Delfi gautuose dokumentuose – Gulbinų kvartalo paslaptis: viskas turėjo atrodyti visai kitaip

Ilgus metus teigę, kad Gulbinų kvartale visuomenei yra teikiamos poilsio paslaugos, šiuo metu turtuolių kvartalo valdytojai pakeitė plokštelę ir ėmė aiškinti, kad vilų nenuomoja ir esą niekada tokios prievolės jie neturėjo. Tačiau Delfi surinkti dokumentai rodo ką kita. Kvartalas prie Gulbino ežero numatytas rekreacijai ir visuomenės poreikiams tenkinti.

Vilos savininko ir advokato versijos skiriasi

UAB „Gulbinų turizmas“ valdybos narys, Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Nerijus Dagilis, per įmonę UAB „Neries investicijos“ valdantis vieną kvartalo vilą, 2017 m. liepą Delfi neigė, kad vilos nėra išnuomojamos. „Atsiųskit tų žmonių kontaktus. Čia demagogija. <…>. Gal dabar užimti“, – sakė jis. Tačiau žurnalistams paklausus, ar dabar galima išsinuomoti vilą, jis atsakė trumpai: „Užimti.“

Tačiau kvartalą valdančios įmonės „Gulbinų turizmas“ advokatas Giedrius Justas Baranauskas Delfi TV laidoje laikėsi visai kitos pozicijos.

„Ar šiame kvartale yra teikiamos poilsio namų paslaugos?“ – paklausė laidos vedėja. Advokatas jai atsakė: „Ne, nėra teikiamos.“

Toje pačioje laidoje jis teigė nežinantis, ar teritorijoje gali stovėti gyvenamieji namai. Taip pat jis laikėsi pozicijos, kad poilsio namai gali būti nebūtinai vieši.

„Žemės sklypo paskirtis yra kita, naudojimo pobūdis, taip rašoma Registrų centre, rekreacinės teritorijos, tai nėra gyvenamoji statyba. Manyčiau, kad tai yra sklypas rekreacinėse teritorijose. Ar gyvenamieji namai gali stovėti? Nežinau. Tuo metu, kada įsigijo statinius, jie vadinosi vasarnamiai. Šiai dienai pagrindiniai statiniai, kurie ten stovi, vadinasi poilsio namai. Tai, kad yra poilsio namas ar poilsio patalpa, tai nereiškia, kad jie yra vieši. Jie Registrų centre registruoti kaip poilsio namai, turi unikalų numerį, adresą“, – tikino G. J. Baranauskas.

Nors verslininkas N. Dagilis, kuris nuo pat kvartalo įkūrimo pradžios buvo siejamas su šiuo kvartalu, ne kartą viešai teigė, kad tai bus viešam naudojimui skirti pastatai, advokatas teigė, kad kvartalo vystytojai nuo pat pradžių neketino įrengti viešam naudojimui skirto objekto.

„Tai nebuvo PPP projektas, kur privatūs asmenys norėtų kažką padaryti visuomenei, ir perduoti, darėsi sau“, – teigė advokatas.

Sklypas pateko į teritorijas, skirtas visuomenės poreikiams

Vis dėlto Delfi surinkti duomenys rodo, kad šis sklypas, esantis Vilniuje, Didžiųjų Gulbinų g. 25, turėtų būti prieinamas visuomenei. Šis sklypas yra Verkių regioniniame parke. Jo naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos.

Nors kvartalo advokatas G. J. Baranauskas Delfi TV laidoje teigė nežinantis, ar kvartale gali būti gyvenamieji namai, Vilniaus mieto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, kad tokios galimybės nėra.

Be to, jis paneigė samprotavimus, kad sklypas gali būti naudojamas tik kelių privačių asmenų poilsiui.

„Pagal 2007 metais patvirtintą Bendrąjį planą, sklypas pateko į teritorijas visuomenės poreikiams, specializuotas ir kompleksų teritorijas su dideliu želdynų kiekiu, Infrastruktūros teritorijas, Miškų ir miškingas teritorijas. Vienas iš galimų jo naudojimo būdų buvo socialinio būsto gyvenamosios teritorijos. Galimybės statyti gyvenamuosius namus Bendrasis planas nenumatė.

Pagal šiuo metu galiojantį Bendrąjį planą, sklypas patenka į tris funkcines zonas: Paslaugų zoną, Miškų ir miškingų teritorijų zoną ir Inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną.

Ankstesnio ir dabartinio Bendrojo plano reglamentai panašūs, taip pat galiojančio Bendrojo plano aiškinamajame rašte įtvirtinta, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių teritorijos planavimo dokumentų sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų teritorijų naudojimui, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens nustatytų reglamentų“, – teigė G. Grubinskas.

Jo teigimu, pagal Verkių regioninio parko tvarkymo planą žemės sklypas didžiąja dalimi patenka į urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zoną. Likusi sklypo dalis patenka į rekreacinių miškų ekstensyvaus pritaikymo kraštovaizdžio tvarkymo zoną.

Savivaldybės atstovas nurodė, kad čia visuomenė turi teisę lankytis: „Šiose zonose turi būti užtikrinamas teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai, kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra, rekreaciniais interesais gali būti keičiamas gamtinės aplinkos pobūdis.

Pagal regioninio parko tvarkymo planą siūloma įrengti maitinimo įstaigą, motelį su vaikų lauko žaidimams skirta aikštele ir valčių nuomą.“

Numatytas viešbutis ir motelis

Aiškinantis, ar sklypas prie Gulbino ežero gali būti naudojamas tik privačių asmenų poilsiui, labai svarbu išnagrinėti Verkių regioninio parko tvarkymo planą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė atkreipė dėmesį į tai, ką Didžiųjų Gulbinų g. 25 siūlo galiojantis regioninio parko tvarkymo planas.

Jame siūloma įrengti: lankytojų centrą, apžvalgos aikštelę, automobilių stovėjimo aikštelę, maitinimo įstaigą, viešbutį, motelį, fabriką-muziejų, dvaro amatų ekspoziciją, pliažą, dviračių nuomą, lauko žaidimus, piknikų vietą, poilsiavietę, atokvėpio vietą, valčių nuomą ir prieplauką.

Verkių regioninio parko tvarkymo planas yra patvirtintas aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu.

„Siekiant sudaryti sąlygas turizmui tvarkymo plane pažymėtose vietose numatoma įrengti Verkių regioninio parko lankytojų centrą, apžvalgos, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles, lauko žaidimų, dviračių ir valčių nuomos, atokvėpio vietas, prieplaukas, poilsiavietes, pliažą, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas“, – nurodė R. Lapinskienė.

Anot jos, šioje teritorijoje turi būti užtikrinamas prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių.

„Urbanizuotos rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonoje statomi stovyklaviečių, kempingų, turizmo centrų, poilsio namų ar kitokių stacionarių rekreacinių statinių kompleksai; kuriama intensyviai lankyti pritaikyta aplinka, rekreacinė inžinerinė infrastruktūra“, – teigė R. Lapinskienė.

Gyvenamųjų namų paskirtis Bendrajame plane nenumatyta

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi paaiškino, kas buvo numatyta senajame yra kas yra numatyta dabar galiojančiame Bendrajame plane.

„Pagal Vilniaus miesto tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius, žemės sklypas Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilniuje, patenka į teritoriją, kurioje nurodytas prioritetinis teritorijos naudojimo būdas „Visuomeninės paskirties teritorija“ ir kiti leistini naudojimo būdai (pobūdžiai): gyvenamiesiems namams; komerciniams objektams; infrastruktūrai: gatvių tinklui; susisiekimo sistemos objektams; inžinerinės infrastruktūros tinklams ir objektams; bendrajam naudojimui: bendrojo naudojimo želdynams; rekreacijai ir rekreacijos objektams; krašto apsaugai. 1998 m. BP paaiškinta, jog konkretūs sprendiniai nustatomi kitose teritorijų planavimo stadijose.

Pažymime, kad žemės sklypas patenka į Verkių regioninio parko teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimu patvirtintas Verkių regioninio parko zonavimo pagrindines nuostatas, žemės sklypas pateko į šio parko rekreacines teritorijas. Vadovaujantis pirmiau nurodytu nutarimu ir įgyvendinant 1998 m. BP sprendinius, Teritorijos prie Gulbinų g. 75 nedidelių veiklos mastų detaliuoju planu, patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001-06-07 sprendimu, kuris papildytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. spalio 17 d. įsakymu bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 200 m. gegužės 21 d. sprendimu, žemės sklypui suplanuoti rekreacinių teritorijų ir rekreacinių miškų naudojimo būdai (pobūdžiai).

Pažymime, kad DP nebuvo suplanuotas gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas. Pažymime ir tai, kad pagal šiandieninius Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype nėra registruotų gyvenamosios paskirties pastatų“, – teigė R. Kėkštienė.

Kaip ši teritorija pasikeitė naujajame Bendrajame plane? R. Kėkštienė Delfi nurodė, kad gyvenamųjų namų paskirtis naujame BP nenumatyta.

„Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu sprendinius, žemės sklypas patenka į Paslaugų funkcinę zoną. Šioje zonoje nustatytas galimas teritorijos naudojimo tipas – socialinės infrastruktūros teritorija (teritorija, skirta bendruomenės poreikiams reikalingiems kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kitiems viešojo naudojimo objektams).

Taip pat nustatyta galima pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė bei galimi žemės naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Gyvenamųjų namų paskirtis naujame BP nenumatyta“, – nurodė R. Kėkštienė.

Leido sutvarkyti ežero pakrantę

Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas savo ruožtu teigė, kad tarnyba yra gavusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštą, kuriuo prašoma leisti savivaldybės administracijai sutvarkyti teritoriją, kurioje nėra suformuotų žemės sklypų, šalia valstybinės žemės sklypo, Didžiųjų Gulbinų g. 25, bei Gulbino ežero, sutvarkyti ir pritaikyti gyventojų poilsiui, t. y. teritorijoje būtų išvalomos nukritusios medžių šakos, apgenimi želdiniai, nušienaujama ir pan.

Kaip teigė R. Golubovas, savivaldybės administracija informuota, kad NŽT neprieštarauja, jog ši teritorija būtų tvarkoma.

Delfi su klausimais kreipėsi į sklypo nuomininką UAB „Gulbinų turizmas“. Įmonės vadovas Sigitas Kubilius atsakė į Delfi klausimus. Jis prašė atsakymus publikuoti pilna apimti.

Verkių regioninio parko tvarkymo plane Jūsų įmonės valdomame sklype numatytos tokios veiklos: įrengti Verkių regioninio parko lankytojų centrą, apžvalgos, automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo aikšteles, lauko žaidimų, dviračių ir valčių nuomos, atokvėpio vietas, prieplaukas, poilsiavietes, pliažą, maitinimo ir apgyvendinimo įstaigas. Šis tvarkymo planas galioja iki šiol. Ar tai nereiškia įpareigojimo, kad ši teritorija yra skirta viešam naudojimui?

UAB „Gulbinų turizmas“ nėra įgaliota bei neturi kompetencijos komentuoti ar išaiškinti Verkių regioninio parko tvarkymo plano.

Dėl teritorijos viešo naudojimo. Sklype yra įrengti sporto aikštynai, kuriais naudojasi ne tik sklype esančių statinių savininkai, bet ir kiti asmenys. Poilsio pastatai taip pat gali būti išnuomoti tretiesiems asmenims, tačiau tik sudarius nuomos sutartį tarp pastato savininko ir to pageidaujančio asmens. Dalis pastatų jau daugelį metų yra nuomojami.

Ten pat nurodyta, kad Verkių regioninio parko rekreacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų teritorijose turi būti užtikrinamas šių teritorijų prieinamumas lankytojams, poilsiautojų saugumas, reikiamos poilsiavimo sąlygos, negalima bloginti fizinių rekreacinių kraštovaizdžio savybių, naikinti jo estetinio potencialo, statyti su rekreacija nesusijusių pastatų ir įrenginių. Taigi, ar tai, kad šiame sklype galbūt nėra teikiamos viešos paslaugos, neprieštarauja Verkių regioninio parko tvarkymo plano nuostatoms?

UAB „Gulbinų turizmas“ pakartotinai nurodo, jog dalis sklype esančių statinių (pavyzdžiui, sporto aikštynai) fiziniams asmenims gali būti išnuomoti trumpalaikės nuomos pagrindu. Dėl šios priežasties teritorija yra prieinama lankytojams, o žemės sklype esantys statiniai atitinka viešosios paslaugos funkcionalumą.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu, sprendinius žemės sklypas patenka į Paslaugų funkcinę zoną. Šioje zonoje nustatytas galimas teritorijos naudojimo tipas – socialinės infrastruktūros teritorija (teritorija, skirta bendruomenės poreikiams reikalingiems kultūros, švietimo, visuomenės sveikatos saugos, sporto ir sveikatingumo, rekreacijos ir turizmo, religinės paskirties ir kitiems viešojo naudojimo objektams). Taip pat nustatyta galima pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė bei galimi žemės naudojimo būdai – komercinės paskirties objektų teritorijos, visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, atskirųjų želdynų teritorijos. Gyvenamųjų namų paskirtis naujame BP nenumatyta. Taigi, ar privačių rezidencijų kvartalo įkūrimas neprieštarauja galiojančiam Vilniaus miesto Bendrajam planui?

Visų pirma, atsakyti ir aiškinti apie Bendrojo plano sprendinius gali kompetentingos institucijos. Tiek, kiek tai liečia UAB „Gulbinų turizmas“, galime atsakyti, kad Verkių regioninio parko tvarkymo planas priimtas tik 2009-06-22 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-342 (toliau – Tvarkymo planas). Tuo tarpu Sklypo detalusis planas buvo patvirtintas 2001-06-07. Tvarkymo plane žemės sklypas Didžiųjų Gulbinų g. 25, Vilnius, yra priskiriamas urbanizuotos rekreacinės aplinkos (NRu) kraštovaizdžio tvarkymo zonai (Tvarkymo plano 3.4.1.5. p.). Ši zona patenka į gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zoną (3.4.1. p.).

Tvarkymo plano 20 p. nustatyta, kad Gyvenamųjų vietovių sistema regioniniame parke nekeičiama. Visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatytose teritorijose, nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus galima vykdyti statybos darbus.

Sklype esantys poilsio pastatai ir kiti statiniai atitinka sklypo detalųjį planą, kuris buvo parengtas ir patvirtintas anksčiau nei jūsų minimas norminis aktas. Be to, Tvarkymo plano 20 p. nustato, kad jei statybos darbai atitinka detalųjį planą, statyba yra galima ir pagal 2021 m. Bendrąjį planą. Kaip jau paminėta, sklype esantys statiniai yra teisėtai pastatyti bei atitinka detaliojo plano sprendinius, todėl šis statinių kompleksas nepažeidžia ir 2021 m. priimto Bendrojo plano.

Kas valdo kvartalą?

Valstybinės žemės sklypas, kuriame ir stovi prabangios rezidencijos, išnuomotas UAB „Gulbinų turizmas“. Šiai įmonei vadovauja Sigitas Kubilius. Buvę vadovai – Titas Sereika, Domininkas Kašys ir Eugenijus Zaremba. Įmonė iš viso turi 13 akcininkų, kurie valdo po lygią – 7,7 – akcijų paketo dalį.
Įmonės vadovas S. Kubilius, kaip skelbiama Vyriausios rinkimų komisijos puslapyje, 2007 m. su Naująja sąjunga (socialliberalais) dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose. Jis siekė tapti Elektrėnų savivaldybės tarybos nariu. Savo anketoje politikas nurodė dirbantis VšĮ Elektrėnų turizmo ir verslo informacijos centro direktoriumi.

Dabar pereikime prie NT savininkų. Kaip jau anksčiau rašė Delfi, pirmasis „Gulbinų turizmo“ akcininkas – UAB „Neries investicijos“. Šios įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas yra Lietuvoje gerai žinomas verslininkas Nerijus Dagilis.

Portalas Ve.lt rašo, kad 2009 m. N. Dagilis ir jo verslo partneris jau minėtas T. Sereika turėjo reikalų su kriminaliniam pasauliui priskirtais asmenimis ir su teisėsauga: „Neseniai Tauragės teismas nusprendė uždrausti Arūnui Pukeliui bendrauti su bendrovės valdybos pirmininku N. Dagiliu ir projektų vadovu bei bendrovės akcininku 35 metų T. Sereika. Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų nuomone, šios trijulės bendravimas kelia pavojų visuomenei.“

Tuo metu N. Dagilis valdė Lietuvoje įtakingą verslo grupę „Hermis Capital“.

„Kas sieja „Hermis Capital“ ir A. Pukelį? Du skaičiai – 700 tūkst. ir 6,5 tūkst. A. Pukelis ne tik padėjo „Hermis Capital“ valdomai bendrovei „Baltpaper“ nusipirkti patalpas, bet ir grasindamas buvusiems turto savininkams reikalavo sugrąžinti tariamą 700 tūkst. litų permoką. Savo ruožtu prokurorai tai pripažino savavaldžiavimu ir paprašė paskirti 6,5 tūkst. litų baudą“, – rašo žiniasklaida.

Nors „Hermis Capital“ ir subyrėjo, bet D. Dagilis versle liko. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis užima 188 vietą ir valdo 10 mln. eurų.

Šiuo metu, Registrų centro duomenimis, jis dalyvauja valdant šias įmones: UAB „Groa capital“, UAB „KTVG“, UAB „Neries investicijos“, UAB „NI plėtra“, UAB „Spark technologies“, UAB „Ukmergės PC“. Visuomenei turbūt geriausiai žinoma N. Dagilio verslo sritis – „Spark“ elektromobilių dalijimosi paslauga.

Taip pat, Registrų centro duomenimis, jis susijęs su įmonėmis UAB „Bendorėlių PC“, UAB „Druskininkų investicija“, UAB „Kauno Raudondvario PC“, UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“, UAB „Prime biurai“, UAB „Parodų PC“, UAB „Žirmūnų investicija“ ir kt.

„City Bee“ paslaugos teikėjas

Antrasis įmonės akcininkas, kaip jau rašė Delfi, yra Kęstutis Martinkėnas. Jis Delfi sudarytame turtingiausių žmonių sąraše užima 16 vietą, valdo 125 mln. Eur. Gulbinų kvartale pastatą valdo ir jo sutuoktinė Jolanta Martinkėnienė.

K. Martinkėnas valdo UAB „Modus grupė“. Ši įmonė kontroliuoja automobilių dalijimosi sistemą „City Bee“.

Registrų centro duomenimis, jis susijęs su UAB „BLF holding“, UAB „Viteksa“, AB „Modus energy“, UAB „Luxury motors“, UAB „Autobrava motors“, UAB „CityBee Solutions“, UAB „Inter Krasta“, UAB „Unipark“, UAB „Autobrava“ ir kitomis įmonėmis.

Kaip rašo žiniasklaida, „Modus grupė“ daugiausiai veikia trijose verslo srityse: atsinaujinančios energetikos („Green Genius“), mobilumo paslaugų („CityBee“) ir automobilių prekybos. Įmonių grupė atstovauja 14 pasaulyje gerai žinomų automobilių prekės ženklų, tarp jų „Porsche“, „Bentley“, „BMW“, „Fiat“, „Jeep“, „Maserati“ ir kt.

Jo sutuoktinė J. Martinkėnienė kartu su K. Martinkėnu yra Gulbinų kvartalo pastato bendraturtė. Taip pat ji yra UAB „Modus grupė“ stebėtojų tarybos narė.

„Fūrų vergų“ šešėlis

Trečioji „Gulbinų turizmas“ akcininkė yra Ina Railienė. Ji – turtingiausio Lietuvos verslininko Mindaugo Railos sutuoktinė. Šis verslininkas valdo vertingiausią Lietuvos įmonę „Girteka“. Šios įmonės aprašyme nurodyta, kad „Girteka“ yra viena didžiausių Europoje nuosavų vilkikų parką valdanti transporto įmonė, per metus pervežanti daugiau nei 900 000 pilnų krovinių.

Tiesa, „Girteka“ priklauso ne tik M. Railai. Smulkesnis valdytojas – Edvardas Liachovičius. Jis yra „Girteka Group“ generalinis direktorius. Jo sutuoktinė Ivona Liachovič taip pat yra „Gulbinų turizmo“ akcininkė. Taigi, jų vilos stovi tame pačiame kvartale.

Ši įmonė 2021 m. pateko į keblią situaciją, kai „Laisvės TV“ paskelbė žurnalistinį tyrimą „Fūrų vergai“. Jo centre – ir „Girteka“.

Žurnalistinis tyrimas buvo apie tai, kad lietuviškose transporto įmonėse masiškai išnaudojami tolimųjų reisų vairuotojai. Žurnalistai teigė, kad jie verčiami mokėti nelegalias pinigines rinkliavas ir darbdavių išgalvotas nuobaudas, taip pat – klastoti darbo laiko apskaitą ir pažeidinėti taisykles.

Viešojoje erdvėje apie šių verslininkų sutuoktines informacijos nėra. Registrų centro duomenimis, įmonių valdymo procese jos nedalyvauja.

Bendras verslas su kitu kvartalo milijonieriumi

Kitas Gulbinų kvartalo valdytojas – Saulius Butkus. Turtingiausių verslininkų sąraše jis užima 45 vietą ir valdo 68 mln. eurų. Tame pačiame sąraše nurodoma, kad jis susijęs su „Sanitex“.

„Rekvizitai“ nurodo, kad ši įmonė yra plataus vartojimo prekių didmeninės prekybos, distribucijos bei logistikos lyderė Lietuvoje ir Latvijoje, aktyviai plėtoja veiklą Estijoje bei Lenkijoje.

Registrų centro duomenimis, S. Butkus verslo ryšiais susijęs su kitu jau minėtu kvartalo bendraturčiu N. Dagiliu. Jie abu yra kai kurių įmonių naudos gavėjai. Pavyzdžiui, UAB „NI plėtra“, UAB „Druskininkų investicija“, UAB „Kautros nekilnojamasis turtas“ ir kt.

Taip pat, Registrų centro duomenimis, S. Butkus susijęs su šiomis įmonėmis: „UAB „Rygos PC“, UAB „Tarandės valda“, UAB „Ąžuolyno sveikatingumo centras“, UAB „Skiltus“ ir kt.

Valdo gerai žinomas įmones

Toliau „Gulbinų turizmo“ akcininkų sąraše – verslininkas Alvydas Banys, Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše užimantis 79 vietą ir valdantis 42 mln. eurų.

Jis kontroliuoja Lietuvoje gerai žinomą įmonę AB „Invalda INVL“. Įmonės aprašyme nurodoma, kad „Invalda INVL“ yra pirmaujanti Baltijos šalyse investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupė. Nurodoma, kad grupės įmonės, veikiančios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, teikia paslaugas daugiau kaip 290 tūkstančių individualių ir institucinių regiono ir tarptautinių klientų, patikėjusių „Invaldos INVL“ grupei valdyti daugiau nei 1,7 mlrd. eurų skirtingose turto klasėse, tokiose kaip pensijų, investiciniai fondai ir gyvybės draudimo kryptys, individualūs portfeliai, privataus kapitalo ir kitos alternatyvios investicijos.

Taip pat Registrų centro duomenimis, A. Banys dalyvauja valdant šias įmones: AB „INVL Baltic Farmland“, UAB „Litagra“, UAB „LJB investmens“, UAB „LJB property“, UAB „Saverus“.

Vilos bendraturtė yra ir verslininko sutuoktinė Daiva Banienė. Delfi sudarytame turtingiausių verslininkų sąraše ji užima 260 vietą.

Ryšiai su Kamuolinių gaujos vadeiva?

Kita įmonės akcininkė – vienos įtakingiausių Kauno šeimų atstovė Živilė Garbaravičienė. Iki dabartinio Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos politikoje iškilimo Garbaravičių šeima buvo laikoma įtakingiausia Kaune.

2022 m. portalas Lrytas.lt rašė, kad Ž. Garbaravičienė pateko į vieno iš Kauno Kamuolinių gaujos turto legalizavimo skandalą. Dėl to ji turėjo liudyti teisėsaugai.

„Yla lenda iš maišo: žiaurumu pagarsėjusios Kauno Kamuolinių gaujos vienam vadeivų Tomui Gaidankai legalizuojant nusikalstamai įsigytą turtą pagalbos ranką tiesė žinomi to paties miesto verslininkai.

Teismą pasiekus didžiulės apimties Kamuolinių grupuotės bylai paaiškėjo, kad (...) įvairių įmonių akcininkai savo vardu įformino faktiškai nusikaltėliui priklausantį nekilnojamąjį turtą“, – rašo portalas.

Portale rašoma, kad „Vanagupės namų“ komplekse, Palangoje, vieną butą nusipirko ir kaunietė Ž. Garbaravičienė. Už būstą 2007 metais ji sumokėjo 351 tūkstantį litų (apie 101 tūkstantį eurų).

„Šį butą Ž. Garbaravičienė visiškai įrengė, apstatė brangiais baldais bei buitine technika ir 2015 metais G. Balčiūno tėvams pardavė perpus pigiau – už 50 tūkstančių eurų.

Apklausta prokuratūroje Ž. Garbaravičienė neigė, kad butas faktiškai buvo parduotas T. Gaidankai, nors prisipažino pažinojusį šį nusikaltėlių autoritetą“, – rašo portalas.

„Tomą esu mačiusi kelis kartus, tačiau artimų santykių su juo ir Greta nepalaikiau. Kartais su jais susitikdavome G. Balčiūno šeimos šventėse“, – pasakojo Ž. Garbaravičienė, kuriai esą teisme buvo suteiktas liudytojos statusas.

Registrų centre nurodoma, kad ji susijusi su UAB „LTRE investicijos“ ir turi ryšių su atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtu investiciniu fondu „Orion Absolute Return Fund“.

2022 m. gegužę ji sudarė Gulbinų kvartalo vilos pirkimo ir pardavimo sutartį su savo sūnumi Matu Garbaravičiumi. Registrų centro duomenimis, jis susijęs su UAB „Urbo slėnis“.

Sporto pasaulio veikėjas

Toliau akcininkų sąraše – Tomas Kučinskas. Jis susijęs su Lietuvos plaukimo federacija, yra buvęs jos vadovas. Šio metu eina asociacijos „LTU Aquatics“ vykdomojo komiteto nario pareigas. Taip pat dalyvauja valdant šias įmones: UAB „Parket Trade“, UAB „Povestum“, UAB „Biseris“, VšĮ „Vilniaus miesto opera“.

Kartu su juo vilą valdą Lina Buterlevičiūtė-Kučinskienė. Ji yra Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas „Pagalba Lietuvos vaikams“ valdybos narė.

„Misteris milijardas“

Kitas „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Vilius Kavaliauskas. Jis minimas žurnalistikos centro „Siena“ tyrime „Misteris milijardas“. Žurnalistai teigė radę V. Kavaliausko ir nevienareikšmiškai vertinamų verslininkų ryšių.

„Istorijos centre – juodasis auksas: nafta ir jos produktai. Būtent naftos kvapas atvedė ir iki vienos paslaptingiausių asmenybių Lietuvos verslo padangėje – multimilijonieriaus Vitoldo Tomaševskio, apie kurio turtus ar netgi egzistavimą plačioji visuomenė dar neseniai nežinojo.

Tyrimo eigoje nustatėme, kad V. Tomaševskį aptarnaujantys Lietuvos verslininkai susiję su vadinamąja „tirpiklių“ schema, kurią A. Lukašenkos režimas panaudojo išvengiant milžiniško kiekio muitų mokėjimo.

<...>. Ir visur radome vieną bendrą vardiklį. Žmones, susijusius su Vilniuje veikiančia elitinių finansinių paslaugų kompanija „Lewben“. „Lewben“ įkūrėjas Vilius Kavaliauskas atsakė į dalį šioje istorijoje iškeltų klausimų ir save įvardijo kaip milijardinę apyvartą generavusios bendrovės faktinį savininką. Kai kurie klausimai, labiausiai liečiantys V. Tomaševskį, liko neatsakyti“, – rašė lrt.lt.

Taip pat 2019 m. naujienų agentūra BNS skelbė, kad VSD blokavo „Lewben Investment Management“ planus įsigyti „Verslo trikampio“ pirkėją.

„Lietuvos žvalgyba blokavo investicijų bendrovės „Lewben Investment Management“ planus įsigyti įmonę, numatančią investuoti į netoli Seimo rūmų esantį biurų kompleksą „Verslo trikampis“. Remdamasi Valstybės saugumo departamento (VSD) pateikta informacija, Vyriausybės komisija nedavė leidimo sandoriui“, – rašė 15min.

Tuo metu „Lewben“ valdybos pirmininkas buvo V. Kavaliauskas.

Registrų centro duomenimis, jis susijęs su šiomis įmonėmis: UAB „Enercom capital“, UAB „K Media holdings“, KŪB „Equite partners“, VšĮ „Lewben art foundation“, UAB „Taad magazine“, UAB „Aircraft hanger management“, UAB „Equite“, UAB „KTVG“, UAB „Strategy labs“, UAB „VK Invest“, UAB „Lewben“, UAB „Lewben holdings“, UAB „Charter Jets“ ir kt.

Pieno pramonės žaidėjas

Toliau akcininkų sąraše – Tatjana Novikova. Registrų centro duomenimis, ji yra įmonės „Akvanautas“ savininkė. Taip pat, Registrų centro duomenimis, ji yra vilos, esančios Didžiųjų Gulbinų g. 51 savininkė. Tačiau šiuo adresu Registrų centre savo gyvenamąją vietą nurodo AB „Pieno žvaigždės“ vadovas ir valdybos narys Aleksandr Smagin. Jis taip pat yra ir „Pieno žvaigždžių akcininkas. Tarp šios akcinės bendrovės akcininkų – ŽŪKB „Smilgelė“. Tarp pastarosios narių – A. Smagin.

2017 m. Žemės ūkio kooperatinė bendrovė „Smilgelė“ dar buvo UAB „Gulbinų turizmas“ akcininkė. Vėliau jos akcininkų sąraše neliko.

Betono magnatas

Dar vienas „Gulbinų turizmas“ akcininkas – Gedeminas Giniotis. 2019 m. Delfi sudarytame turtingiausių Lietuvos verslininkų sąraše jis su savo valdomais 50 mln. eurų užima 64 vietą. Šiame sąraše jis siejamas su „GG Investment“ ir „Concretus grupė“.

„Concretus grupė“ nurodo, kad vienija prekinio betono, gelžbetonio ir aplinkotvarkos produktų gamintojų bei projektavimo ir statybos paslaugų įmones, teikiančias paslaugas Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Registrų centre nurodyta, kad verslininkas susijęs su šiomis įmonėmis: UAB „Inhaus construction“, UAB „Inhaus engineering“, UAB „Inhaus group“, UAB „Inhaus prefab“, UAB „Inhaus“, UAB „Betono centras“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Scandikran“, UAB „Vilniaus aidai“, UAB „Panevėžio gelžbetonis“.

Kartu su juo vieną vilą Gulbinų kvartale valdo ir Valerija Giniotienė.

Į Lietuvą verslą perkėlęs rusas

Toliau akcininkų sąraše – Igoris Matsanyukas. Delfi rašė, kad jis yra iš Rusijos į Lietuvą verslą perkėlęs rusas. Į Vilnių jis persikraustė 2014 m. Barenco jūroje laivuose dirbęs rusas verslo paslapčių pradėjęs mokytis naudotų automobilių rinkoje.

Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Im Baltics“ akcininkas. Taip pat nurodoma, kad jis susijęs su šiomis įmonėmis: UAB „Cloud pass“, UAB „Akseleratoriaus investicija“, UAB „Akseleratorius I“, UAB „Edtodev“, UAB „Game insight group“, UAB „Innovatime development“ ir kt.

Kaip jau anksčiau rašė Delfi, paskutinė „Gulbinų turizmo“ akcininkė – Vilma Janulevičienė. Registrų centro duomenimis, ji yra VšĮ „Mažieji svajotojai“ vadovė ir UAB „Reasonable invest“ vadovė ir akcininkė. Taip pat ji susijusi su UAB „Call-Trans“ ir UAB „Kodema“.

Šią vasarą Delfi patikrino, ar visuomenė per vartelius gali patekti į valstybei priklausantį mišką, kurį juosia Gulbinų kvartalo tvora. Delfi eksperimentą galite rasti čia.