Nuotekų valykla atnaujinta už ES pinigus
Dar 2012 metais tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas ir aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas iškilmingai atidarė atnaujintus Vilniaus miesto nuotekų valymo įrenginius, kurie skelbė naują erą: nuotekos turėjo būti pradėtos valyti moderniai. Taip, kad neterštų gamtos, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.
Naujieji įrenginiai pareikalavo didelių investicijų – 140 mln. Lt. Tačiau pagal pirminį projektą ši sąmata turėjo viršyti 170 mln. Lt. 30 mln. litų valdininkams pavyko sutaupyti.
Verta pabrėžti kad šiam projektui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skirta maždaug 94,5 mln Lt. ES struktūriniai fondai buvo didžiausias ir reikšmingiausias projekto finansavimo šaltinis.
UAB „Vilniaus vandenys“ generalinis direktorius Valentinas Miltienis tuomet tikino, kad tai vieni moderniausių valymo įrenginių pasaulyje ir Europos Komisija turėtų palaiminti projektą, kaip vykusį. Kitaip būtų reikėję Lietuvai grąžinti ES pinigus. Vis dėlto to padaryti neteko, ES struktūros pritarė projekto įgyvendinimui.
„Nei Baltijos šalyse, nei Rytų Europoje tokių dar nerastumėme. Džiugu, kad pagaliau galime lygiuotis su tokiomis šalimis kaip JAV, Australija, Norvegija ar Didžioji Britanija“, - kalbėjo tuometinis įmonės vadovas.
Anot jo, Vilniaus nuotekų valykloje per metus yra išvaloma apie 41 mln. kub. m nuotekų. Valykloje kasdien susidarydavo apie 200 t dumblo, kuris būdavo vežamas į Kariotiškių sąvartyną arba pilamas ant laukų. Dabar šis skaičius turėtų sumažėti bent 4 – 5 kartus, o dumblas bus panaudotas energijos gamyboje ar kaip trąša. Valymo įrenginiai į Nerį išleidžia 97 proc. išvalytą vandenį.
Vis dėlto, nors buvo padarytos milžiniškos investicijos, tačiau situacija ir šiandien nėra gera. Tuo įsitikino žurnalistinį tyrimą atlikę DELFI žurnalistai.
Mero patarėjas neigė, kad į Nerį teka nuotekos
Balandžio 21 dieną feisbuke ėmė plisti vaizdai, kaip iš Vilniaus nuotekų valyklos vamzdžio į Nerį teka drumzlinas ir nešvarus vanduo. Žmonės įtarė, kad tai gali būti neišvalytos nuotekos.
Sužinoję apie tai į vietą nuvyko ir DELFI žurnalistai. Atvykę užfiksavome labai nemalonų kvapą. Jo šaltinis – iš nuotekų valyklos ištekantis vanduo, kuris kėlė pasibjaurėjimą. Iš vienos pusės ištekantis darinys buvo tamsiai rudos spalvos, iš kitos – putojantis ir baltas su daugybe smulkinto plastiko gabaliukų.
Į upę patekusios baltos putos nesisklaidydamos tekėjo Nerimi keliasdešimt metrų. Žvelgiant į ištekantį vandenį nebuvo panašu, kad jis išvalytas taip, kad galėtų būtų leidžiamas į Nerį. Tokios nuomonės laikėsi ir šalia Neries sutikti žvejai, kurių saulėtą dieną tikrai netrūko.
Vis dėlto „Vilniaus vandenys“, kuriems ir priklauso Vilniaus nuotekų valykla, savaitgalį žurnalistus ramino, kad į Nerį išteka ne nevalytos nuotekos, bet dumblas. Įmonės atstovai sakė, kad toks vanduo nekelia grėsmės nei gamtai, nei žmogui. „Pirmiausia čia jokia tarša. Antra, tai nėra nevalytos nuotekos“, - feisbuke po DELFI žurnalistų įrašu rašė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas.
DELFI atliktas tyrimas parodė taršą
Tačiau DELFI balandžio 22 dieną paėmė Neries vandens mėginius ir juos ištyrė nepriklausomoje laboratorijoje Vilniuje. Vienas mėginys paimtas prie nuotekų valyklos vamzdžio, kitas – toliau nuo jo. Gauti rezultatai skiriasi kaip diena ir naktis.
Tyrimus atlikusios laboratorijos darbuotojas sakė, kad pirmajame mėginyje, kuris paimtas toliau nuo valyklos, ryškesnių nukrypimų nuo normos nerasta. Tačiau antrame mėginyje situacija visai kita. Anot jo, tai yra užterštas vanduo, kuris gali turėti neigiamos įtakos žuvims.
„Tyrimai rodo taršą. Gali būti ir nuotekų. Yra padidėjęs sulfatų ir amonio kiekis. Apskritai mėginys yra užterštas. Daug organikos. O kada daug organikos, „suėdamas“ visas deguonis ir azotas pereina į amonio formą. Ir visa kita rodo, kad šitas vanduo yra užterštas. Sulfatai bet kokiu atveju iš lietaus nepapuola. Kažkas patenka iš išorės. Aišku, kad čia patenka užterštas vanduo iš aplinkos. Tai yra faktas. Medžiagų kiekiai nėra normalūs. Nuotekos neturi kažkokio išskirtinio komponento, kurio negalėtų būti gamtoje, tačiau šiaip nuotekose visada yra padidėjęs organinių medžiagų kiekis, kurį rodo ChDS, taip paprastai nuotekose padaugėja sulfatų. Sulfatai paprastai yra iš skalbimo priemonių“, - aiškino specialistas.
Taip pat jo paprašėme įvertinti, kokį poveikį toks vanduo gali turėti žuvims. Ekspertas išskyrė amonio poveikį: „Kai organinės medžiagos „suvalgo“ visą deguonį ir dar net iš nitratų atima, tai žuvims amonis yra labai kenksmingas. Žmogui gal nelabai, o žuvims labai. Tokiam vandenyje, kur yra amonio, jau žuvims sunku.“
Taip pat, anot laboratorijos darbuotojo, mėginių rezultatai rodo, kad iš nuotekų valyklos ištekantis vanduo gali sukelti upės dumblėjimą. „Dumblėjimas vyksta nuo trijų pagrindinių komponentų: reikalingas kalis, azotas ir fosforas. Kalio, kaip iš mėginių matyti, yra labai daug, natrio taip pat. Tai pateko iš aplinkos“, - kalbėjo specialistas.
„Vilniaus vandenys“ rezultatų nekomentuoja
Tyrimų išvadas DELFI nusiuntė ir „Vilniaus vandenims“. Tačiau jos atstovė Aušra Pocienė aiškino, kad jų nekomentuos, kol nesulauks Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tyrimo išvadų. Ji aiškino, kad tokiu būdu siekiama objektyvumo.
Tačiau ji pabrėžė, kad nuotekų valykloje nebuvo įvykę jokių incidentų, dėl kurių į aplinką galėjo patekti nevalytos nuotekos.
„Kaip ir skelbėme anksčiau, Vilniaus nuotekų valykloje nebuvo jokio technologinio sutrikimo ar avarijos. Galimai dalis bakterijų (aktyvus biologinis dumblas) po biologinio valymo nenusėdo antriniuose sėsdintuvuose ir pateko į išvalytą vandenį. Taip gali atsitikti, kai šiltas oras ir saulės spinduliai aktyviai veikia bakterijų kolonijose vykstančius procesus, jos keičia formą, išporėja, prasčiau nusėda, dalis lieka paviršiuje. Tačiau jokios žalos šios bakterijos gamtai nedaro. Išvalytų nuotekų kokybę taip pat tiria ir „Vilniaus vandenų“ nuotekų laboratorijos specialistai. Laboratorijoje išvalytų nuotekų kokybė stebima nuolat, bendras išvalytų nuotekų tyrimas atliekamas 2 kartus per mėnesį, kaip to reikalauja teisės aktai, o nuotekos išvalomos iki nustatytų normatyvinių parametrų. Šiuo metu nuotekų valymo technologinis procesas ir toliau stebimas, jokių sutrikimų ar nuokrypių nėra užfiksuota. Mechaninis ir biologinis nuotekų valymas vyksta įprastu režimu.“
Aplinkos ministerija: į Nerį tekėjo nuotekos
Vis dėlto Aplinkos ministerija pirmadienį paskelbė, ką parodė aplinkosaugininkų atlikti tyrimai. Jie, kaip ir DELFI užsakymu atlikti tyrimai, parodė, kad tarša pateko į Nerį. Taigi reali situacija skiriasi nuo to, ką bando aiškinti „Vilniaus vandenų“ darbuotojai.
„Balandžio 21 d. Vilniaus aplinkosaugininkai tyrė pranešimą dėl Neries upės teršimo buitinėmis nuotekomis. Inspektoriai užfiksavo, kaip iš UAB „Vilniaus vandenys“ Vilniaus miesto nuotekų valyklos valytų nuotekų išleistuvo į Neries upę teka, bendrovės darbuotojų teigimu, dumblas. Atlikti tyrimai patvirtino, kad upė buvo teršiama nuotekomis“, - teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Vilniaus RAAD Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus (laboratorijos) specialistas 2018 m. balandžio 21 d. vakare vietoje, kur buvo išleidžiamos nuotekos, pastatė automatinį mėginių ėmimo semtuvą, kuris buvo suprogramuotas, kad paimtų 24 mėginius per parą, t. y. po mėginį kas valandą.
Laboratorijos mėginiuose Vilniaus RAAD tyrė BDS7, ChDSCr, bendro azoto, bendro fosforo kiekį, fosfatus, biogenus (amonį, nitritus, nitratus), skendinčias medžiagas, chloridus, naftą ir riebalus. Didžioji dalis tyrimų parodė, kad tarša iš nuotekų valyklos neviršijo nurodytų normatyvų. Tuo tarpu gauti BDS7 (bendro deguonies suvartojimo) tyrimų rezultatai rodo taršą – leistina norma Vilniaus nuotekų valymo įrenginių leidime yra 15 mg/l O2, o Vilniaus RAAD laboratorija nustatė, kad balandžio 21-22 d. išleistose nuotekose BDS7 koncentracija buvo 23 mg/l O2 (su 4 mg/l O2 paklaida, kuri gali atsirasti dėl prietaisams naudojamų cheminių medžiagų ir kitų objektyvių veiksnių).
„Kiek laiko tokios koncentracijos nuotekos tekėjo į Nerį paaiškės, kai bus gauti vėlesnių mėginių, imtų 24 ir 28 d., tyrimo rezultatai. Už nepilnai išvalytų nuotekų leidimą į gamtinę aplinką UAB „Vilniaus vandenys“ turės sumokėti mokestį padidintu tarifu“, - teigiama Aplinkos ministerijos pranešime.
Meras su išvadomis dar nesusipažino
R. Šimašiaus atstovas spaudai R. Zubriakovas teigė, kad meras dar nėra susipažinęs su Vilniaus nuotekų valyklos išvalytų nuotekų tyrimo išvadomis, todėl negali jų komentuoti.
Tačiau jis perdavė „Vilniaus vandenų“ komentarą dėl Vilniaus RAAD pranešimo.
„Bendrovė „Vilniaus vandenys“ iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento kol kas nėra gavusi oficialių Vilniaus nuotekų valyklos išvalytų nuotekų tyrimų, atliktų 2018 m. balandžio 22-25 dienomis, protokolų. Susipažinusi su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento tinklalapyje paskelbtu pranešimu, bendrovė konstatuoja, kad visi rodikliai – bendro azoto, bendro fosforo ir CHDS (cheminio deguonies suvartojimo) tarša iš nuotekų valyklos neviršijo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nurodytų normatyvų, išskyrus vieną -- BDS7 (bendras deguonies suvartojimas). Nustatytas nežymus BDS7 leistinos normos padidėjimas (norma – 15 mg/l O2 , nustatyta – 23 mg/l O2 (su 4 mg/l O2 paklaida) galėjo atsirasti dėl to, kad nusistovėjęs šiltas oras ir saulės spinduliai aktyviai veikia bakterijų kolonijose vykstančius procesus, jos keičia formą, išporėja, prasčiau nusėda, dalis lieka paviršiuje. Tam įtakos galėjo turėti ir tai, kad po remonto pradėjus eksploatuoti antrinį sėsdintuvą, nuotekų srautas pakėlė aktyvų dumblą (nuotekas valančias bakterijas), kurios galėjo patekti į išvalytas nuotekas ir nežymiai įtakoti BDS7 koncentraciją. Vidutinė 2018 metų atitekančių nuotekų BDS7 koncentracija yra 560 mg/l. Nustatyto viršijimo metu nuotekų išvalymo efektyvumas siekė 96 proc., t. y. daugiau negu Nuotekų tvarkymo reglamente nurodytas minimalus išvalymo efektyvumas (jis yra nuo 70 iki 90 proc.).„Vilniaus vandenys“ taip pat laukia vėlesnių mėginių (imtų balandžio 24-25 dienomis) rezultatų“, - rašoma A. Zubriakovo perduotame komentare.