Apie tai buvo diskutuojama „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pirmadienį.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Justas Džiugelis atkreipė dėmesį, kad demografinės ir darbo rinkos bėdos yra susijusios su daug priežasčių. Viena jų – prasta lietuvių sveikata.
„Turėtume ilginti gyventojų darbinį amžių ir atsižvelgti į tai, kaip susigrąžinti lietuvius, kurie šiuo metu yra išvykę svetur, bet galbūt svarsto galimybes grįžti į savo gimtąją žemę“, – sakė politikas.
Seimo darbo grupė, anot jo, parengė rekomendacijas.
„Šios rekomendacijos atliepia penkias pagrindines kryptis. Viena iš jų, ko gero, nepagrindinė yra užsieniečių laikino darbo ir rezidavimo Lietuvoje sąlygų gerinimas, nes šiai dienai po 8 mėnesių trukusių darbo grupės posėdžių galime tikrai konstatuoti, kad Lietuvoje turime per daug biurokratinės naštos“, – teigė J. Džiugelis.
Jis pabrėžė, kad darbo grupė nerekomenduoja įsileisti pigios darbo jėgos.
„Mes fokusuojamės į jaunų, gabių, gerą išsilavinimą turinčių, paklausių profesijų asmenų pritraukimą į Lietuvos valstybę. Čia yra du aspektai: vienas aspektas yra biurokratinė našta, dėl kurios žmonės nenori čia važiuoti dirbti. Kita medalio pusė, be abejo, yra atlyginimai“, – paaiškino SRDK pirmininkas.
Politiko teigimu, atlyginimai nuolat kyla, bet institucijose gerinti procesus būtina.
Socialinių įtampų šaltinių ne vienas: valstybės
Parlamentarė Asta Kubilienė akcentavo, kad pagrindinės demografines problemas lemiančios bėdos yra susijusios su mažu gimstamumu ir emigracija.
„Dar daugiau – ten yra pasakyta, kad žmonių skaičiaus mažėjimas kelia grėsmę visai Lietuvos visuomenės sanklodai. Man atrodo, kad tai yra labai svarbūs dalykai – įvardinus problemas reikėtų spręsti pačias problemas, o ne ieškoti kažkokių gelbėtojų, kurie mus išgelbės“, – J. Džiugeliui oponavo A. Kubilienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kitų šalių patirtis rodo, jog nereikia priiminėti trumparegiškų sprendimų, susijusių su imigracija.
„Tai yra trumpalaikis požiūris, nes ateityje, kai žinia, šie žmonės, atvykę į Lietuvą, norės gyventi taip patogiai ir turėti didesnius atlyginimus. Nepamirškime ir to, kad kol kas Lietuva yra tarpinė stotelė darbo ar kitiems imigrantams, jie čia užsibūna labai trumpai“, – kalbėjo parlamentarė.
Vis dėlto Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas dr. Domantas Jasilionis paaiškino, kad gyventojų artimiausiu metu bet kokiu atveju mažės dėl struktūrinio veiksmo.
„Yra susiformavusi tokia gyventojų amžiaus struktūra, kai mes turime mažėjantį vaikų skaičių ir didėja vyresnio amžiaus dalis. Vaikų mažėja, nes mažėja reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius: 2021 metais gimė tik 23 tūkst. vaikų, kai 1990-aisiais jų gimdavo virš 50 tūkst. Tai yra programuojantis veiksnys – po 16 metų maždaug tiek ateina į darbo rinką, nuo to priklauso studentų skaičius“, – sakė pašnekovas.
Jis pritarė, kad imigracija poveikį gali turėti tik trumpalaikėje perspektyvoje.
„Aš nesakau, kad imigracija yra nereikalinga, mes be jos tikrai negalėsime gyventi., tačiau aš pritarčiau tai nuomonei, kad masinė imigracija tikrai neturės poveikio“, – teigė D. Jasilionis.
Mokslininkas pastebėjo ir tai, kad imigrantų integracija taip pat ne visada būna sėkminga.
„Kitas dalykas. Kai kalbame apie kvalifikuotus imigrantus, tai pažiūrėkime, koks būtų jų tikslas – didieji miestai, Vilnius, ar atvirkščiai? Dėl tuštėjančių regionų vyksta tas bendras lietuvos gyventojų mažėjimas“, – taip pat komentavo D. Jasilionis.
„Valstiečių“ atstovė A. Kubilienė laidoje kritikavo dabartinių valdančiųjų vykdomą politiką, kuri, anot jos, neskatina gimstamumo.
„Pažiūrėkime į Vengrijos situaciją, kada žmonės, turintys trečią-ketvirtą vaiką moka mokesčių arba ketvirtą vaiką turintys žmonės išvis nemoka mokesčių. Tų priemonių yra daugybė, mums reikėtų eiti gimstamumo didinimo-emigracijos mažinimo keliu“, – teigė parlamentarė.
J. Džiugelis sakė, kad Vyriausybė turėtų parengti planą, kaip kovoti su demografiniais iššūkiais.
„Kita vertus, Vakarų demokratijose nėra lengvo recepto, kaip įgalinti moteris gimdyti – moterys siekia savo svajonių, karjeros perspektyvų ir šiuolaikinė moteris nebūtinai vaiko gimstamumą mato kaip savo būtinybę.
Tai jokios socialinės išmokos už vaikus arba panašūs pinigai neskatina moterų ir atsisakyti savo svajonių. Mes turime matyti šią realybę“, – kalbėjo SRDK pirmininkas.
D. Jasilionis paaiškino, kad minimas problemas padeda spręsti lanksti ir patogi infrastruktūra, reikalinga tėvams, galimybės derinti darbą bei vaikų auginimą, tinkamas tėčio ir mamos atsakomybių pasiskirstymas.
„Vykdyti protingą imigracijos politiką, suprasti, kad viešosios politikos įtaka gyventojų skaičiui yra ribota ir ateityje išliks ribota. Kalbant apie emigraciją, tai pernai per 11 mėnesių išvyko 42 tūkst. Emigracija vėl auga. Mes kalbame apie imigraciją, bet mes negalime išlaikyti žmonių Lietuvoje. Mums reikia nesivaikyti nerealių tikslų, bet tiesiog suprasti, jog mes mažėsime, tik reikia tą mažėjimą valdyti, lėtinti“, – paaiškino Makso Planko demografinių tyrimų instituto mokslininkas.
Visą „Žinių radijo“ laidą apie demografiją žiūrėkite čia:
