„Aš nepaaukojau. Ir tam yra priežasčių“, – didelio susidomėjimo sulaukusiame feisbuko įraše neseniai teigė buvusi platformos Aukok.lt vadovė, dabar – „Baltic Fundraising Hub“ įkūrėja Giedrė Šopaitė-Šilinskienė.
Ji pasidalijo atsitiktinai sutiktos pinigų rinkėjos aukų dėžutės nuotrauka, ant kurios buvo matyti labdaros organizacijos „Baltic care foundation“ pavadinimas.
Ant dėžutės buvo užklijuota vežimėlyje sėdinčio vaiko nuotrauka, o užrašas skelbė, kad pinigai renkami „didesnių poreikių asmenų priežiūros centro transportui įsigyti“, bet daugiau – nieko konkretaus.
G. Šopaitė-Šilinskienė viešai suabejojo fondo skaidrumu, nes apie jį nėra visiškai jokios informacijos, jo feisbuko paskyra – tuščia, instagramas pripildytas padriko turinio ir nuotraukų, kurios nėra autentiškos.
„Ukraina, vaikai, negalia – visi didžiausi lietuvių aukojimo trigeriai viename. Manęs neįtikino, kad tai nėra manipuliacija“, – pabrėžė ji.
Rinko vaikams, nupirko „Starlink“
„Baltic care foundation“, kurio savanorę prie prekybos centro nufotografavo G. Šopaitė-Šilinskienė, Lietuvoje buvo įsteigtas šių metų gegužės 24 dieną.
Pabandę paieškoti fondo biuro nieko ten nerastume, nes tuo pačiu adresu, Perkūnkiemio g. 13-91, yra įregistruota daugybė įmonių. Registrų centro duomenimis, tai net ne butas, o 3,55 kvadratinio metro negyvenamoji pagalbinė patalpa.
Birželio viduryje fondas įgijo paramos gavėjo statusą. Tad nors veikia jau kelis mėnesius, fondo feisbuko puslapis iki šiol yra visiškai tuščias.
Instagrame turinio yra, bet ką fondas iš tiesų veikia, iš jo suprasti sunku. Prisistatymo žinutėje fondo atstovai rašo, kad „Baltic care foundation“ siekia padėti sunkiomis ligomis sergantiems vaikams.
„Kiekviena diena vaikams atneša naujų išbandymų. Kartu mes jiems nešame šviesą ir džiaugsmą. Prisijunkite prie mūsų judėjimo, kuris keičia gyvenimus“, – rašo jie, tačiau nieko konkretaus apie vaikus, kuriems renka pinigus, nenurodo.
Kituose įrašuose fondo atstovai rašo apie vaikų patiriamą stresą, kai reikia suleisti vaistus, vitamino D naudą, pasigiria, kad fondas yra oficialiai užregistruotas Lietuvoje, deklaruoja paramą Ukrainai ir rašo ketinantys padėti užpultos šalies gynėjams „nuo medicininės pagalbos iki emocinės paramos“ bei prašo paaukoti per platformą „Stripe“.
Nors instagrame buvo akcentuojamos vaikų problemos, rugpjūčio pabaigoje fondas pranešė naujieną – už suaukotas lėšas nupirko „Starlink“ sistemų Ukrainos kariuomenei.
Verslo įžvalga: dominuok
Registrų centro duomenimis, „Baltic care foundation“ Lietuvoje įsteigė ir jam vadovauja Latvijos pilietis 31 metų D. Žmuras.
Informacijos apie jį internete nėra daug – Delfi nerado jo feisbuko paskyros, tačiau pavyko aptikti dvi instagramo paskyras, kurios, sprendžiant iš asmeninių nuotraukų, priklauso jam. Viena – senesnė, nebenaudojama, joje skelbta apie telegramo kanalu parduodamą „Apple“ produkciją.
Naujesnėje paskyroje D. Žmuras deklaruoja paramą Ukrainos kariuomenei ir skelbiasi „vystantis NVO“, bet jokių įrašų ar nuotraukų, kurie patvirtintų šiuos teiginius, paskyroje nėra. Iš šios paskyros galima spręsti, kad anksčiau jis gyveno Ukrainos Dnipro mieste.
Nemažai dėmesio joje skiriama pamąstymams ir pamokymams apie verslą.
„Verslo įžvalga #3. Dominuok!!! Kuo brangesnė mašina, ofisas, tuo stipresni argumentai ir laiko, praleisto su jumis, kaina“, – viename įraše moko jis.
„LinkedIn“ platformoje D. Žmuras prisistato kaip skaitmeninės rinkodaros ekspertas, dirbantis laisvai samdomu konsultantu.
„Kodėl nusprendžiau tapti laisvai samdomu darbuotoju. Mano karjera komerciniame sektoriuje prasidėjo nuo verslininko asistento pareigų, o po pusmečio pardavimų apimtis versle padidinome 8 kartus. Po 4 metų darbo versle užmezgiau daug pažinčių. Per šį laikotarpį daug išmokau savarankiškai: rinkodaros, apskaitos, verslumo pagrindų, vadybos, verslo planavimo, produktų kūrimo, komercinių pasiūlymų rengimo, konkurso pasiūlymų rengimo ir daug kitų dalykų. O kai po poros metų išėjęs iš verslo bandžiau įsidarbinti, dažnai sulaukdavau neigiamų atsakymų dėl mano turimų žinių ir įgūdžių kiekio“, – „LinkedIn“ prieš mėnesį rašė jis.
Delfi aptiko, kad latviškuose puslapiuose D. Žmuras nurodomas kaip kito labdaros fondo – „Blessing for People Latvija“ – vadovas.
Pareiškė, kad sąsajų nėra
Raštu atsakydamas į Delfi klausimus D. Žmuras ėmė neigti sąsajas su šiuo fondu.
„Niekaip nesusijęs, tai dvi skirtingos organizacijos. Užduokite jiems daugiau klausimų apie jų veiklą, mums įdomu sužinoti patiems“, – į Delfi klausimą, koks „Baltic care foundation“ ryšys su fondu „Blessing for People“, atsakė jis.
Delfi perklausus, ar jis nėra fondo „Blessing for People Latvija“ vadovas, D. Žmuras ėmė tikslinti, kad neturi sąsajų su „Blessing for People Lietuva“.
„Su „Blessing for People Latvija“ – likvidacijos ir išėjimo iš organizacijos procesas. Tai dvi skirtingos organizacijos. Visi susitarimai dėl fondo „Blessing for People Lietuva“ anuliuoti“, – taip paaiškino jis.
Tačiau pagal Delfi kolegų iš Latvijos pateiktą informaciją D. Žmuras dalyvauja fondo „Blessing for People Latvija“ veikloje – registruose jis nurodomas esąs šio fondo naudos gavėjas, kitaip tariant, jis yra fondo savininkas, o fondas – veikiantis, neišregistruotas.
Kad tai tas pats asmuo, patvirtina lietuviškuose ir latviškuose dokumentuose esantis D. Žmuro asmens kodas. Latvijos registruose nurodoma, kad D. Žmuras yra ukrainiečių tautybės.
Beje, Latvijos registras rodo, kad šių metų birželio mėnesį „Baltic care foundation“ buvo įkurtas ir šioje šalyje. Naudos gavėjas – Dmytro Žmuras.
Gali būti, kad neigti sąsajas su latvišku fondu D. Žmurą verčia Latvijos žiniasklaidoje jau kelti klausimai dėl fondo „Blessing for People Latvija“ veiklos.
Balandį latviškos „TV3“ televizijos programa „BezTabu“ parodė reportažą apie Rygos gatvėse pinigus renkančius vaikus, žurnalistas lankėsi fondo „Blessing for People Latvija“ biure, tačiau su fondo įkūrėju Dmytro, kuris, beje, pristatomas kaip Rygoje gyvenantis Ukrainos pilietis, pabendrauti jiems nepavyko.
Prasitarė, kad už darbą mokama
Laidos metu buvo parodytas praėjusių metų rudenį internete paskelbtas fondo „Blessing for People Latvija“ skelbimas, kuriame kontaktiniu asmeniu nurodomas Dmytro Žmuras.
Jame siūloma nuo 6 eurų už darbo valandą – žmogui esą reikės „būti žmonių susibūrimo vietose, kartoti reklaminį tekstą, atlikti apklausą“. Skelbime žadėtas lankstus grafikas, 4–5 darbo valandos per dieną, o mokama kiekvieną dieną vidutiniškai 8–10 eurų už valandą.
Žurnalisto pakalbinta viena paramą Rygoje rinkusi jauna mergaitė prasitarė gaunanti 20 proc. nuo surinktos sumos.
Beje, šalia jos stovėjęs vyresnis fondo atstovas iškart ėmė ją taisyti – pareiškė, kad ši suma yra skirta kompensuoti savanorio išlaidas maistui ir transportui, o darbą savanoriai atlieka neatlygintinai.
Latvių žurnalistams su labdaros organizacijos įkūrėju susisiekti nepavyko, jauni žmonės jiems aiškino surinkę 15 tūkst. eurų sergančiai mergaitei iš Lenkijos.
Tačiau žurnalistai pažymėjo, kad to patikrinti neįmanoma.
Teigia surinkę 10 tūkst. eurų
„Baltic care foundation“ Lietuvoje įkūręs D. Žmuras į Delfi klausimus atsakė raštu.
Anot jo, nors fondas buvo įkurtas neseniai, jis jau atsiliepė į keletą didelių prašymų padėti.
„Gaila, bet šiuo metu mes neturime galimybių samdyti profesionalaus socialinių tinklų specialisto. Viską darau pats, be pagalbos. Artimiausiu metų mūsų instagrame bus naujų įrašų apie išpildytus pagalbos prašymus. Puslapis taip pat bus pripildytas naujo turinio“, – rašė jis.
Anot D. Žmuro, šiuo metu fondas turi 9 savanorius, su kiekvienu iš jų sudaromos geros valios ir savanorystės sutartys. Darbo sutarčių, pasak jo, fondas nėra sudaręs, tad niekam algos nemoka.
„Dirbu aš asmeniškai ir padeda mano pažįstamas“, – aiškino jis.
Šis pažįstamas yra vardu Sviatoslavas, feisbuko komentaruose nurodantis save asmeniu, dalyvaujančiu fondo veikloje.
Kai Delfi Sviatoslavo pasiteiravo, kada D. Žmuras atsakys į raštu užduotus klausimus, jis rašė, esą D. Žmuras greitai atsakyti negalėjo, nes vežė automobilį Ukrainos kariams, o interneto ryšys buvo prastas.
Apie Ukrainos kariams nupirktą automobilį fondo socialiniuose tinkluose informacijos nėra.
D. Žmuro teigimu, per visą veikimo Lietuvoje laiką fondas surinko apie 10 tūkst. eurų, kurių pakako „išpildyti keletą didelių prašymų“, tačiau kokie jie – konkrečiai neatsakė, pasiūlė sekti fondo socialinius tinklus.
„Tikslią sumą mes tikrai nurodysime ataskaitoje Mokesčių inspekcijai“, – rašė D. Žmuras.
Į klausimą, kaip užsidirba pragyvenimui, fondo įkūrėjas teigė, kad jis konsultuoja plėtros ir rinkodaros formavimo klausimais.
„Pajamos gaunamos iš verslo konsultacijų ir rinkodaros kūrimo. Kas ir kaip – čia jau jo reikalas. Fondas sukurtas labdaringais, ne pelno siekiančiais tikslais“, – apie save trečiuoju asmeniu prabilo jis.
Delfi teiravosi ir to, kodėl renkant paramą nenurodomas konkretus centras, kuriam reikia transporto, jis aiškino, jog centras nurodomas dokumentuose, kuriuos turi visi savanoriai, be to, pavadinimas nurodomas „Baltic care foundation“ tinklalapyje.
Puslapis – jau nebeprieinamas
Feisbuke atsakydamas į abejones fondo veikla, D. Žmuro bendražygis Sviatoslavas rašė, kad fondas neva pateikia visas ataskaitas, tačiau fondo puslapyje, kurį rasti, beje, buvo ne taip ir lengva, Delfi nerado jokių ataskaitų.
„Informaciją apie pirkinius ir lėšų rinkimo tikslus mes labai greitai visa apimtimi paskelbsime puslapyje ir mūsų socialiniuose tinkluose“, – atsakydamas žadėjo D. Žmuras, tačiau pabrėžė, kad finansinė ataskaita bus pateikta kartą metuose, kaip reikalauja Lietuvos įstatymai.
Įdomu tai, kad po feisbuke kilusių įtarimų dėl fondo veiklos jo interneto puslapyje buvo atsiradusi informacija trimis kalbomis, – tai daugiausia bendro pobūdžio deklaracijos.
Buvo paskelbta ir nuotraukų, tačiau, kiek spėjo patikrinti Delfi, jos paimtos iš ukrainietiškų naujienų portalų.
Patikrinti visų nuotraukų šaltinio Delfi nepavyko, nes šis puslapis galiausiai tapo neprieinamas.
Ibrahimova: iš anksto nenoriu kaltinti
Savo puslapyje „Baltic care foundation“ skelbė vienintelį konkretų dalyką, – kad fondas bendradarbiauja su lietuviška viešąja įstaiga „Asterics“.
Šiai įstaigai vadovauja Klaipėdos rajone įsikūrusi ukrainietė Angelika Ibrahimova, už filantropinę veiklą šių metų vasarį apdovanota Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“.
Kalbėdama su Delfi A. Ibrahimova prisiminė liepos mėnesį šiam fondui rašiusi laišką ir prašiusi padėti įsigyti transportą, kuriuo būtų patogu vežioti neįgalius vaikus.
„Tokius laiškus skirtingoms organizacijoms rašome dažnai. Kaip įprasta, suveikia tik 1 arba 2 iš šimto“, – pasakojo ji.
Pašnekovės teigimu, ji Klaipėdoje susitikusi su šio fondo atstovu, pasirašiusi sutartį, tačiau po to laiko jokių kontaktų neturėjusi, nes į jos skambučius nekas neatsiliepė.
Sulaukusi Delfi klausimų A. Ibrahimova dar kartą pabandė susisiekti su fondo atstovu – šį kartą atsiliepė, bet ne telefonu, o per „Messenger“ programėlę.
„Jis paaiškino, kad dabar rinko ir padėjo Ukrainos kariams, o mikroautobusui kol kas pinigų trūksta – jie renkami ir reikia dar maždaug mėnesio“, – po šio pokalbio Delfi pasakojo „Asterics“ vadovė.
Pašnekovė pabrėžė kol kas negalinti teigti, kad tai – sukčiavimas, ir neturinti pagrindo galvoti, kad žadėtas transportas vaikams nebus nupirktas.
„Po mėnesio žadu pasidomėti, kaip jiems sekasi, nes visa tai tęsiasi nuo liepos mėnesio, o dabar – jau rugsėjis“, – sakė ukrainietė.
Komentuodama tai, kad „Baltic care foundation“ puslapyje nebuvo originalių nuotraukų, kuriose matyti jų suteikta pagalba, A. Ibrahimova sakė tai dar galinti suprasti – pačiai pasitaikė atvejų, pavyzdžiui, evakuojant žmones, kai apie fotografavimą galvojo mažiausiai.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad perduodant labdarą pasirašomi daiktų perdavimo aktai, be to, veiklos tikrumą įrodo ir atėjusios padėkos žinutės ar raštai, o viso to, kalbant apie šį fondą, nėra.
„Tai atrodo įtartinai, tačiau iš anksto nenoriu kuo nors kaltinti“, – sakė ji.
G. Šopaitė-Šilinskienė: nekompetencija arba apgaulė
Į fondą „Baltic care foundation“ dėmesį feisbuke atkreipusi gerai aukojimo virtuvę išmananti G. Šopaitė-Šilinskienė Delfi teigė, kad jei paramos rinkėjas nenurodo, kam renka pinigus, gali būti, kad iš anksto pats to nežino, o tai jau parodo nekompetenciją.
„Profesionalios organizacijos iš pat pradžių aiškiai žino, kam jos padeda, kiek joms reikia pinigų, turi strategiją, skiria tam resursų, įvertina, ar tie resursai naudojami efektyviai. Juk parama renkama ne šiaip sau, ji renkama, kad kažkam padėtų“, – teigė ji.
Informacijos nebuvimas, anot pašnekovės, gali būti ir apgaulės požymis.
„Jei ant aukų dėžutės yra konkretaus vaiko rateliuose nuotrauka, aukotojui sudaromas įspūdis, kad šiam konkrečiam vaikui renkami pinigai. Patikrinusi informaciją apie fondą internete aš nesupratau, kas ir kodėl buvo pavaizduota nuotraukoje ant aukų dėžutės. Man tai pasirodė kaip dūmų uždanga galimai neskaidriai veiklai“, – neslėpė ji.
G. Šopaitė-Šilinskienė pridūrė, kad tokiu atveju kyla klausimas – kaip fondas įrodo visuomenei, kad pinigai panaudojami skaidriai, kur įrodymai, kad jie grynaisiais surinko, pavyzdžiui, 10 tūkstančių, o ne 35 tūkstančius eurų?
Pagal įstatymą, pasak jos, labdaros organizacijos kartą per metus Registrų centrui turi pateikti veiklos ir finansines ataskaitas, kuriose paramos gavėjai privalo detalizuoti, iš kur gavo pinigus – įvardinti aukojusias įmones ir nurodyti, kiek aukų surinkta iš anoniminių fizinių asmenų, taip pat būtina detalizuoti ir išlaidų eilutes.
Sunku patikrinti, kiek žmonių renka aukas
Paklausta, ar vis dėlto mes nenorime per daug iš organizacijos, kuri įsikūrė palyginti neseniai, G. Šopaitė-Šilinskienė sakė, kad ji iš nevyriausybininkų tikisi aukščiausių skaidrumo standartų.
Pasak pašnekovės, jei labdaros organizacija neorganizuoja didelių akcijų, renka pinigus internetu, o ne grynaisiais – o taip surinktas lėšas jau būtų sunku nuslėpti, gal ir nereikėtų daug reikalauti.
„Bet konkrečiai ši mano sutikta ką tik įregistruota organizacija kažkokiu stebuklingu būdu sugeba turėti didelę komandą lėšų rinkėjų, turėjo pirminių investicijų aukų dėžutėms, Ukrainos vėliavoms“, – atkreipė dėmesį ji.
Pašnekovė sakė, jog sunku patikrinti, kiek žmonių gatvėse renka pinigus šiam fondui.
Beje, ji patikino mananti, kad tai – ne savanoriai, o žmonės, gaunantys užmokestį.
„Jei esi labdaros sektoriaus naujokas, kuriam labai rūpi skaidrumas ir efektyvumas, tu savo puslapyje viešini viską, ką tik gali, tu esi krištolo skaidrumo“, – sakė ji.
Kas kiek laiko labdaros organizacijos atnaujina duomenis savo puslapyje?
G. Šopaitė-Šilinskienė teigė žinanti organizacijų, kurios tai daro kas antrą dieną. Ji priminė, kad kai vyko didelės akcijos, tokios kaip lėšų rinkimas „Bayraktarui“, informacija buvo atnaujinama kelis kartus per dieną.
„Tai labai aiškiai signalizuoja aukotojams, kiek surinkta, kiek trūksta, – kartu žmonės paraginami prisidėti, – paaiškino ji. – Kai žmonių parama panaudojama, organizacija gali net išlaidas įrodančias sąskaitas paviešinti ir taip įrodyti visuomenei, kam konkrečiai išleisti pinigai.“
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad į viešas abejones dėl skaidrumo labdaros organizacija turėtų reaguoti – pateikti visą įmanomą informaciją, tačiau šiuo atveju taip nebuvo.
Prieš aukojant reikia paieškoti informacijos
„Ir ne kažkoks jaunuolis kalbėtų, o jų direktorius, steigėjas“, – į svarbią detalę atkreipė dėmesį ji.
Po daug dėmesio susilaukusiu jos įrašu feisbuke komentarus rašė ne „Baltic care foundation“ direktorius D. Žmuras, bet jo „pažįstamu“ pavadintas Sviatoslavas.
Sprendžiant iš Sviatoslavo nuotraukų feisbuke, jis yra itin jauno amžiaus. Vaikinas feisbuko komentaruose tikino, kad fondas skelbia visas ataskaitas, nors iš tiesų neskelbė jokių.
Pasak Delfi pašnekovės, labai svarbu, ar paramos fondas skelbia savo komandos nuotraukų, taip pat tai, ką komunikuoja savo socialiniuose tinkluose.
„Atstovu prisistatęs Sviatoslavas savo interneto puslapyje apie šią organizaciją nėra net užsiminęs. Jei esi išdidus atstovas, aš tavo paskyrose rasiu informacijos apie tavo veiklą. Nevyriausybinės organizacijos nėra kažkoks muilo burbulas, tai yra žmonės, ir aš, pakviesta aukoti, norėčiau įsitikinti, kad tai yra žmonės, kurie žino, ką daro“, – pabrėžė ji.
Norinčius aukoti piliečius ji ragina nepatingėti paieškoti informacijos apie organizaciją, kuriai aukoja.
„Jei klausimų daugiau nei atsakymų, aš nesakau neaukoti, sakau – aukoti, bet kitai organizacijai, – teigė ji. – Aukoti reikia, ir labai nesinori, kad šešėlis kristų visam nevyriausybiniam sektoriui.“
Teigia, kad pirko maisto kariuomenei
Pernai vasarą vilniečių dėmesį buvo atkreipę kito fondo – „Blessing for people Lietuva“ – savanoriai, rinkę paramą grynaisiais prie įvairių sostinės prekybos centrų. Tai – tas pats fondas, nuo kurio latviško varianto atsižegnojo D. Žmuras.
Kadangi šis fondas Lietuvoje veikia ilgiau, jis Registrų centrui jau yra pateikęs finansų ir veiklos ataskaitas už praėjusius metus.
Ukrainos piliečio Kyrylo Zarudno įsteigtas ir vadovaujamas fondas nurodė, kad pernai jam talkino 52 savanoriai, kurie rinko pinigus humanitarinei paramai nuo karo nukentėjusiems žmonėms.
Nuo pernai gegužės 7 dienos, kai įgijo paramos gavėjo statusą, iki metų pabaigos fondas, anot ataskaitos, gavo 29 723 tūkst. eurų, o panaudojo 14 327 eurus.
„Gauta parama panaudota humanitarinei pagalbai Ukrainos kariams“, – teigiama ataskaitoje.
Atsakydamas į Delfi klausimą, kodėl ataskaitoje nenurodomos konkrečios prekės, K. Zarudnas teigė, kad 2022 metais humanitarinė pagalba pristatyta pagal kariuomenės dalinių pageidavimus.
„Prekių kiekis buvo nemažas, pirkta maisto produktų“, – teigė jis.
Kolegos pasakė apie šį fondą nežinantys
„Blessing for people“ turi vieną interneto puslapį Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Estijos filialams. Latviško šio fondo varianto adresas puslapyje nenurodomas.
Jo aprašyme teigiama, kad organizacija 2019 metais buvo įkurta Lenkijoje.
Fondas nurodo labai platų veiklos lauką: jis rūpinasi ne tik Ukrainos kariais, bet ir pagyvenusiais žmonėmis, vaikais, LGBTIQ bendruomene, skatina savanorystę. Čia galima rasti nuotraukų ir vaizdo įrašų su padėkomis, tarp jų – ir Ukrainos karių. Tiesa, ataskaitų apie surinktas ir išleistas lėšas puslapyje Delfi rasti nepavyko.
G. Šopaitė-Šilinskienė Delfi sakė kolegų nevyriausybininkų Lenkijoje teiravusis, ką jie žino apie „Blessing for people“, bet gavusi atsakymą, kad apie šį labdaros fondą ir jo veiklą jie nieko nežino.
„Aš neatmetu – galbūt iš tiesų jie nupirko kariams reikalingų priemonių. Bet gal jie grynaisiais surenka 50 tūkst., į apskaitą įtraukia 30 tūkstančių, o paramos priemonėms išleidžia tūkstantį? Skaidrumo trūkumas kelia pagrįstų abejonių“, – sakė ji.
Jokių tyrimų nėra
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė Delfi teigė, kad šiuo metu policija neatlieka jokių tyrimų, susijusių su fondais „Baltic care foundation“ ir „Blessing for people Lietuva“.
Ji atkreipė dėmesį, kad policija fondų veiklos neprižiūri ir yra pasitelkiama tik tuomet, kai gaunama duomenų apie daromus ar padarytus nusikaltimus arba administracinius nusižengimus.
R. Janavičiūtės teigimu, prieš aukojant policija rekomenduoja įvertinti paramos rinkėjo patikimumą ir reputaciją.
„Paieškokite informacijos ar atsiliepimų internete. Pasidomėkite, ar paramą renka savo veiklą įregistravusi organizacija, ar ji teikia savo veiklos ataskaitas. Jeigu abejojate paramos rinkėjo patikimumu, neaukokite“, – teigė ji.