Įspėjimas dėl šunų
Gavę informacijos, kad Trakuose gali būti neteisėtai užtvertų pakrančių, nutarėme atlikti tyrimą ir patys išsiaiškinti, kokia situacija yra šiame istoriniame mieste.
Savo kelionę pradėjome nuo Lukos ežero pakrantės. Vilniaus Mažojoje gatvėje 2 mus pasitiko aukšta rudos spalvos tvora prie ežero. Nuo jos iki ežero tikrai nėra penkių metrų praėjimo. Ant šios tvoros iš abiejų pusių kaba lentelė su užrašu „Atsargiai! Palaidas šuo!“. Nors kiemas išpuoselėtas, žolė namų valdoje žemai nupjauta, prie tvoros galų – tikri šabakštynai. Spėjame, jie turėtų atbaidyti visus norinčius pasivaikščioti ežero pakrante. Tvoros galuose – įvairūs želdynai, sukrautos žaliųjų atliekų krūvos, pasodinta tujų. Tarp sukrautų žaliųjų atliekų – ir bandančių krūmų šakos.
Ežero pakrantėje įkasti mediniai stulpeliai. Taigi, kyla įtarimų, kad galėjo būti keistas pakrantės apsaugos juostos reljefas.
Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Darius Kvedaravičius „Delfi“ teigė, kad dėl šio atvejo jau buvo kreiptasi į aplinkosaugininkus.
„Atsakydami į Jūsų paklausimą informuojame, kad Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, reaguodama į gautą pranešimą dėl užtvertos pakrantės Vilniaus Mažoji g. 2, Trakuose, 2023-06-01 kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.
2023-06-09 TINP direkcija gavo AAD atsakymą apie tai, jog 2023-05-25 AAD Vilniaus valdybos Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, tikrindami, kaip yra įvykdytas privalomasis nurodymas dėl vielinės tvoros ir želdinių pašalinimo teritorijoje, Bernardinų (Lukos) ežero pakrantėje, nustatė, kad ten esančio namo gyventojas su atitinkamomis valstybinėmis institucijomis nesuderinęs pakrantės tvarkymo darbų, užpylė ją žemėmis, kurias išlygino ir pasėjo žolę. Status šlaitas prie pat vandens, minimas elektroniniame laiške, nebuvo formuojamas, ežero pakrantė nėra stati, kaip tai gali atrodyti iš didelio atstumo padarytose nuotraukose. Dėl atliktų darbų galima vaikščioti pakrante, laiške minimas reljefo nelygumas yra netoli gyvenamojo namo, jis buvo ir anksčiau, tai yra užfiksuota ankstesnių apžiūrų metu. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinė teisena, apskaičiuota gamtai padaryta žala ir namo gyventojui išsiųstas pasiūlymas ją atlyginti gera valia. AAD pranešime buvo nurodyta, kad, suėjus įstatymo nustatytam žalos atlyginimo terminui namo gyventojas bus traukiamas administracinėn atsakomybėn“, – teigė D. Kvedaravičius.
Anot jo, parko direkcijai įtarimų kilo ir dėl statybų teisėtumo.
„2023 m. įstaigos įgaliotas specialistas atliko pakartotinę teritorijos apžiūrą vietoje ir įvertino gyvenamosios paskirties namo rekonstravimo, pagalbinių pastatų Vilniaus Mažoji g. 2, Trakai, Trakų r. sav., statybos projekto sprendinių atitikimą įvykdytiems statybos darbams. TINP direkcijos vertinimu, galimai savavališkai, pažeidžiant projektinius sprendinius įvykdyta dalis pastatų, Vilniaus Mažoji g. 2, Trakai, Trakų r. sav., statybos ir aplinkos tvarkymo darbų. Dėl galimai neteisėtai užtvertos pakrantės ir savavališkų statybų fakto ištyrimo ir priemonių jų padarinių šalinimui TINP direkcija kreipėsi į įgaliotas institucijas: Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją prie Aplinkos ministerijos bei Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos“, – teigė D. Kvedaravičius.
Statybos inspekcija pradėjo tyrimą
Apie šią situaciją informaciją perdavėme Aplinkos apsaugos departamentui.
Jo atstovai „Delfi“ teigė, kad dėl aptvėrimo sklypo savininkai jau pernai buvo patekę į inspektorių akiratį.
„Praėjusiais metais dėl Trakuose, Vilniaus Mažojoje g. 2, esančio sklypo buvo gauta keli skundai dėl to, kad praėjimas prie ežero yra užtvertas vieline tvora ir užsodintas erškėtrožėmis. Sklypo savininkams buvo duotas privalomasis nurodymas pašalinti kliūtis, kurios trukdo asmenims patekti ir judėti pakrante. Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas, vielinė tvora nuimta, krūmai išpjauti, sklypo bendrasavininkei buvo sutaršytas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda“, – teigė AAD atstovai.
Taip pat jie detalizavo, koks konkrečiai atstumas turi būti paliktas iki vandens.
„Tvorų statymo atstumą prie paviršinių vandens telkinių nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 2019 m. birželio 6 d. įstatymas Nr. XIII-2166, kurio 99 str. 12 p. yra nurodyta: „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir (ar) įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante eiti asmenims (toliau šiame punkte – užtvėrimai) paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent vieno metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims eiti vandens telkinio pakrante“, – kokie atstumai turi būti išlaikyti, nurodė AAD atstovai.
Gavęs „Delfi“ informaciją Aplinkos apsaugos departamentas dėl šio atvejo teigė pradėjęs naują tyrimą: „Iš nuotraukos matoma, kad tai naujas atvejis, dėl kurio aplinkosaugininkai atlieka tyrimą. Jam pasibaigus pasidalinsime jo rezultatais.“
Taip pat aplinkosaugininkai buvo nustatę ir kitų pažeidimų pakrantės apsaugos juostoje.
„Informuojame, kad pakrantės apsaugos juostoje vykdant jos tvarkymo darbus buvo sunaikinta žolinė augmenija. Sklypo savininkui buvo pasiūlyta gera valia atlyginti žalą, kuri sudarė 45,57 Eur. Žala buvo geranoriškai atlyginta, o asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu – sumokėti 150 Eur. Ši suma taip pat yra visiškai sumokėta“, – teigė AAD atstovai.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė „Delfi“ informavo, kad dėl statybos teisėtumo bus pradėtas tyrimas.
„Informuojame, kad Statybos inspekcijoje 2024-04-24 gautas Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pranešimas dėl galimai savavališkų statybos ir aplinkos tvarkymo darbų adresu Vilniaus Mažoji g. 2, Trakai, Trakų r. sav. Reaguodama į šį pranešimą, Statybos inspekcija atliks patikrinimą. Apie atlikto patikrinimo išvadas Statybos inspekcija informuos Jus atskiru pranešimu“, – teigė R. Kėkštienė.
Registrų centro duomenimis, sklypas ir pastatas Vilniaus Mažoji g. 2 priklauso Jolantai Stasiulionienei. „Delfi“ su ja susisiekti nepavyko.
Pakrantėje – tikras kliūčių ruožas
Galiausiai nuo Lukos ežero patraukėme Totoriškių ežero link. Šįkart pasiekę Vytauto g. 93 nutarėme pradėti kelionę ežero pakrante. Tačiau kelionė tęsėsi neilgai: eidami palei ežerą negalėjome pasiekti Vytauto g. 103 sklypo. Gyvenamųjų namų masyve nuo Vytauto g. 93 iki Vytauto g. 103 yra septyni sklypai. Ir čia – tikras kliūčių ruožas.
Einant ežero pakrante mums kelią pastojo skersai paguldytos valtys, gyvatvorės, įvairūs krūmai, badantys augalai, tujos, žaliųjų atliekų krūvos. Kai kuriose vietose tikrai nėra praėjimui palikta penkių metrų. Taip pat ežero pakrantės apsaugos juostoje suradome ir pavėsinę, grilių, lauko stalų ir skėčių nuo saulės. Matyti, kad žmonės čia saugo privatumą ir nenori, kad kas nors čia lankytųsi. Galiausiai kelionę baigėme atsimušę į suaugusių krūmų, medžių ir viljoklių masyvą.
Tuomet nutarėme kliūtį apeiti iš kitos pusės. Grįžome atgal ir eidami Vytauto gatve pasiekėme 103 numeriu pažymėtą sklypą. Čia suradome į ežerą įmestą metalinę statinę. Kas jos viduje – neaišku. Pakrantėje stovi ir apleistas namas, prie kurio primėtyta atliekų. Šio namo terasoje radome besibūriuojančius jaunuolius. Tačiau vos paėję pakrante vėl suradome įvairių kliūčių: nupjautų šakų krūvos, vijokliai. Ir galiausiai vėl atsimušėme į tą pačią akliną suaugusių medžių ir krūmų sieną. Kelionę teko nutraukti.
Ežero pakrantėje – žemgrobystės atvejis?
Ją vėliau tęsėme prie to paties Totoriškių ežero, tik jau kitoje jo vietoje – Plomėnų gatvėje. Ją pradėjome šios gatvės pradžioje. Prie įvažiavimo keliuko stovi kelio ženklas „automobilių eismas draudžiamas“. Einant pakrante pamatėme vinguriuojantį žalčiuką. Kai jis mus pamatė, paniro į vandenį. Paėję toliau suradome pakrantės apsaugos juostoje, prie pat vandens įrengtus augalams skirtus vazonus. Taip pat pakrantės apsaugos juostoje įrengta ir medinė terasa. Ant jos stovi lauko baldai: stalai, kėdės. Šalia kaba lentelė su užrašu „privati valda“. Suprask, praeiviai čia nepageidaujami. Nužingsniavę kiek toliau surandame ir žaliuojančius krūmus, kurie trukdo eiti pakrante. Nuo jų iki ežero tikrai nėra penkių metrų.
Plomėnų g. 17 kilo įtarimų, kad ežero pakrantėje gali būti užimta valstybinė žemė. Pažvelgus į Regia.lt žemėlapį matyti, kad tvora gerokai toliau nei baigiasi sklypas. Apie šį atvejį informaciją perdavėme Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Šis žemės sklypas priklauso Aleksandrui Čičeliui. Registrų centro duomenimis, jis yra UAB „Big Baltia“ akcininkas. Su juo „Delfi“ susisiekti nepavyko.
Seimo narės valdose – nemalonus radinys
Galiausiai palikę Totoriškių ežerą nuvažiavome į prie Gilušio ežero. Kelionę jo pakrante pradėjome nuo Ringailės g. 14. Ir tik išlipę iš automobilio susidūrėme su pirma kliūtimi. Pakrantėje yra vandens pilnas kanalas. Jame padėtos kelios betoninės plytelės. Per jas šokinėdami ir įveikėme šį kanalą. Kito pasirinkimo nėra. Šis takas vienintelis, jei nori eiti ežero pakrante.
Toliau dar vienas išbandymas – status šlaitas padengtas plastmasine danga. Kadangi visai neseniai lijo, ji buvo labai slidi. Norint neįkristi į ežerą reikia labai pasistengti. Paėję toliau už tvoros išgirdome šunį. Laime, varteliai buvo uždaryti ir dėl to šuo pas mus negalėjo atbėgti.
Einant pakrante dėmesį atkreipė augalai, kurie pasodinti ežero pakrantėje ir taip trukdo eiti. Susidaro įspūdis, kad jie čia pasodinti tyčia, norint išvengti nekviestų svečių.
Galiausiai priėjome Ringailės g. 2 sklypą. Ir čia mūsų kelionė baigėsi, nes pakrantėje sukrauta didžiulė žaliųjų atliekų krūva. Joje – sodo atliekos, šviežiai nupjautų krūmų šakos. Ir visa tai yra neįveikiama kliūtis. Jos pereiti neįmanoma.
Šis sklypas ir namas jame priklauso Henrikui Rudeliui ir Editai Rudelienei. Ji yra Seimo narė, priklausanti liberalų frakcijai. E. Rudelienė yra Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmoji pavaduotoja. Prieš patekdama į Seimą ji buvo Trakų rajono merė.
Simonas Gentvilas ministrės nesukritikavo
E. Rudelienė „Delfi“ teigė, kad toje sukrautoje krūvoje yra ežero meldai.
„Smagu matyti jus Trakuose. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo Trakų miesto pusės galima ateiti ir eiti per visą su mūsų sklypu besiribojančią pakrantę. Tą akivaizdžiai padarėte ir jūs su komanda.
Jūsų minimos žaliosios atliekos didžiąja dalimi yra seni ežero meldai, kuriuos kasmet ledlaužis išlaužia, o mes savo iniciatyva juos sugrėbiame, išdžioviname ir išvežame. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet tai padarysime.
Nepriklausomai nuo pareigų, pakrantės tvarkymui su šeima kiekvienais metais skiriame daug laiko ir lėšų, nes įsigijus sklypą, pakrantė buvo sunkiai praeinama“, – teigė R. Rudelienė.
Vis dėlto apžiūrėję atliekų krūvą, kuri neleidžia eiti ežero pakrante, ten pirmiausia aptikome ne nendres, bet sodo atliekas.
Jos paklausėme, kada ši atliekų krūva, kuri neleidžia eiti pakrante, bus išvežta. E. Rudelienė pateikė štai tokį atsakymą: „Apie atliekų krūvą nieko neminėjau. Minėjau iš ežero išgrėbtus senus meldus. Kai tik turėsim galimybę, juos išvešim. Beje, kas rytą jų vis dar tenka traukti iš vandens.“
Taip pat ji paprašė publikuoti jos atsiųstas kelias nuotraukas.
Su klausimais dėl šio atvejo kreipėmės į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą.
Jo paprašėme įvertinti partietės ir kolegės Seime elgesį, kai kraunamos šakos ir kitos žaliosios atliekos ežero pakrantėje ir kai per šią atliekų krūvą žmonės negali eiti tolyn.
Ministro paklausėme, ar jis nemano, kad Seimo narė savo elgesiu turėtų rodyti pavyzdį ir nekurti kliūčių, trukdančių vaikščioti pakrante.
Taip pat ministro pasiteiravome, ar jis planuoja bandyti įkalbėti savo partietę, kad kliūtys iš ežero pakrantės būtų pašalintos.
S. Gentvilas pateikė trumpą atsakymą. Jis nesukritikavo savo partietės. „Sveikinu su žurnalistine iniciatyva prižiūrėti ir viešinti aptvertas pakrantes. Sunku susidaryti įspūdį iš 3 nuotraukų. Nesu buvęs pakrantėje. Fizinis barjeras, matyt, neįrengtas. Perklausiu kolegės“, – teigė S. Gentvilas.
Jam nurodžius, kad „fizinis barjeras, matyt, neįrengtas“, klausimą papildėme, kad Aplinkos apsaugos departamentas yra išaiškinęs, jog kliūčių, įskaitant šakų ar prisodintų augalų pakrantėje 5 m atstumu iki vandens, būti negali. Tokios kliūtys taip pat laikoma pažeidimu. Tačiau į tai S. Gentvilas nieko neatsakė.
Kada patikrins, aplinkosaugininkai nežino
Apie pastebėtus galimus pažeidimus Trakuose informaciją perdavėme Trakų istoriniam nacionaliniam parkui. Jo direktorius D. Kvedaravičius teigė, kad tam bus skirtas papildomas dėmesys.
„Registruotų pranešimų dėl Jūsų minimų objektų nėra, tačiau esame gavę pranešimų telefonu ir el. paštu. Iki šiol įstaigoje vyravo praktika tokio pobūdžio pranešimus persiųsti Aplinkos apsaugos departamentui prie AM. Šiuo metu negaliu pateikti tikslios statistikos dėl pranešimų 2022-2024 metais. Surinkę turimus duomenis, informuosime Jus papildomai. Direkcija planuoja ateityje aktyviau informuoti parko teritorijos gyventojus apie galiojančius aplinkosauginius ir saugomos teritorijos reikalavimus, o nustačius pažeidimus, kreiptis į Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus, kaip tai numato Administracinių nusižengimų kodekso 589 str. 31 d.“, – teigė D. Kvedaravičius.
Taip pat informaciją perdavėme ir Aplinkos apsaugos departamentui. Tačiau jo atstovai teigė, kad yra gavę labai daug pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus ir nežino, kada galės patikrinti Trakų miesto ežero pakrantes.
„Jūsų informacija dėl galimo pažeidimo persiųsta ir užregistruota dėl tolimesnių veiksmų. Atkreipiame dėmesį, kad per šią savaitę gavę beveik 800 pranešimų juos prioretizuojame ir tiriame atsižvelgę į galimo pažeidimo keliamą riziką aplinkai, t. y. kokia galima žala gamtai.
Apie pažeidimus galite pranešti info@aad.am.lt arba skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Konkrečiai dėl šių vietų pranešimų nebuvo. Per 2022–2024 m. laikotarpį buvo gauti keturi pranešimai dėl pažeidimų vandens telkinių pakrantėse“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Šis tyrimas parengtas gavus dalinį finansavimą iš Medijų rėmimo fondo.