Pasipiktinimą dėl šio incidento išreiškė Prezidentas Valdas Adamkus, premjeras Gediminas Kirkilas, kiti aukštus postus užimantys politikai ir pareigūnai, o interneto komentatoriai prabilo apie tai, kad savanorių pajėgos tapo jaunųjų rasistų priebėga ar net inkubatoriumi.
Teisėsaugos pareigūnų pateikta informacija apie dviem mėnesiams suimtą įtariamąją V.Iljinych parodė, kad KASP ne tik nežino, kuo savanoriai užsiima ne tarnybos metu, bet net gali neturėti jokios informacijos apie jų padarytus nusižengimus ar net nusikaltimus.
Pavyzdinga charakteristika?
Pastarasis incidentas V.Iljinych jau buvo antras per šiuos metus. Ji taip pat įtariama sausio 13 d. sumušusi kitą merginą, tiesa, ne užsienietę, o lietuvę. Įtariamajai tada net skirta kardomoji priemonė – turėjo nuolat registruotis policijoje, tačiau savanorės vadovybė apie tai nieko nesužinojo, nes pati V.Iljinych, nepaisydama kariuomenės statuto reikalavimo, apie tai KASP nepranešė.
Teisėsaugos institucijos KASP būtų informavusios tik tada, jei V.Iljinych būtų buvusi nuteista. KASP taip pat nieko nežinojo ir apie tai, kad V.Iljinych kovo 11 d. dalyvavo garsiai nuskambėjusiame skustagalvių marše per Vilniaus centrą.
Paklaustas apie savanorę V.Iljinych, KASP vadas pulkininkas Antanas Plieskis galėjo tik pacituoti jos tiesioginių vadų pateiktą charakteristiką: „Energinga, disciplinuota, punktuali, nuobaudų neturi.“ Maža to, už pavyzdingą tarnybą V.Iljinych buvo kandidatė vykti misijon į Afganistaną.
Atrankos negriežtins
KASP atstovas viešiesiems ryšiams Vilius Džiavečka tvirtino, kad KASP nelaiko incidento, kurio kaltininkė V.Iljinych, kokios nors nerimą keliančios tendencijos pavyzdžiu. „Jį traktuojame kaip pavienį išsišokimą, kuris negali užtraukti šešėlio kitų dorai tarnaujančių 6 tūkst. savanorių reputacijai. Tokie veiksmai, kuriais įtariama V.Iljinych, nesuderinami su kario vardu“, – pabrėžė kariškis.
Jis negalėjo pakomentuoti žiniasklaidoje jau skelbto teiginio, kad V.Iljinych į savanorių pajėgas atvedė tokių pat pažiūrų draugas. „Galiu tiktai pasakyti, kad į kariuomenę, į savanorių pajėgas kariai ateina įvairiausiais būdais: vieni randa informaciją internete, kiti dalyvauja viešuose renginiuose, per kuriuos agituojame jaunuolius stoti į mūsų pajėgas, verbuojame juos. Ir, žinoma, egzistuoja tas trečias būdas, kai draugai atveda. Bet kas buvo tas draugas ir ar tikrai toks šios savanorės kelias pas mus, į savanorių pajėgas, negaliu pasakyti.“
V.Džiavečka patikino, kad naujokų atranka vykdoma labai griežtai ir po šio įvykio nematoma reikalo ją dar labiau griežtinti.
Uolūs ir motyvuoti
Eiliniai savanoriai vilniečiai nė nebandė slėpti, kad tarp jų tarnybos draugų yra skustagalvių grupuotėms priklausančių asmenų.
„Ar apie jų priklausomybę ir ideologines nuostatas žino tiesioginiai vadai? Sunku pasakyti, nes tokie savanoriai paprastai neafišuoja savo pažiūrų. O kol tos jų pažiūros nekelia problemų, jos niekam ir neįdomios. Kai visi užsivelkame vienodas uniformas, jie niekuo iš kitų neišsiskiria. Ir apskritai, kol nesuteiki jiems preteksto kalbėti kokiomis nors rasių ar tautų santykius liečiančiomis temomis, jie yra visiškai normalūs žmonės. Kol tarkime, nepamatai, kad kuris nors tarnybos kolega kaip mobiliojo telefono užsklandą naudoja Hitlerio portretą, gali net nesuprasti, kad ir jis vienas iš jų“, – „Vilniaus dienai“ papasakojo savanoris Viktoras (vardas pakeistas).
Pasak Viktoro, skustagalvių judėjimui priklausantys asmenys yra net uolesni savanoriai už kai kuriuos kitus, kurie į KASP ėjo iš paprasčiausio smalsumo ar veržėsi tam, kad išvengtų privalomosios karo tarnybos.
„Jie į savanorių pajėgas atėjo sąmoningai, ginti tėvynės, yra labai motyvuoti. Čia jie gali realizuoti savo patriotines nuostatas ir jaustis atliekantys pareigą savo tautai. Dėl to jie nuolat pasitempę ir tarnyboje gali būti laikomi pavyzdžiu kitiems savanoriams“, – teigė Viktoras.
Sistema nekalta
Pirmasis savanorių vadas atsargos pulkininkas Jonas Gečas sakė, jog jam buvo skaudi žinia, kad ranką prieš juodaodę dainininkę pakėlusi mergina yra savanorė, bet dar skaudžiau jis sureagavo į žiniasklaidos kaltinimus visai savanorių sistemai.
„Įvykdytas nusikaltimas, už kurį turi būti pareikalauta atsakomybės. Tikiuosi, kad teisėsauga šį poelgį atitinkamai įvertins ir kaltuosius nubaus. Smerkiu šį poelgį ir manau, kad su rasimo apraiškomis kovoti reikia daug griežčiau. Tačiau kiek ši istorija susijusi su savanoriais? Nemanyčiau, kad kurios nors organizacijos nario poelgis – geras ar blogas – turi būti siejamas su ta organizacija, įstaiga, tautybe ar dar kokia nors kita priklausomybe“, – sakė J.Gečas.
„Žinia, kad ši mergina priklauso savanoriškosioms krašto apsaugos pajėgoms, yra teisinga, bet ne esminė, – tęsė savanorių organizacijos kūrėjas. – Ji galbūt taip pat priklausė kokiai nors bendruomenei, kitoms dabar niekur neminimoms organizacijoms, baigė kokią mokyklą, tačiau laikraščiuose nerašoma, kad štai tokios ir tokios mokyklos auklėtinė įvykdė vienokį ar kitokį nusižengimą. Nors tokios jos pažiūros ir poelgio motyvai susiformavo ne savanorių tarnyboje, o galbūt dar mokykloje ar šeimoje. Tai neatsitiko dėl to, kad mergina priklauso KASP.“
· KASP yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų dalis. Savanorių pajėgos rengia karius savanorius, kad jie gintų Lietuvą per ginkluotą konfliktą priklausydami Lietuvos kariuomenei ar sąjungininkams, pagelbėtų civilinei valdžiai taikos ir krizių atveju.
· Rikiuotės kariais savanoriais į KASP priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 42 metų. Su jais sudaroma 3–5 metų savanorio tarnybos sutartis. Tarnyba KASP daugeliui karių savanorių yra laisvalaikio praleidimo ir gyvenimo būdas, galimybė paragauti kariškio duonos neatsitraukus nuo civilio gyvenimo, mokslo ir karjeros.
· KASP oficialiai įkurtos 1991 m. sausio 17 d., kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią. Tada šimtai parlamento gynėjų prisiekė Lietuvos Respublikai ir rengėsi Aukščiausiosios Tarybos rūmų gynybai. Tuo metu šios pajėgos pavadintos Savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba (SKAT).
· 1993 m. vasarą ir rudenį SKAT buvo kilusi rimta krizė – kelios dešimtys Kauno savanorių su socialinio ir politinio protesto šūkiais ir ginklais pasitraukė į mišką. Konfliktą pavyko išspręsti taikiai. Iki šiol keliamos versijos, kad savanorių maištą inspiravo dešiniosios politinės jėgos ar net Rusijos specialiosios tarnybos.
· Lietuvai tapus visaverte NATO nare pasikeitė KASP užduotys, nuo teritorinės gynybos pereita prie kolektyvinės. Savanorių pajėgos tapo modernia rezervo struktūra, organizuota pagal funkcinę paskirtį, galinčia vykdyti naujas užduotis ir dalyvauti tarptautinėse operacijose. Nuo 2003 m. daugiau kaip 450 savanorių dalyvavo tarptautinėse operacijose Irake, Kosove ir Afganistane.
· Šiuo metu savanorių pajėgas sudaro penkios rinktinės, apimančios visą Lietuvos teritoriją. Šių rinktinių centrai yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje, mokomasis batalionas – Klaipėdoje, Aviacijos rinktinė – sostinėje. Pajėgose tarnauja apie 5000 karių savanorių ir apie 800 profesinės karo tarnybos karių.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Europinių dujų kainų rykštė
Puota maro metu
Geriausios darbo vietos