Vaikų psichologas Linas Slušnys DELFI teigė, kad policija aiškiai parodė, kad su pareigūnais juokauti nevertėtų, nes jie reaguoja į kiekvieną pranešimą. Būtent dėl to, psichologo teigimu, nereiktų persistengti ir visuomenei, kuri, reikšdama emocijas, socialiniuose tinkluose gali paskleisti gandų, kurie tik kiša koją tyrimui.
„Pirmoji pamoka, į kurią galime atkreipti dėmesį, kad policija į tokius pranešimus reaguoja greitai, stipriai ir nebėra svarstymų: reikia ar nereikia, tyčia ar netyčia, – teigė psichologas. – Tai visiems pamoka, kad meluoti ir užsiimti niekais šiais laikais nebevertėtų.“
Dar viena pamoka, L. Slušnio teigimu – ir vaikai reaguoja, nėra abejingi. „Nežinau, kas ten buvo. Tai, kad jie sudramatizavo, gal pateikė tokias versijas, kurios gal ne visai tokios, kaip buvo. Bet realybėje vaikai pranešė, kalbėjo, nebuvo abejingi, – kalbėjo specialistas. – Mes išmokome būti neabejingais ir tą daro jau mažamečiai, o tai yra gražu.“
Policijai paskleidus žinią apie galimą pagrobimą, itin greitai ir aktyviai sureagavo ir visuomenė. Feisbuke ėmė sklisti įvairios versijos, pastebėtų automobilių nuotraukos ir kiti pastebėjimai. Šioje vietoje psichologas siūlo dažniau stabtelėti. „Žmonės ten reiškė emocijas. Tuo momentu visiems tai buvo sukrėtimas, jei toks įvykis būtų buvęs, – kalbėjo L. Slušnys ir pridūrė, kad feisbuke žinutes rašyti reiktų atsargiau. – Feisbukas iš principo sukelia daug nereikalingų emocijų, gali parašyti žinutę, iškelti sąmokslo teoriją, neturinčią jokio pagrindo. Šiuo atveju socialiniai tinklai nėra pats efektyviausias būdas spręsti problemą ir kartais tikrai nepadeda policijai. Tai irgi rimta pamoka.“
Beje, prieš kelis metus Lietuvą sukrėtusi Ievos Strazdauskaitės tragedija įbaugino dukras auginančius tėvus. Dažnas priminė savo atžaloms, kad šios būtų atsargios kelyje, kad paskambintų, nesustotų padėti įtartiniems asmenims ir panašiai. Ar ši galimo pagrobimo istorija taip pat gali tapti paskata tėvams priminti vaikams, kad šie būtų atsargesni, o galbūt net ir apžiūrėtų, kokiose vietose vaikai žaidžia vakarais? „Nelabai tikiu, kad tokie vienetiniai įvykiai pakeičia žmonių įgūdžius, – kalbėjo psichologas L. Slušnys. – Tie, kurie moka kalbėtis, jie ir taip kalbėsis su vaikais apie tai, kas saugu, kas ne ir kaip reikia tam tikrose situacijose elgtis. Neabejotinai tokie dalykai turėtų būti aptariami.“
Vis dėlto, jo teigimu, ši situacija gali sukelti ir neigiamų padarinių: „Kartais gali būti ir blogai. Visi pradeda baimintis, atsiras tokių, kurie bijos, kartos, kad vaikus grobia, nebetikėsime tuo, ką dabar sako policija, nes neva jiems reikia taip kalbėti. Tada galime turėti kitokią situaciją, kai tėvai ims labiau kontroliuoti, drausti, neleisti ir stabdyti vaikų savarankiškumą“.
Nors policija, paneigdama pagrobimo versiją, tvirtino, kad pranešimo nelaiko melagingu, socialiniuose tinkluose vilnija kitokios nuomonės. Ar po šio įvykio neprarasime pasitikėjimo vaikų pasakojimais? „Nemanau, – tvirtino L. Slušnys. – Man patiko policijos reakcija į vaikus, jie nepasakė, kad vaikai melavo, jie pasakė, kad įvykis buvo, bet nebuvo tas, apie kurį eina kalba. Policija tyčinio veiksmo neįžvelgė, bet įvykis buvo. Vaikai ne patys sugalvojo. Jie sudramatizavo tam tikrą situaciją, kurioje nebuvo nusikaltimo sudėties.“
Psichologas teigė, kad policijos šis įvykis neturėtų sustabdyti tolimesniems darbams. „Į šią situaciją žiūriu per tokią prizmę: prieš trisdešimt metų į tokį skambutį kitaip būtų reagavę arba visai nebūtų reagavę, – teigė L. Slušnys ir pridūrė. – Mes privalome ir turime mokėti pasitikėti savo pareigūnais.“
DELFI primena, kad pranešimą apie galimai pagrobtą mergaitę pareigūnai gavo vėlyvą trečiadienio vakarą. Įvykį teigė matę mažamečiai berniukai, kurie žaidė netoliese.
Žaidimų vieta – žole užžėlęs garažų stogas, tamsūs garažu koridoriai ir neapšviesta pieva, kurios viduryje – neapšviesta žaidimų aikštelė.
Kaip DELFI teigė garažuose dirbantis vyras, pats dažnai mato šioje vietoje karą žaidžiančius berniukus. Vyras neslėpė nuostabos, kaip tėvai jiems leidžia vėlyvais ir tamsiais vakarais žaisti tokioje vietoje. Aplink nėra šviestuvų. Vienas, vyro teigimu, iki rudens buvo, tačiau po to, kai miestas tvarkė laidus, jis nebedega.
Dingus šviesai įvykių nebeužfiksuoja ir prie įvažiavimo į garažus įrengtos stebėjimo kameros. Vyro teigimu, per kelis mėnesius šioje vietoje buvo apiplėšti net keli automobiliai. Nukentėjo ir jis pats.
DELFI kalbinti praeiviai, kertantys pievą su žaidimų aikštele, teigė, kad dienomis čia ramu, o vakarais stengiasi šią vietą aplenkti ratu. Tiesa, kai kurie įvardijo, kad vakarais čia, pievoje, apsuptoje miškeliu, renkasi jaunimas su automobiliais: bendrauja, klausosi muzikos. Vienos vietinės moters teigimu, kompanijos nei jaukumo, nei pasitikėjimo praeinant pro šalį dažniausiai nekelia.
Pranešimą apie galimai dingusią mergaitę išplatinę pareigūnai sulaukė daugybės piliečių pranešimų. Praėjus parai po pirminės informacijos paskelbimo pareigūnai teigė, kad informacijos yra tiek, kad reiktų net kelių savaičių visą ją patikrinti.
Po paros pareigūnai paviešino ir sudarytą fotorobotą. Socialiniuose tinkluose jis ėmė plisti it virusas, nors pareigūnai net kelis kartus pakartojo, kad tai ne įtariamasis, o asmuo, galintis turėti naudingos informacijos.
Ar asmuo, atitinkantis fotoroboto išvaizdą, buvo rastas, policijos pareigūnai neatskleidė.
Pareigūnai prašė ir automobiliuose įrengtų vaizdo registratorių įrašų. Nurodė, kad ieškomas automobilis su geltonais numeriais. Į prašymą aktyviai sureagavę piliečiai ėmė fotografuoti visus automobilius su geltonais numeriais bei platinti informaciją internete. Feisbuke net buvo pasklidęs pasakojimas apie galimai į Lenkiją išvežamą mergaitę. Viena moteris pasakojo, kad matė, kaip vienoje degalinėje vyriškis perkėlė mergaitę iš vieno automobilio į kitą. Moters teigimu, mergaitė nesipriešino, tačiau savo versija tikėjusi moteris svarstė, kad mergaitė galėjo būti apsvaiginta vaistais.
„Nebuvo tokio nusikaltimo, kaip galimo asmens pagrobimo“, – penktadienio vakarą, komentuodamas naujausią informaciją, teigė Vilniaus VPK viršininkas Saulius Gagas, ramindamas Vilniaus gyventojus ir svečius ir nutraukdamas kelias paras trukusią nežinomybę dėl galimo nusikaltimo.
„Artimiausiu metu kreipsimės į prokuratūrą, siūlydami, kad ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo būtų nutrauktas ir ši tyrimo versija būtų nutraukta“, – kalbėjo Vilniaus VPK viršininkas. Jis teigė, kad pranešimų nevertina kaip melagingų ir pridūrė, kad „įvykis buvo, bet mes neturime duomenų, kad tai galėjo būti vaiko pagrobimas“.
S. Gagas teigė, kad pranešimo taip pat nelaiko ir melagingu. „Melagingas pranešimas tuomet, kai žmogus tendencingai teigia melagingą informaciją. Bet visi mes skirtingi asmenys, kai kuriuos dalykus skirtingai suprantame“, – teigė S. Gagas.
Pareigūnai tikrina galimas nusikaltimo vietas Karoliniškių mikrorajone: