Valstybės duomenų agentūros duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis 2023 metais Lietuvoje siekė 1,18, kitaip tariant, vienai reproduktyvaus amžiaus moteriai teko apie 1,18 vaiko.
Palankiausia demografinė pusiausvyra, užtikrinanti kartų kaitą, yra tada, kai suminis gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1.
Pasikeitė moters vaidmuo ir visuomenėje, ir šeimoje
Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorės, sociologės, demografės A. Maslauskaitės teigimu, negalime sakyti, kad demografinė situacija Lietuvoje yra labai džiuginanti ir, anot jos, reikėtų kelti klausimą, kaip turėtumėme prisitaikyti prie pasikeitusios demografinės realybės. Visgi, mokslininkė pabrėžė, kad demografinė statistika, gimstamumas visais laikais kito.
„Mes turime nostalgišką įsivaizdavimą, kad dalykai buvo geri, mes turėjome gimstamumo rodiklius, kurie pakeičia išeinančią kartą, buvo tokie komfortiški rodikliai. Įsivaizduojame, kad tai yra auksinė praeitis, kurią mes praradome. Bet iš tikrųjų, jeigu pasižiūrėsim, socialiniai dalykai visą laiką keičiasi. Tas pats gimstamumas, kiek turime duomenų nuo XX a. pradžios, jis visą laiką mažėjo“, – kalbinama „Žinių radijo“ laidoje pastebėjo A. Maslauskaitė.
Visuomenės, pasak jos, išgyvena perėjimą: iš kaimo į miesto, atsiranda daugiau galimybių kilti socialiniais laiptais, siekti statuso, keičiasi religijos vaidmuo, tobulėja medicinos technologijos, o moterys gali kontroliuoti gimstamumą.
„Vaikų susilaukimas tampa kontroliuojamu elgesiu, to niekada nebuvo jokioje istorinėje epochoje“, – pažymėjo mokslininkė.
Iš esmės, jos teigimu, pasikeitė ir šeimos modelis, moterys išėjo į profesinę darbo rinką.
„Tai pakeičia moterų vietą tiek visuomenėje, tiek šeimoje“, – teigė A. Maslauskaitė.
Dabar vidutiniškai moterys pirmo vaiko susilaukia būdamos 28-erių. Sovietmečiu, pasak mokslininkės, pirmojo vaiko moterys susilaukdavo anksčiau, bet tarpukariu situacija esą buvo panaši kaip dabar.
Nemano, kad moterys pirmojo vaiko susilauks vis vėliau
Ji pastebėjo, kad padėtis skirtingose Europos valstybėse skiriasi, moterys pirmo vaiko susilaukia būdamos ir 30-ies, ir 31-erių.
„Jeigu pasižiūrėsime į Europos Sąjungos šalių situaciją, tai yra šalių, kur yra 30 metų ar 31-eri, yra kur 29-eri. Negalime manyti, kad amžius visą laiką augs ir mes prieisime prie 35-erių. Manau, kad taip nebus. Nes jeigu žiūrėsime į šalis, kur anksčiau prasidėjo šitas procesas, tai mes matome, kad jis (amžius – „Delfi“) tiesiog sustojo tam tikrame lygyje ir augimas nėra didelis.
Tai liudija tai, kad pasikeičia socialinis kontekstas, kuriame žmonės priima sprendimą tuoktis, kurti šeimą, susilaukti vaikų, auginti juos, susilaukti pakartotinių vaikų“, – dėstė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį ir į tai, kad ilguoju laikotarpiu pasikeitė moters padėtis visuomenėje ir vaidmuo šeimoje – moteris dirba ir ne vien ji yra atsakinga už šeimos židinio puoselėjimą.
„Jeigu mes įsivaizduojame kad mes gyvename visuomenėje, kurioje šeima yra pagrįsta vieno dirbančiojo modeliu, tai yra gerai, tai galėtų būti gerai. Bet mūsų visuomenės problema yra, kad mes vis dar manome, kad mes ir gyvename tokioje visuomenėje. Mes manome, kad mama turi būti ilgai su vaiku, kad mama yra pagrindinė, kuri yra atsakinga už vaikus, už šeimą, už šeimos židinį“, – dėstė A. Maslauskaitė.
Mes manome, kad mama turi būti ilgai su vaiku, kad mama yra pagrindinė, kuri yra atsakinga už vaikus, už šeimą, už šeimos židinį.
„O jeigu mes manome, kad esame pajudėję į tokį visuomenės raidos etapą, gyvename tokioje visuomenėje, kurioje ekonomika funkcionuoja taip, jog šeimai išgyventi reikia dviejų dirbančiųjų, mes gyvename visuomenėje, kurioje moteris siekia išsilavinimo, jį įgyja, turi profesinių ambicijų, tai tuomet mums reikia tokio vaiko priežiūros atostogų modelio, kuris padėtų tai šeimai – abiem tėvam – dirbti ir prižiūrėti vaikus“, – teigė pašnekovė.
Tad apibendrindama ji pabrėžė, kad valstybė, reaguodama į pokyčius, atsilieka: „Šeima kaip institutas neprisitaiko prie dalykų, kuriuos diktuoja ekonominė realybė, socialinė realybė su moterų išsilavinimu ir panašiai.“
Kodėl kai kurios veiklios šeimos susilaukia daugiau nei dviejų vaikų? Ar ir toliau gimstamumas Lietuvoje mažės ir kodėl turėtų stabilizuotis?
Viso „Žinių radijo“ pokalbio su A. Maslauskaite klausykitės čia:
