvegijos teismo nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymui Norvegijos Karalystei.“
Pakartojo tą patį: suėjo senatis
A. Gerasimovas vasario 27 d. buvo sulaikytas, o po to teismas jam skyrė kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Vėliau šis terminas dar buvo pratęstas dviem savaitėms. Per šį laiką turėjo būti išspręstas klausimas dėl naujo norvegų prašymo.
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pateiktą medžiagą, nutarė, kad A. Gerasimovas turi likti Lietuvoje – nutartyje teismas pažymėjo, jog Lietuvos teismai jau buvo konstatavę, kad kaunietis negali būti pasiųstas atlikti bausmės, nes pasibaigė apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas.
„Teismas negali kvestionuoti galiojančios apylinkės teismo nutarties ir tuo pačiu klausimu dėl Norvegijos Karalystėje A. Gerasimovui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo priimti priešingos nutarties“, – nurodė Vilniaus apygardos teismas.
Tačiau su tokia pozicija nesutiko Generalinė prokuratūra – nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad A. Gerasimovas nuo bausmės neišsisuks – galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje teisėjas nurodė, kad kaunietis turi būti išsiųstas atlikti bausmės į Norvegiją.
Teismas pažymėjo, kad nuo 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos ir Islandijos bei Norvegijos susitarimas dėl perdavimo tvarkos, jame numatyta, kad išduodamas arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė, kad kita valstybė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, arba sprendimą dėl įkalinimo.
Prokuratūros skundą patenkinęs teisėjas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, neišdavęs A. Gerasimovo Norvegijai, nepagrįstai suteikė prejudicinę galią dar 2015 m. paskelbtai Kauno teismo nutarčiai, nes tada norvegai kreipėsi į Lietuvą vadovaudamasi 1970 m. Europos konvencijos „Dėl tarptautinio baudžiamųjų bylų nuosprendžių pripažinimo“ nuostatomis, o šįkart – pagal arešto orderį. Be to, 2015 m. byla buvo nagrinėjama kitu teisiniu pagrindu ir dėl kito klausimo – anksčiau buvo prašoma nuteistąjį įkalinti Lietuvoje, o dabar – šalyje, kurioje jis įvykdė nusikaltimus.
Nusikalto ir Olandijoje
„Iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apylinkės teisme sprendžiant Norvegijos Karalystėje priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą nebuvo žinomi duomenys apie A. Gerasimovo kitas padarytas nusikalstamas veikas, kurie turi esminės reikšmės apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino skaičiavimui“, – pažymėjo apeliacinės instancijos teismas.
Anot jo, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, kad A. Gerasimovas 2014 m. balandžio 8 d. buvo nuteistas Nyderlandų Karalystėje, jam buvo skirta 400 Eur dydžio bauda, o jos nesumokėjus – 8 paros laisvės atėmimo, už 2013 m. gruodžio 6 d. padarytą nusikalstamą veiką.
„Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad A. Gerasimovas vengė atlikti Norvegijos Karalystėje jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko teismo nuosprendžio vykdymo senaties termino eiga sustojo, – pažymėjo teismas. – A. Gerasimovas dalyvavo nagrinėjant baudžiamąją bylą Norvegijos Karalystėje tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacine tvarka, taip pat apkaltinamąjį nuosprendį skundė kasacine tvarka, todėl A. Gerasimovui neabejotinai buvo žinoma, jog jis nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, kurią privalo atlikti.
Apie jo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį A. Gerasimovas buvo informuotas ir nagrinėjant Norvegijos pareiškimą dėl teismo nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje. Be to, nuo 2017 m. balandžio 20 d. Norvegijos Karalystėje paskelbta A. Gerasimovo paieška.
Į laisvę nepaleido – vėl gali pasislėpti
Anot bylą nagrinėjusio teismo, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas šiuo metu nėra pasibaigęs, todėl nėra kliūčių A. Gerasimovą išduoti Norvegijai.
A. Gerasimovas iki šiol yra suimtas, nors svarstant klausimą dėl jo išdavimo Norvegijai, teismo prašė skirti švelnesnes kardomąsias priemones: namų areštą, dokumentų paėmimą, uždedant elektroninę apyrankę. Be to, jo artimieji į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervedė 9,800 Eur užstatą, kuris esą turėjo būti garantas, kad nuteistasis nepasislėps.
Bet teisėjai vyro nepaleido – išlieka tikimybė, kad jis gali pabėgti ar slėptis nuo gresiančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Norvegijoje.
„Pažymėtina, kad A. Gerasimovas gerai žinojo, jog jo atžvilgiu Norvegijos Karalystėje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurią jis privalo įvykdyti, – pažymėjo teismas. – Iš duomenų visumos taip pat akivaizdu, kad asmuo šios paskirtos bausmės vykdymo laisva valia vengė, t. y. žinodamas apie įsiteisėjusį nuosprendį vengė vykti į Norvegijos Karalystę, nekontaktavo su minėtos valstybės teisėsaugos institucijomis ir pan. Šiuo atveju taip pat yra duomenų, kad A. Gerasimovas yra ne kartą pasinaudojęs kitu vardu ir pavarde.“
Pasak teisėjų, A. Gerasimovas ne kartą yra teistas užsienio valstybėse, todėl gali pasinaudoti pažintimis užsienyje ir pasislėpti.