Dėl Žaliojo tilto statulų gerbėjų norų vėl verda aistros: ant tilto jos negrįš

Penktadienį sušauktame neeiliniame Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje buvo pristatytas komisijos pirmininkės Gražinos Drėmaitės sukurtas sprendimo „Dėl sovietinio laikotarpio Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo“ projektas.

G. Drėmaitės parengtame sprendimo projekte rašoma: „Žymiausi sovietmečio epochos simboliai (ypač sukurti Lietuvos menininkų) turi būti išsaugoti ateities kartoms moksliniam pažinimui bei visuomeniniam naudojimui. Žaliasis tiltas su skulptūromis yra savotiška „atminties vieta“, liudijanti praėjusį istorijos laikotarpį, dramatišką, skausmingą, tačiau neišvengiamai esantį mūsų istorijos dalimi. Žaliasis tiltas su skulptūromis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, kultūros ministro įsakymu paskelbtas valstybės saugomu, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimu šiam objektui nuspręsta nepanaikinti teisinės apsaugos. Tiltas su skulptūromis yra vienintelis, todėl unikalus Lietuvoje, turintis meninę, istorinę ir mokslinę vertes. Tai kolektyvinis istorijos paminklas, parodantis mus pačius“.

Sprendimo projekte kategoriškai teigiama: „Žaliojo tilto skulptūros turi būti restauruotos ir grąžintos į jų originalią vietą. Šis sprendimas užkirs kelią paviršutiniško požiūrio į istoriją toleravimui bei klaidingos kultūros paveldo sampratos plėtojimui ateityje“.

Sprendimo projektą pristatė komisijos narė Evelina Karalevičienė, į šią komisiją paskirta socialdemokrato premjero Algirdo Butkevičiaus potvarkiu.

Tačiau ne visi 12 komisijos nariai dega tokia neblėstančia meile vadinamiesiems „sovietiniams balvonams“. Pasak jų, pagal tokią logiką reiktų ir Leniną į Lukiškių aikštę grąžinti.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė G. Drėmaitė šeštadienį DELFI sakė, kad tokiam projektui komisija po svarstymo pritarė. Projekte liko padaryti keletą nežymių korekcijų ir sprendimas bus paskelbtas viešai.

„Pagrindinis sprendimas yra dėl sovietinio laikotarpio kultūros paveldo. Žaliasis tiltas – tik viena šimtoji dalis. Principinė pozicija, kad visas Lietuvos kultūros sovietinis paveldas yra saugomi ir privalo būti išsaugoti“, – aiškino G. Drėmaitė.

Kalbėdama apie Žaliojo tilto skulptūras, G. Drėmaitė priminė, kad šiandien Žaliasis tiltas yra į registrą įtraukta, valstybės saugoma kultūros vertybė. Kultūros vertybe laikomas visas tiltas – kartu su skulptūromis. „Nuimti, nenuimti – politinės spekuliacijos, tai, ką padarė Remigijus Šimašius nuimdamas – jis gavo leidimą tik restauravimui“, – priminė Seimui pavaldžios, kultūros paveldo politiką formuojančios komisijos pirmininkė.

G. Drėmaitei priminus R. Šimašiaus poziciją, kad skulptūrų restauracijai nėra lėšų, ši replikavo, kad Vilniaus savivaldybė paveldui restauruoti niekada neturėjo lėšų. Ji taip pat priminė, kad palikti teisinę apsaugą sovietinėms skulptūroms buvo nusprendusi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.

Tačiau DELFI žiniomis, komisija net nebalsavo dėl šio projekto, nuspręsta, kad reikia kurti kitą sprendimo projektą. Siūloma Žaliojo tilto skulptūras restauruoti ir eksponuoti muziejinėse erdvėse, ant tilto jų negrąžinant.

Neseniai paaiškėjo naujų faktų, verčiančių abejoti ir šių statulų menine verte: pasirodo, tuo pačiu laiku (apie 1952-1954 m.) labai panašiai „papuoštas“ ir tiltas Ukrainoje, Charkove. Galima įtarti, kad šie „meno šedevrai“ įvairiose Sovietų Sąjungos vietose buvo gaminami pagal tuos pačius iš Maskvos atsiųstus eskizus. Tikėtina, kad tokių skulptūrų ant tiltų buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje yra ir daugiau. „Sovietai tokiomis skulptūromis, kaip šunys šlapimu, žymėjo savo teritorijas“, - DELFI sakė vienas „sovietinių balvonų“ grąžinimo ant tilto priešininkų.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos narys profesorius Albinas Kuncevičius DELFI sakė tik per penktadienio posėdį sužinojęs, kad jo pavardė įrašyta tarp šio G. Drėmaitės sprendimo projekto kūrėjų: „Aš nesu šio projekto kūrėjas, aš jo net akyse nebuvau matęs. Projektas neapgalvotas, prie jo dar reikia daug padirbėti“. A. Kuncevičius kategoriškai paneigė G. Drėmaitės teiginį, kad dėl komisija projektui pritarė: „Sprendimas nepriimtas, nes projektas neparengtas“. Bus rengiamas naujas projektas, prie jo rengimo dirbs ir profesorius A. Kuncevičius.

Pasak profesoriaus, projekto pavadinime minimas sovietinio laikotarpio kultūros paveldas, tačiau kalbama tik apie Žaliojo tilto skulptūras. „Projekto pabaiga („Žaliojo tilto skulptūros turi būti restauruotos ir grąžintos į jų originalią vietą“) išvis nei į tvorą, nei į mietą. Nukėlė ir nukėlė. Didžioji dalis aktyvios visuomenės pasisakė už jų nuėmimą. Reikia nuspręsti, kur tos skulptūros bus. Kas jas pasiims, tas tegul ir rūpinasi, kad jos galutinai nesubyrėtų. Ant tilto jos negrįš“.

Aistras sukėlusiame komisijos sprendimo projekte net neminimas žodis "okupacija", tik "sovietmečio epocha". Profesorius Valdas Rakutis: "Tą laikmetį žmonės vertina skirtingai - vieni kovėsi miškuose, mirė Sibire, kiti buvo stribų, sovietinių nomenklatūrininkų vaikai - šiems sovietmetis atrodo kitaip. G. Drėmaitės atveju - tai konfliktas tarp kultūros paveldo taisyklių ir politinės situacijos. Tų skulptūrų neturi būti. Pasirodo, tai dar nėra istorija, tai ideologijų kova".