DELFI tyrimas. Įspūdinga Borisovo sėkmė: į jo įmonės sąskaitą plūsta Lietuvos pinigai

Skandalingasis verslininkas ir į Prezidentūrą Rolando Pakso prezidentavimo metais prasibrauti bandęs Jurijus Borisovas šiandien daugiausia laiko praleidžia Rusijoje. Tačiau su Rusijos karo pramone siejamas verslininkas Lietuvoje turi įmonę. DELFI išsiaiškino, kad ji be jokio vargo laimi Lietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos skelbiamus viešuosius pirkimus.

Įmonė dirba pelningai

J. Borisovas – Lietuvoje gerai žinoma asmenybė. Jis buvo dosnus kandidato į prezidentus R. Pakso finansinis rėmėjas. R. Paksui laimėjus rinkimus šis savo rėmėjui suteikė Lietuvos pilietybę ir netgi paskyrė savo patarėju.

Po R. Pakso apkaltos jo buvusio bendražygio J. Borisovo reikalai Lietuvoje, regis, pašlijo. Šiuo metu jis dažniau sutinkamas Rusijoje nei Lietuvoje. Kažkada aktyviai Lietuvoje besireiškęs verslininkas dabar siejamas su Rusijos tarnybomis ir karo pramone.

Nepaisant to, jis Kauno rajone, Karmėlavoje, turi uždarąją akcinę bendrovę aviacijos kompaniją „Aviabaltika”.

Registrų centrui įmonė nurodo tokius savo tikslus: visų tipų sraigtasparnių, lėktuvų, taip pat jų atsarginių detalių ir įrenginių remontas, eksportas ir reeksportas, prekyba civiline technika. Taip pat nurodomos ir tokios veiklos rūšys: orlaiviuose naudojamų prietaisų ir oreivystės įrankių nuoma; orlaivių apšvietimo įrangos gamyba ir kita.

Kaip nurodoma Registrų centrui pateiktuose dokumentuose, įmonės generalinio direktoriaus pareigas eina Viktoras Brazaitis. Jis įmonei vadovauja nuo 2006 metų. Iki 2005 metų įmonės vadovas buvo J. Borisovas.

Tiesa, Registrų centras nurodo, kad vienintelis šios įmonės akcininkas yra J. Borisovas.

Įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodoma, kad 2017 m. įmonės pelnas siekė 194 533 Eur. 2016 metais įmonė pasiekė dar geresnius rezultatus. Pelnas buvo didesnis – 251 215 Eur.

J. Borisovo įmonė skraidyti moko Lietuvos pasieniečius

DELFI patikrino, kaip J. Borisovo įmonei sekasi viešuosiuose pirkimuose. Patikrinus Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamus duomenis, matyti, kad UAB „Aviabaltika” yra laimėjusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Lietuvos kariuomenės viešųjų pirkimų.

Su VSAT „Sraigtasparnio piloto mėgėjo praktinių mokymų (PPL (H))” paslaugos viešojo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta 2016 metais lapkričio 15 dieną. Pasirašyta sutartis galiojo iki 2017 metų gegužės 15 dienos. Pirkimo vertė – 74295 Eur.

Sutartyje rašoma, kad „Aviabaltika” įsipareigoja apmokyti 5 VSAT mokinius. Dokumente nurodoma, kad mokiniai sraigtasparnio piloto mėgėjo teorinius mokymus baigė VSAT Aviacijos rinktinės mokymo organizacijoje. Taigi „Aviabaltika” turėjo suteikti jiems galimybę įgyti praktinių žinių.

Taip pat matyti, kad VSAT su „Aviabaltika” yra pasirašiusi ir daugiau sutarčių. 2011 metais įvykdytas Daugianarės įgulos sąveikos (MCC) mokymo kursų organizavimo paslaugos pirkimas. Pirkimo suma – 31 659, 94 Eur.

Dar viena sutartis tarp VSAT ir „Aviablatikos” pasirašyta 2014 metais. Pirkti aviacijos personalo mokymai už 8 243, 31 Eur.

J. Borisovo įmonės pastovi klientė – Lietuvos kariuomenė

2016 metais su šia įmonę 4 sutartis pasirašė ir Lietuvos kariuomenė. Už 735 039, 73 Eur Lietuvos kariuomenė tais metais iš „Aviabaltika” pirko dviejų variklių M-601D kapitalinio remonto paslaugas. Taip pat pasirašyta „Dviejų variklių M601D papildomos kapitalinio remonto paslaugos” sutartis, kurios vertė – 62 979, 29 Eur.

Tais pačiais metais Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas su „Aviabaltika” pasirašė sutartį „Dviejų oro sraigtų V 508D kapitalinis remontas. Sutarties vertė – 22 276, 00 Eur.

Tas pats kariuomenės padalinys 2016 metais už 2 188, 00 Eur pasirašė dar vieną sutartį su J. Borisovo įmone „Orlaivio MI-8T įrangos kapitalinio remonto darbai”.

Sutarčių su Lietuvos kariuomene „Aviabaltika” sudarė ir 2018 metais. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas iš „Aviabaltika” pirko sraigtasparnio MI-8T sistemos valdymo pulto atsargines dalis. Ir tam išleista 1 040, 95 Eur.

Pernai pasirašyta ir kita sutartis, kuria už 3 158, 10 Eur pirkta sraigtasparnio MI-8T gervės LPG-150M lynai.

Pažvelgus į viešųjų pirkimų sąrašą, matyti, kad Lietuvos kariuomenė su „Aviabaltika” nuo 2008 metų yra pasirašiusi daugiau nei 20 sutarčių. Dažniausia perkama remonto paslaugos arba atsarginės orlaivių dalys.

Devyniais atvejais konkursuose dalyvavo tik 1 tiekėjas. Taip pat buvo sulaukta 3 pretenzijų.

Kariuomenė: tiekėjų sąrašas yra ribotas

Ar nekyla grėsmė nacionaliniam saugumui, jei Lietuvos pasieniečiai ir kariuomenė perka paslaugas iš įmonės, kurios akcininkas susijęs su Rusijos karine pramone? To DELFI paklausė pačių pirkimus vykdžiusių organizacijų.

Lietuvos kariuomenės atstovas Laimis Bratikas sutiko, kad galimi tiekėjų ryšiai su Rusijos institucijomis vis dėlto galėtų kelti tam tikrų rizikų.

„Atsakydami į Jūsų pateiktus klausimus, patvirtiname, kad minėta bendrovė yra vykdžiusi Lietuvos kariuomenės užsakymus. Kaip žinia, šiuo metu Karinės oro pajėgos karinėms ir gelbėjimo operacijoms naudoja Rusijos gamybos sraigtasparnius Mi-8 ir kompanijų, kurios galėtų atlikti būtinas paslaugas ar tiekti detales sąrašas yra ribotas. Galimi tiekėjų ryšiai su Rusijos valstybės institucijomis bendrąja prasme gali būti rizikos veiksniu KAS saugumui – kiekvienu konkrečiu atveju rizikos yra įvertinamos ir kontroliuojamos”, - teigė kariuomenės atstovas.

Taip pat jis aiškino, kad iškilus klausimams dėl tiekėjų patikimumo yra konsultuojamasi ir su kitomis valstybės institucijomis, kurios yra sukaupusios daugiau informacijos.

„Visi Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pirkimai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymu ir Viešųjų pirkimų įstatymu, kuriuose numatytos visos sąlygos, procedūros ir reikalavimai. Vertinant įmonės patikimumą Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depas atsižvelgia į VPT teikiamą informaciją apie nepatikimus tiekėjus. Taip pat, esant poreikiui, gali būti konsultuojamasi ir su kitomis valstybinėmis institucijomis. Kiekvienu atveju papildomai yra vertinamas pirkimo objekto jautrumas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui”, - DELFI informavo L. Bratikas.

Taip pat jis pridėjo, kad šios problemos jau greitai turėtų nelikti, nes kariuomenė netrukus ketina įsigyti naujų vakarietiškų sraigtasparnių. Ir tada esą bus lengviau rasti tiekėjų.

„Krašto apsaugos ministerija siekia greičiau atsisakyti eksploatuoti Mi-8 sraigtasparnius ir pereiti prie vakarietiškos sraigtasparnių platformos. Tam jau suplanuotos reikalingos lėšos ir ankstinamas naujo projekto įgyvendinimas. Baigiamas rinkos analizės etapas”, - dėstė L. Bratikas.

Pasieniečiai patenkinti „Aviabaltika" paslaugų kokybe

Jei Lietuvos kariuomenei bendradarbiavimas su „Aviabaltika” kelia tam tikrų abejonių ir ieškoma būdų, kaip įsigyti naujų sraigtasparnių, taip praplečiant potencialių tiekėjų ratą, tai Valstybės sienos apsaugos tarnybai neatrodo, kad bendradarbiavimas su „Aviabaltika” galėtų būti žalingas ir kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Viešųjų pirkimų įstatyme nebuvo pagrindo įmonę atmesti dėl jos grėsmės nacionaliniam saugumui ar reputacijos. Įprastine ir teisės aktais reglamentuota tvarka buvo vykdomas supaprastintas atviras konkursas. „Aviabaltika“ pasiūlė mažiausią kainą ir atitiko kvalifikacinius reikalavimus, todėl atmesti pasiūlymo nebuvo jokio pagrindo”, – DELFI teigė VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis.

Be to, VSAT atstovas nepagailėjo J. Borisovo įmonei ir pagiriamųjų žodžių. Anot jo, VSAT tenkino įmonės paslaugų kokybė. „Surengti mokymai buvo naudingi juose dalyvavusiems VSAT atstovams, paslaugų kokybė buvo tinkamo lygio ir atitiko VSAT poreikius. Mokymai pravesti kvalifikuotai ir laiku”, - aiškino VSAT atstovas.

Jo paklausus, ar pasieniečių bendradarbiavimas su šia įmone nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, G. Mišutis, tai atmetė: „Kiekvienu konkrečiu atveju VSAT vertina pirkimo objektą ir iš to kylančias rizikas. Šiuo atveju perkant mėgėjo piloto praktinius mokymus ir atsižvelgiant į jų turinį bei specifiką, grėsmių dėl šio pirkimo objekto nebuvo.”

Ar 2016 metų pirkimo metu buvo remtasi įmonės patikimumo ir reputacijos kriterijais? G. Mišutis tikino, kad atmesti įmonės dėl reputacijos nebuvo galimybės.

„Vykdant viešuosius pirkimus įmonių reputacija svarbi, tačiau aptariamos pirkimo-pardavimo sutarties metu, t. y. 2016 m., galiojęs Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) nenumatė (beje, ir dabar nenumato) atmetimo pagrindo dėl patikimumo ir reputacijos. Tiekėjo „Aviabaltika“ pasiūlymas buvo išnagrinėtas ir jam atmesti pagrindo nebuvo pagal VPĮ 39 str. 2 d. Tiekėjo patikimumas yra tikrinamas atliekant pirkimą gynybos ir saugumo srityje, tačiau šio pirkimo objektui nėra taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas”, - komentavo G. Mišutis.

„Aviabaltika" vadovas: J. Borisovas yra eilinis Rusijos pensininkas

Dėl grėsmių nacionaliniam saugumui DELFI teiravosi ir pačios J. Borisovo įmonės, laiminčios Lietuvos kariuomenės ir pasieniečių skelbiamus viešuosius pirkimus.

Įmonės generalinis direktorius V. Brazaitis DELFI teigė, kad įmonė pirkimus laimi tik todėl kad profesionaliai dirba. Tiesa, pridėjo, kad kartais ir dėl to, kad Lietuvoje tokias paslaugas teikiančių įmonių sąrašas – ganėtinai siauras.

„UAB AK „Aviabaltika" dirba nuo 1991m., mūsų veiklos sritis - sraigtasparnių remontas, jų atsarginių dalių tiekimas bei pilotų ir aviacijos techninių specialistų mokymas. Tai yra labai aukštos kvalifikacijos reikalaujantys darbai ir mūsų sertifikuoti specialistai juos puikiai atlieka. Aviacinė rinka Lietuvoje yra labai siaura, tik kelios įmonės, todėl ir konkuruojame tik vieni su kitais. Laimėjimus viešuose konkursuose lemia jų reikalavimus atitinkančių darbų atlikimo kaina, profesionalumas ir remonto laikas. Kartais laimime mes, kartais kolegos”, - teigė V. Brazaitis.

DELFI jis neigė bet kokius J. Borisovo ryšius su Rusijos institucijomis ir karine pramone. „Atsakydami apie mūsų akcininką p. Jurijų Aleksandrovičių Borisovą, gim. 1956-05-17, galime paminėti, kad, deja, daug kur apie jį yra skleidžiama akivaizdžios netiesos. Jis niekada nebuvo „Rusijos gynybos ministerijos holdingo generalinis direktorius“. Taip, Rusijos Vyriausybėje yra Borisovas Jurijus Ivanovičius, gimęs 1956-12-31 d., tačiau, tai ne mūsų akcininkas, o jo bendrapavardis, skiriasi tik tėvavardis, gimimo data ir, aišku, išvaizda. Mūsų akcininkas šiuo metu yra tiesiog Rusijos pensininkas”, - teigė V. Brazaitis.

Tai yra pirma DELFI tyrimo dalis. Tyrimas bus tęsiamas.