Pernai lapkritį mirčių skaičius siekė 3022 atvejus. Tuo tarpu šiais metais mirčių, užfiksuotų lapkričio mėnesį, skaičius ūgtelėjo iki 4331 atvejo. Prognozuojama, kad mirčių skaičius gruodį taip pat bus gerokai didesnis nei praėjusiais metais.
Demografas iš Makso Planko instituto Vokietijoje Domantas Jasilionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ patikino, kad mirčių statistika atspindi globalius procesus ir globalias problemas. Pasak demografo, pasaulis jau anksčiau susidūrė su įspėjamaisiais signalais, informavusiais apie epidemiologinius iššūkius, tačiau šiems iššūkiams nebuvo tinkamai pasiruošta.
„Kas neramina, tai yra, kad žmonija nepasimokė. Jau buvo tam tikri perspėjamieji signalai, pavyzdžiui, SARS epidemija Azijoje. Beveik niekas ir Lietuvoje nekalba apie 2015 m. gripo epidemiją, kuri ir Europoje nusinešė pakankamai nemažai gyvybių ir lėmė net vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės sumažėjimą pačiose labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Tai buvo tarsi keli tokie perspėjamieji signalai, kad mes turėtume būti visą laiką pasiruošę tokiems naujiems epidemiologiniams iššūkiams, bet, deja, tai neįvyko. Tos pamokos nebuvo išmoktos ir situacija yra tokia, kokia ji yra“, – sakė D. Jasilionis.
Mirčių šuolis – globalus reiškinys
„Lietuvoje ir kitose šalyse stebime didžiulius mirtingumo šuolius. Pats tiksliausias indikatorius – tas mirčių perviršis. Jeigu mes pažiūrėsime, kiek 2018 m. ar 2019 m. mirė žmonių Lietuvoje dėl bet kokių priežasčių, tai yra gruodžio 7-13 dienomis, tai, pavyzdžiui, 2018 m. mirė 770 žmonių, 2019 m. mirė 720 žmonių. O štai šiais metais mes tą savaitę turime net 1200 mirčių.
Tai yra daugiau nei 50 proc. daugiau nei vidurkis. Tai yra pagrindinis diagnostinis instrumentas, į kurį mes turėtume kreipti dėmesį“, – paragino demografas.
D. Jasilionis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis mirusių asmenų Lietuvoje priklauso 50-59 amžiaus grupei. Tai, specialisto teigimu, kelia nerimą, nes tokio amžiaus asmenys dar turi būti darbingi ir tai demografijoje bei epidemiologijoje yra vadinama ankstyvomis mirtimis.
„Problema Lietuvoje dar yra ir ta, kad jeigu lyginsime su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tai Lietuvoje ir taip tas mirtingumas yra pakankamai aukštas, daug didesnis negu Vakarų šalių vidurkis. Ir kai mes turime perteklinį COVID-19 mirtingumą, tai yra didžiulis nuostolis. (..)
Jeigu mes žiūrėsime į Europą, tas tipiškas vidutinis mirties amžius gerokai viršija 80 metų. Tai yra, kas miršta iki šio amžiaus ribos, tam tikra dalimi yra išvengiamos mirtys. Lietuvoje situacija yra komplikuota dar ir todėl, kad yra pakankamai didelis paplitimas įvairių rizikos faktorių, susijusių su kitomis ligomis – kraujotakos sistemos ligomis, vėžiu. Dar didelis vadinamas smurtinis mirtingumas, kuris taip pat kasmet atima nemažai gyvybių“, – teigė demografas D. Jasilionis.
Negalima susitaikyti su augančiais mirčių skaičiais
Pasak demografo, tiek ir globaliu mastu, tiek ir Lietuvoje neramina tam tikras visuomenės susitaikymas su didėjančiais mirčių skaičiais. „Prisiminkime, kad pavasarį žiniasklaidoje buvo raportuojama apie kiekvieną diagnozuotą atvejį. Šiandien mes turime kasdien keliasdešimtis mirčių ir aš labai bijau, kad tai tampa tam tikra normalia situacija. Žmogus tiesiog atbunka nuo tų skaičių, bet iš tikrųjų tai yra kažkieno artimieji“, – kalbėjo jis.
Demografas pabrėžė, kad mirčių perviršio skaičiai pasaulyje yra gąsdinantys: itin didelis perviršis yra JAV, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje. Aiškindamas, kodėl išsivysčiusiose šalyse mirčių skaičius yra toks aukštas, jis tikino, kad tai lemia sisteminės problemos ir galbūt neišmoktos pamokos.
„Jungtinė Karalystė, tiek ir JAV pagal sveikatos bendrus rodiklius paskutinį dešimtmetį tikrai neblizga. Tarptautiniu mastu matomas progreso sustojimas, kuris buvo stebimas Vakarų šalyse kelis dešimtmečius, kai gyventojų sveikata gerėjo, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėjo. Bet jau porą dešimtmečių to šiose šalyse nėra. Tai yra susiję su daugiaplaniais dalykais – socialine sąranga, socialine nelygybe, sveikatos sistemos specifika ir problemomis. (..)
Tai, kas neramina, tas visuomenės susitaikymas su mirtimis, yra ne tik Lietuvos problema. Tai yra globali problema“, – paaiškino D. Jasilionis.
Anot jo, svarbiausia, kad visuomenė nepradėtų susitaikyti su mirtimis kaip su statistiniais vienetais. „Šiandien mes susitaikome su senukų mirtimis, galbūt rytoj mes tada priimsime vaikų mirtis ir kitų amžiaus grupių mirtis. Pavasarį mes priėmėme atvejų diagnozių skaičius. Šiandien mes priimame kasdien kelias dešimtis mirčių.
Mes turime šiandien solidarizuotis su mūsų medikais ir ta parama turi būti ne tiek materiali, bet net ir psichologinė“, – kalbėjo demografas.
