Registrų centro duomenimis, sklypas ir pastatas priklauso Raseinių rajono savivaldybės Tarybos nariui, darbiečiui, verslininkui, įmonės AB „Grąžtai“ valdybos pirmininkui V. Jacikui.
Saugomų teritorijų įstatyme teigiama, kad draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius, didesnius kaip 0,1 hektaro (10 arų) vandens telkinius. Pagal žemėlapyje pateikiamus duomenis, politiko sklype esantis tvenkinys yra beveik 16 arų dydžio.
Taip pat draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Šiuo atveju buvusios kolūkio pirties pastatas pavirto buvusia sodyba, dėl to statybos leistos.
Dar vienas draudimas draustinyje – draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Tačiau šiame sklype per šlaitą yra įrengti laiptukai, galimai pakeista šlaito forma.
Politiko namai draustinyje yra labai prabangūs, iškastame tvenkinyje – žuvies galvos skulptūra, ant jo kranto stovi pirtis. Sklypas aptvertas tvora, kurios paradinė pusė atrodo įspūdingai, o kas metrą ant tvoros puikuojasi šeimininko inicialai „VJ“. Bėda tik ta, kad ištaiginga tvora galimai užtveria miško žemės.
Direktorius kalbėdamas painiojosi
Dubysos regioninio parko direktorius, kuris 2015 m. kandidatavo į savivaldybių tarybas kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, Vygantas Kilčauskas DELFI kalbėdamas apie iškastą tvenkinį kiek painiojosi žodžiuose. Iš pradžių jis teigė, kad tvenkinys yra teisėtas, nes esą jis yra mažesnis nei 10 arų, o tai leidžia įstatymai, tačiau vėliau pats pamatė, kad vandens telkinys yra didesnis, vėliau teigė, kad kūdra yra dar nuo sovietinių laikų, tačiau archyvinės žemėlapio nuotraukos paneigia tokius žodžius. V. Jaciko sklype esanti kūdra puikiai matoma nuo pagrindinio kelio, taigi parko darbuotojai negalėjo nepastebėti iškasto vandens telkinio.
Parko direktoriaus V. Kilčausko tėtis Antanas Kilčauskas yra LSDP Raseinių skyriaus pirmininkas, taip pat nuo 2001 metų yra Raseinių rajono tarybos narys. Jis taryboje dirba kartu su V. Jaciku.
„Apie kokį 10 arų ten galima šnekėti? Ji tikrai mažesnė negu 10 arų, akivaizdžiai. Ir ta kūdra yra nuo tarybinės pirties laikų, nes jis įsikūręs kolūkinėje pirtyje, dar prisimenu, kaip ten renginiai vykdavo, jis nusipirko ir ten įsikūrė. Ta kūdra buvo nuo tų senų tarybinių laikų. Ir apie apie 10 arų ten nėra net kalbos, ten akivaizdžiai matosi“, - kalbėjo parko direktorius.
Vis dėlto 1995 metų archyvinėse žemėlapio nuotraukose jokios kūdros nematyti, o ir pats politikas pasakojo, kad kūdrą išsikasė 2001 metais, taigi direktoriaus žodžiai apie tai, kad tvenkinys yra senas ir iškastas jau sovietiniais laikais nėra teisingi. Pasirodo, kad neteisingi žodžiai buvo ir apie tai, kad tvenkinys yra „akivaizdžiai mažesnis nei 10 arų.“
Direktorius, pasižiūrėjęs į žemėlapį nusistebėjo: „16 arų rodo, teisingai. Ką aš žinau, aš galiu pasidomėti, kada ji įkurta.“
Vėliau persigalvojo: valdininkai leido tai, ką draudžia įstatymai
Po kelių dieną Dubysos regioninio parko direktorius V. Kilčauskas persigalvojo – tvenkinys iškastas gavus visus leidimus, bet pažeidžiant įstatymus.
„Panašu, kad pažeistas ne tik Saugomų teritorijų įstatymas, bet ir Specialiosios miško ir žemės naudojimo sąlygos. Savivaldybės ekologas irgi suderino. Bet tai buvo 2002 m., tuo metu parko direktoriumi dirbo Vytautas Bartusevičius“, - laiške rašė parko direktorius.
Jis taip pat persiuntė tvenkinio suderinimo projektą, ant kurio – 7 antspaudai ir įvairių institucijų valdininkų parašai. Jie leido politikui kasti tvenkinį draustinyje, nors įstatymai to ir neleido. Projektui pritarė Raseinių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius, Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas, tuometinis Pagojukų seniūnijos seniūnas, Raseinių rajono savivaldybės ekologas, Raseinių rajono žemėtvarkos skyrius, aplinkosaugininkai ir taip pat tuometinis Dubysos regioninio parko direktorius V. Bartusevičius.
„Po jūsų pranešimo, mums pateikė suderinimo projektą. Ten parašyta, kad galima kasti tvenkinį iki pusės hektaro. Tuo metu, kaip ten visiems tarnautojams pasirodė, aš negaliu komentuoti. Tuo metu teisės aktai neleido to daryti, bet visi suderino“, - kalbėjo V. Kilčauskas.
Teigia, kad viskas buvo padaryta pagal galiojančią tvarką
Pats politikas V. Jacikas DELFI teigė, kad tvenkinio kasimui pritarė ir tai suderino visos institucijos, todėl jis stebėjosi išgirdęs, kad pagal įstatymą, tai nėra galima.
„Tai yra iškastas tvenkinys gavus visus leidimus, padarius brėžinius pagal visus galiojančius įstatymus, kaip tik keičiasi arba rajone valdžia, arba kažkas kažkuo nepatenkinti, visada bando prie manęs prisikabinti“, - kalbėjo V. Jacikas.
- Koks dydis to tvenkinio?
- Dabar negaliu pasakyti, bet žinau, kad ėjo ir matavo. Visi visus leidimus suderino, nors tada, 2001 metais aš dar jokios įtakos neturėjau, nieko (V. Jacikas buvo Raseinių rajono savivaldybės tarybos narys 2000–2003 m., 2007–2009 m. ir nuo 2011 m. - DELFI pastaba.) Kas dabar atsitiko, kad delfis kaime susirado tvenkinį?
- Ten ne kaimas, ten draustinis...
- Ten kaimas šiaip ir jūs ko gero klausite ir kodėl namą draustinyje pasistačiau, nes jis matosi, kad naujas. Tik jūs išsiaiškinote, kad šitas namas ir komunikacijos buvo pastatyti tada, kai aš dar po stalu bėgiojau.
- Ten pirtis buvusi?
- Taip, kolūkio pirtis.
- Tai jūs dabar pirtyje gyvenate?
- Ne, jis yra priduotas kaip gyvenamas namas. Beje jūs privačioje valdoje skaidėte su dronu ir filmavote. Gaila manęs nebuvo, tai tikrai būčiau jį sumedžiojęs.
- Būtumėte nušovęs?
- Skraido kažkas, ką aš žinau, gal rusai kažką apžiūrinėja, savo bazę ruošiasi kurti...
- Bet jūs žinote, kad 50 m nuo pastatų galima skristi su dronu?
- 50 m iš medžioklinio būčiau nenušovęs, tada būtų nepavykę (juokiasi).
Turto deklaracijoje – daugiau nei milijonas eurų
Naujausi V. Jaciko pateikti turto deklaracijos duomenys už 2015 metus eurais: nekilnojamojo turto registre registruotinų patalpų, inžinerinių ir kitų statinių vertė 144810, žemės sklypų vertė 4250, kelių transporto priemonių vertė 96, akcijų vertė 812630, Dalių ir / ar pajų vertė - 511173, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – 712, kitų vertybinių popierių vertė – 4634, kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų suma – 8199, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų suma – 592320 ir pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma – 191745.
Taigi, iš viso, atmetus paskolas, politiko ir verslininko turtas siekia 1 887 079 eurus.
Nustatė, kad tvenkinys pažeidžia įstatymus, bet nieko padaryti negali
Tyrimą dėl iškasto per didelio tvenkinio teritorijoje atliko Valstybinė saugomų teritorijų tarnybą (VSTT).
„Kūdra dėl savo dydžio neatitinka Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimų (dydis yra apie 0,16 ha, vietoje galimo iki 0,1 ha), tačiau iškasta 2002 m. gavus valstybės institucijų suderinimus. Šiuo metu, jau yra seniai praėję visi terminai, leidžiantys ginčyti šio vandens telkinio iškasimą. Be to, gamtiniu požiūriu kūdros dalies užpylimas gali būti žalingas jau susiformavusiai ekosistemai“, - laiške rašė VSTT direktorius Albertas Stanislovaitis.
Jis pranešė, kad VSTT pavedė Dubysos regioninio parko direkcijai peržiūrėti draustiniuose esančių pastatų ir dirbtinių vandens telkinių pastatymo ir įrengimo teisėtumą bei atitikimą Saugomų teritorijų įstatymo reikalavimams.
Valstybinė miškų tarnyba atlieka patikrinimą
Registrų centro duomenimis, į sklypą patenka ir miško žemės, taigi tvora galimai yra aptverta ir dalis draustinio miško žemės, o net ir privatų mišką aptverti, pagal įstatymus, yra draudžiama, mat visi piliečiai turi teisę į jį įeiti.
Valstybinė miškų tarnyba DELFI informavo, kad Miškų kontrolės skyriaus specialistai atliks patikrinimą sklype dėl užtverto miško.
Žinote nelegalių ir savavališkų statybų atvejų Lietuvos parkuose, draustiniuose, valstybinėje žemėje arba kai statybos prasidėjo be leidimų taip pat įtartinų žemės užgrobimo atvejų bei sandorių? Kviečiame informacija pasidalinti su portalu DELFI. Garantuojame šaltinių konfidencialumą. Rašykite laiškus elektroniniu paštu birute.davidonyte@delfi.lt.