Dėl to, kad laikė ir gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, kriminaliniame pasaulyje gerai žinomas 51 metų Prienų rajono gyventojas Vidas Revuckas už grotų privalės praleisti vienuolika metų. Taip nutarė V. Revucko baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas.
„V. Revuckas suvokė, jog gabena ir laiko narkotinę medžiagą – kokainą, narkotinę medžiagą laikydamas transporto priemonėje, perdedant ją į celofaninį maišą, kuriame buvo prekių pirkimo kvitas, iš kurio matyti, jog už prekes buvo atsiskaityta naudojantis jo žmonos atsiskaitymo kortele“, – priimdama apkaltinamąjį nuosprendį pažymėjo teisėja Jurgita Kolyčienė.
Pasak teismo, V. Revuckas dar 2019 m. balandžio 1 d. vakarą iš savo namų, esančių Prienų rajone, į Vilnių atvežė 205,143 g kokaino, kurį perdavė savo bičiuliui, o šis netrukus už 10 250 eurų pardavė pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį veikusiam policijos agentui. Tiesa, šis pinigų taip ir nesumokėjo – tai žadėjo padaryti vėliau.
Tuo metu baudžiamojon atsakomybėn patrauktas V. Revuckas kaltės jam pateiktų kaltinimų nepripažino ir aiškino, kad vieninteliai duomenys, įrodantys jo kaltumą šioje byloje, yra prieš jį liudijančio narkotikų prekeivio parodymai, tačiau esą šis yra suinteresuotas, nes dėl bendradarbiavimo su teisėsauga yra saugomas valstybės.
„Jis sako tik tai, ką leidžia prokuroras ir tai, kas yra surašyta dokumentuose“, – teisme pareiškė V. Revuckas.
Jis yra yra gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams – po Nepriklausomybės atkūrimo žiniasklaidoje buvo dažnai minima ši pavardė; ją išgarsino su kriminaliniu pasauliu siejami trys broliai – Algis, Vidas ir Romas. Pastarasis buvo laikomas vadinamosios žiaurumu garsėjusios „Gruščikėlių“ gaujos lyderiu, dar 1995 m. policijos pareigūnai buvo paskelbę jo paiešką. O kai vieną vasaros dieną kriminalistai gavo žinių, jog A. Revuckas kartu su kitais nusikalstamo pasaulio atstovais linksminasi Alytuje esančioje „Ulonų užeigoje“, į pagalbą buvo pasitelkti greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnai.
Ši sulaikymo operacija tuo metu nuskambėjo per visą Lietuvą – teisėsaugos pareigūnams pasiduoti nenorėjęs A. Revuckas tuo metu, kai į kavinę įsiveržė „Aro“ pareigūnai, nusišovė. Vėliau žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad Prienų bei pakaunės apylikėse savo juodaisiais darbais garsėję broliai Revuckai buvo nuteisti dėl turto prievartavimo Prienų rajone, Jiezno miestelyje.
Kaip tuo metu skelbė spauda, broliai iš dviejų Birštono apylinkių gyventojų, užsiiminėjusių pilstuko gamyba, už tariamą „stogą“ reikalavo duoklių. Kadangi nelegalūs svaigalų gamintojai nesutiko su brolių reikalavimais, jie patyrė fizinį smurtą, o vėliau paprašė policijos pagalbos.
Apie savo praeitį kalbėti šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose esantis V. Revuckas nėra linkęs – paklaustas, ar aksčiau buvo teistas, tepasakė, kad teistumas yra išnykęs: „Esu neteistas.“ Vis dėlto, teismas nustatė, kad jis buvo teistas Prancūzijoje už disponavimą narkotinėmis medžiagomis – veika padaryta 2019 m. spalio 2 d., jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Teisme V. Revuckas tikino, kad prieš kelerius metus tuometė jo sutuoktinė, su kuria dabar jau yra nutraukęs santuoką, pardavė butą Vilniuje ir jis grįžo į gimtąjį Jiezną. Vyras teigė, kad maždaug metus remontavo namą, todėl niekur nedirbo, o kai buvo sulaikytas, ką tik buvo šalyje paskelbtas karantinas, todėl neturėjo galimybės susirasti darbą. Kai teisėja paklausė, ar apskritai jis yra kur nors dirbęs, V. Revuckas nurodė, kad dirbo 2018 m., tačiau kur, negalėjo nurodyti. „Neprisimenu“, – teisinosi jis.
Vienas jų – Albinas Gudinas. Ši pavardė daugiau kaip prieš 20 metų buvo minima tiriant dviejų Kroatijos piliečių pagrobimą – užsieniečius įkaitais paėmę nusikaltėliai reikalavo sumokėti 100 tūkst. JAV dolerių išpirką. Nors įkaitai buvo išvaduoti, tačiau pagrobėjų pareigūnams taip ir nepavyko išaiškinti – buvo nuteistas tik pagrobtus užsieniečius saugojęs baltarusis. Dabar A. Gudinas svarbus asmuo ne tik V. Revucko, bet ir kitame itin didelės apimties tyrime, kuriame tiriami organizuotos nusikalstamos grupuotės nusikaltimai. Dėl to, kaip sakė Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Švanas, šiam liudytojui yra suteiktas valstybės saugomo liudytojo statusas.
„A. Gudinas bedradarbiauja su teisėsaugos pareigūnais, jam taikoma apsaugos programa, šiuo metu vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, įtariama, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje, dalis įtariamųjų dar yra ieškomi, jiems išduoti arešto orderiai ir šis tyrimas dar truks ilgą laiką“, – teisme kalbėjo prokuroras.
V. Revuckui nepalankūs ir dar vieno asmens parodymai – su teisėsaugos pareigūnais taip pat bendradarbiauja Egidijus Semaška, kuris, anot prokuroro, veikė pagal iš anksto suderintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė, kad dar 2019 m. balandžio 1 d., apie 20 val., V. Revuckas automobiliu atvyko prie Žirmūnų g. esančios parduotuvės ir aikštelėje susitiko su dviem vyrais ir aptarė reikalus, o apie 20.40 val. nuvažiavo prie kitos parduotuvės, esančios Zarasų ir Polocko g. sankryžoje, ir čia įvyko narkotikų pardavimo sandoris. Byloje teigiama, kad A. Gudinas iš V. Revucko automobilio paėmė 205 g paketą su kokainu ir jį „į skolą“ pardavė su teisėsauga bendradarbiaujančiam asmeniui; šis pažadėjo už kvaišalus sumokėti 10 tūkst. 250 Eur. Tuo metu V. Revuckas esą buvo savo automobilyje. Šis asmuo yra Egidijus Semaška.
V. Revuckas teigė, kad A. Gudiną pažįsta maždaug nuo 2010 m., kartais su juo susitinka.
„Ir tą dieną buvome susitikę, bet kitu klausimu – nebuvo jokios kalbos nei apie narkotikus, nei apie jų pardavimą, – aiškino jis. – Norėjau, kad jis padėtų pas savo draugę Svetlaną įdarbinti mano žmoną, tačiau apie tai net nepakalbėjome. Susitikome aikštelėje prie parduotuvės, tada priėjo, kaip dabar žinau, E. Semaška, ir mane įvėlė į pokalbį. Nesupratau, kas čia vyksta – man pristatė žmogų, kurio nepažinojau, bet laukiau, galvojau, kad pakalbės, o tada aptarsime mano reikalus. Bet baigęs kalbėti A. Gudinas pasakė, kad neturi laiko ir išsiskyrėme. Tiesa, jis manęs paklausė, ar neturiu maišelio – nuėjome pažiūrėti į mano automobilio bagažinę, kažkokį rado, tad ir pasiėmė.“
V. Revuckas tikino, kad taip ir nepavykus pasikalbėti dėl galimybės įdarbinti tuometę sutuoktinę, jis išvažiavo. Tuo pačiu jis paneigė, kad buvo nuvažiavęs prie kito prekybos centro, kur A. Gudinas ir perdavė E. Semaškai kokainą.
„Kadangi A. Gudinas įkliuvo su kokainu, jis gelbėdamas savo kailį ėmė duoti parodymus; ir davė tokius, kokių reikalavo pareigūnai, – sakė jis. – Akivaizdu, kad tarp jų įvyko susitarimas, nes jis ėmė bendradarbiauti.“
Ikiteisminis tyrimas dėl A. Gudino galimai padarytų nusikaltimų yra išskirtas į atskirą ir tebetiriamas.
Kaip vyko prekyba kokainu, bene geriausiai atskleidė su teisėsauga bendradarbiaujančio E. Semaškos pasakojimas. Jis tikino, kad pats kreipėsi į policiją, esą „nori padėti išaiškinti nusikaltimus“, nes kriminaliniame pasaulyje gerai žinomas A. Gudinas Lietuvoje ir užsienyje platina narkotikus dideliais kiekiais. Bet tai vyras padarė greičiausiai siekdamas išvengti atsakomybės – policijoje jo atžvilgiu yra atliekamas tyrimas, susijęs su narkotikais.
Anot E. Semaškos, A. Gudiną tenkino toks atsakymas – jis teigė, kad lauks atsakymo, nes esą jam gali parūpinti kilogramus „gaidžio“ ir „brangaus“ Rusijos ir Vokietijos rinkai.
„Šio pokalbio metu bijojau ką kalbėti, todėl vis nukreipdavau temą, bet jis vis tiek bandė kalbėti apie narkotikus, jų kiekius ir pinigus, – kalbėjo liudytojas. – Albinas gyrėsi, kad turi ryšių Vokietijoje, dirba rimtai ir kad per mėnesį išeina po 15 kilogramų „brangaus“. Supratau, kad jis man siūlo imti dideliais kiekiais amfetamino ir kokaino į Rusiją ir Vokietiją.“
Anot liudytojo, pokalbio metu A. Gudinas pasigyrė, kad anksčiau jis į Rusiją po 5 kg „brangaus“ tiekdavo.
„Nenorėjau daugiau veltis į neteisėtus reikalus, bet jis nuo manęs neatstojo, galop paklausė, ar telefone turiu bendravimo programėlių – iš jo išvardytų turėjau „Telegram“, todėl netrukus jis man atsiuntė pranešimą ir liepė susisiekti, kai žinosiu apie narkotikų poreikį“, – policijoje E. Semaška prisipažino, kad A. Gudinas jam pasiūlė susitikti po savaitės, taip pat užsiminė, jog „reikalui esant gali duoti „gaidžio“ ir „brangaus“ pavyzdžius“.
Anot liudytojo, A. Gudinas susitikimą paskyrė atokioje vietoje, nes esą „mieste stengiasi nesusitikinėti, elgiasi atsargiai, imasi visų atsargumo priemonių“.
„Kaip supratau iš jo pasakojimo, anksčiau jis sėdėjo už amfetamino fabriką, po paleidimo buvo sekamas, todėl stengiasi būti atsargus“, – E. Semaška pažymėjo, kad pokalbio metu A. Gudinas užsiminė apie grožio saloną, kuris esą yra priedanga, ten esą vyksta slapti susitikimai.
Po šio pokalbio E. Semaška kreipėsi į policiją, todėl nuo to momento visi jo susitikimai su A. Gudinu buvo slapta stebimi, o bendravimas įrašinėjamas. Vieno tokio susitikimo metu A. Gudinas esą pasakojo apie kokaino, kanapių, hašišo ir amfetamino kainas, taip pat užsiminė, jog pas jį yra likę 420 g kokaino, yra atsivežęs daug „žolės“, kurią pokalbio metu vadino „amnezija“.
„Albinas daug kalbėjo, jis buvo labai atviras – pasakojo apie savo bendrininkus, narkotikų kiekius ir kainas, taip pat prisipažino, kad buvo sulaikytas jo žmogus, vežęs narkotikus, – sakė E. Semaška. – Kadangi jis daug kalbėjo, aš tik kartais įsiterpdavau, patikslindamas jo pasakojimą, ir visada gaudavau išsamius atsakymus. Pavyzdžiui, jis sakė, kad hašišas vežamas iš Ispanijos į Latviją, o iš Latvijos pasiimamas.“
Šio susitikimo metu vyrai nieko konkrečiai nesutarė, E. Semaška dar kartą pažadėjo, jog sužinos apie galimybes realizuoti narkotikus.
„Kadangi turėjau toliau palaikyti legendą ir, kad Albinas nieko neįtartų, turėjau jam pranešti narkotikų realizavimo šaltinį, todėl, kažkiek palaukęs, parašiau jam per tą patį slaptą susirašinėjimo kanalą, kur pranešimai tuoj pat susinaikina, ir susitariau dėl susitikimo vietos, datos ir laiko, – E. Semaškos teigimu, apie tai žinojo policijos pareigūnai, kurie instruktavo, kaip reikia elgtis. – Susitikome prie parduotuvės „Iki Minskas“ įėjimo, šio susitikimo metu Albinui pasakiau, kad yra „gaidžio“ pirkėjai Vokietijoje ir reikalingi jo pavyzdžiai. Tada Albinas pasakė, kad reikia imti mažiausiai 2 kg „gaidžio“, o jis narkotikus galėtų pristatyti per dieną ar dvi.“
Pasak E. Semaškos, šio pokalbio metu A. Gudinas ir vėl jo nesivaržė, gana atvirai kalbėjo, dar kartą užsiminė, kad pas jį yra likę „brangaus“ ‒ taip vadinamojo kokaino.
O prieš kitą susitikimą A. Gudinas vis rašydavo, kad iškilo problemų, niekaip nepavyksta gauti „gaidžio“, prašė palaukti.
„Jis vis rašydavo, kad„vištų kiaušinių nėra“, „bus vėliau“, supratau, kad kilo problemų“, – prisiminė E. Semaška.
„A. Gudinas pasakė, kad negauna „gaidžio“, dabar Lietuvoje nėra skysčio, kuris yra skirtas amfetamino gaminimui, sakė, kad gali gauti amfetaminą Anglijoje, kur gamina jo draugai, tik jis kitoks „šlapias“, darbas su amfetaminu dabar užstrigęs, – pasakojo E. Semaška. – Ir vėl jis kalbėjo apie hašišą, sakė, kad jį reikia „stumti“ į Rusijos rinką. Albinas prisipažino, kad neturi problemų atvežti hašišą iš Ispanijos ir, kad padėtų jį realizuoti į Rusiją. Tada pokalbis išsirutuliojo apie „brangų“, „baltą“, taip vadinamą kokainą, todėl palaikydamas ankstesnį mūsų pokalbį ir versiją, pasakiau, kad vienas žmogus susidomėjo „baltu“ ir gali paimti, klausiau, kiek pas jį liko kokaino. Jis atsakė, kad apie 150, sakė, kad sužinos tiksliai kiekį ir man pasakys bei atveš.“
Taip ir buvo kitą dieną – vyrai vėl susitiko prie „Iki Minskas“.
„Iš pradžių Albinas atėjo vienas, sakė, kad turi 250 g „balto“, jį atvežė, bet vėl ėmė kalbėti apie hašišą, sakė, kad atvažiavo su draugu, kuris taip pat nori su manimi pakalbėti apie hašišo gabenimą į Rusiją, – pasakojo E. Semaška. – Tada mes abu priėjome prie vieno iš aikštelėje stovinčio automobilio, iš jo išlipo vyras, kuris prisistatė Vido vardu, – supratau, kad tai tas pats vyras iš Jiezno, apie kurį Albinas buvo pasakojęs ankstesnių susitikimų metu. Tada mes trise nuėjome vėl pasivaikščioti aplink parduotuvę, – kalbėjome apie hašišo gabenimą į Rusiją, jie pasakojo apie realizavimą, kaip geriau vežti, sakė, kad yra draugas Ispanijoje, kuris tiekia geros kokybės hašišą. Jie abu aiškino, kaip būtų iš Ispanijos į Latviją vežamas hašišas, kurį reikia paimti Latvijoje ir vežti į Rusiją. Palaikydamas pokalbį pasakiau, kad savaitės pabaigoje važiuosiu į Rusiją ir pasikalbėsiu su žmonėmis. O jie pasakė, kad važiuos į Ispaniją ir per savaitę atveš hašišą.“
Anot E. Semaškos, prieš išsiskiriant jis A. Gudino paklausė, kiek atvežė kokaino.
„Jis atsakė, kad ne pilnus 250 gramų, bet liepė pavažiuoti iki Olandų žiedo ir aikštelėje netoli „Rimi“ parduotuvės, kur Polocko ir Zarasų gatvių sankirta, – sakė liudytojas. – Sutarėme, kad už gramą bus 41 euras, o pinigus sumokėsiu rytoj, nes šiandien jau per vėlus metus.“
Narkotikus A. Gudinas netrukus perdavė – padėjo ant keleivio priekinės sėdynės baltą nepermatomo polietileno maišą ir išėjo.
„Aš iš karto nuvažiavau į su pareigūnais sutartą vietą, kur perdaviau jiems šį maišą“, – kalbėjo E. Semaška.
„Vienas pažįstamas mane ilgą laiką įkalbinėjo susipažinti su E. Semaška kuris daug laiko praleisdavo Rusijoje, tačiau aš vis atsisakydavau, kol galiausiai sutikau ir mes apsikeitėme kontaktais“, – sakė A. Gudinas.
Jo teigimu, vieno susitikimo metu E. Semaška pasiūlė idėją – esą jis nuveš į Rusiją parduoti narkotikų, kuriuos slėps savo automobilio slėptuvėje, o paskui grįš su pinigais. Bet A. Gudinas nesutiko – esą jeigu pareigūnai šį pagaus vežantį nedeklaruotus pinigus, juos konfiskuos, o vairuotoją sulaikys.
„Todėl V. Revuckas turėjo nuvažiuoti į Rusiją ir paimti pinigus, kuriuos, ten pardavęs hašišą, gautų E. Semaška“, – prisipažino A. Gudinas.
Vyro teigimu, E. Semaška jo buvo paprašęs parduoti kokaino ir hašišo, nes esą būdamas tarpininku Rusijoje turėjo kam jį parduoti.
„Vėliau viskas išsirutuliojo į tai, kad V. Revuckas turėjo vežti į Rusiją 1 kg kokaino arba 70 kg hašišo“, – prisipažino A. Gudinas.
Su teisėsauga bendradarbiaujantis vyras taip pat pareigūnams nurodė, kad tą 2019 m. vasarį su V. Revucku buvo nuvykęs į Olandiją, kur nusipirko kilogramą kokaino.
„V. Revuckas jį už 2 tūkst. eurų atlygį atvežė į Lietuvą, o aš grįžau atskirai“, – sakė A. Gudinas. Tiesa, įtarimai dėl narkotikų gabenimo V. Revuckui buvo panaikinti dar ikiteisminio tyrimo metu, nes nepavyko surinkti kaltę patvirtinančių įrodymų.
Olandijoje pirktą kokainą E. Semaška laikė pas V. Revucką.
„Šį kokainą turėjo nusipirkti E. Semaška, bet jis neturėjo pinigų, todėl narkotikus reikėjo pardavinėti dalimis visai kitiems žmonėms, – sakė jis. – Šį padalintą kokainą V. Revuckas man anksčiau atvežė per tris kartus, o likusią dalį atgabeno tuomet, kai reikėjo perduoti E. Semaškai.“
Anot jo, už narkotikų atvežimą į Vilnių V. Revuckas jokios materialinės naudos negavo – esą jam buvo sumokėti 2 tūkst. Eur, kai jis kokainą atvežė į Lietuvą iš Olandijos.
Kokainą V. Revuckas buvo įdėjęs į parduotuvės „Iki“ maišelį, o jame buvo rastas ir prekių pirkimo kvitas, iš kurio informacijos matyti, jog už prekes buvo atsiskaityta naudojantis V. Revucko žmonos atsiskaitymo kortele Jiezne.