Prieš ketvertą metų rinkėjų nokdauną Panevėžyje gavę konservatoriai ir krikščionys demokratai susigrąžinti kadaise šiame mieste turėtas tvirtas pozicijas bandys į tiesioginius mero rinkimus deleguodami naują veidą politikos arenoje. TS-LKD sąrašą Aukštaitijos sostinėje ves ir mero posto sieks verslininkė Indiana Grigienė, švenčianti gimtadienį tą pačią dieną su Ingrida Šimonyte, partijos pasiųsta rungtis dėl šalies prezidento regalijų.
Dalyvauti pirminių partijos rinkimų eksperimente, pompastiškai pavadintame demokratijos švente, kvietę ir nepartinius, Panevėžio dešinieji rinkimų dieną patys neišvengė tarpusavio santykių aiškinimosi, peraugusio į kraštutinumus. Skyriaus tremtinių ir politinių kalinių frakcijos lyderiui uždrausta pasirodyti balsavimo patalpoje.
Trečdalis ignoravo
TS-LKD pirminiai rinkimai kandidatams vyrams nebuvo sėkmingi. Kitų metų kovą vyksiančiuose tiesioginiuose Panevėžio mero rinkimuose TS-LKD atstovausiančią verslininkę I. Grigienę palaikė 307 balsavusieji. Dėl galimybės siekti Aukštaitijos sostinės mero posto su ja varžęsis Kupiškio savivaldybės administracijos direktorius Marius Mališauskas surinko 230 balsų.
Dar mažesnį pasitikėjimą konservatoriai su krikščionimis demokratais ir jiems prijaučiantieji Panevėžyje parodė varžytis dėl šalies prezidento posto ketinusiam diplomatui Vygaudui Ušackui. Jis pelnė 114 balsų. Už I. Šimonytę balsavusiųjų būta kone penkiskart daugiau – 511.
Iš viso kandidatus, atstovausiančius TS-LKD kitąmet vyksiančiuose prezidento ir tiesioginiuose Panevėžio mero rinkimuose, Aukštaitijos sostinėje rinko 629 atėjusieji balsuoti. Rinkimuose balsus galėjo atiduoti ne tik šios partijos nariai, bet ir iš anksto užsiregistravę asmenys, nepriklausantys jokiai partijai. Dešiniųjų eksperimentas sudomino 422 balsavusius nepartinius panevėžiečius. Pačiam skyriui priklauso dar apie 470 narių. Jiems atskiros registracijos nereikėjo.
Nors pirminiuose partijos rinkimuose dauguma balsavusiųjų nepartiniai, o paties skyriaus bent pusę narių demokratijos šventėje nedalyvavo, TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkė, Seimo narė Rasa Juknevičienė mano aktyvumą buvus didelį.
„Turint omeny, kad į skyriaus visuotinius susirinkimus dažniausiai surinkdavom vos trečdalį, o dabar balsuoti atėjo daugiau nei pusė, mums tai didelis pasiekimas“, – teigė pirmininkė.
Anot jos, aktyvumui nemenkos įtakos turi ir demografinės tendencijos. TS-LKD Panevėžio skyrius vienas seniausių Lietuvoje – jo narių amžiaus vidurkis dar prieš pusantrų metų siekė 68-erius metus.
Seni nauji veidai
Pirminiuose rinkimuose Panevėžio konservatoriai ir krikščionys demokratai reitingavo ir kandidatų į Savivaldybės tarybą sąrašą.
Jo lydere tapusiai I. Grigienei nusileidęs M. Mališauskas įrašytas antras. Reitinguojant būsimus kandidatus į miesto Tarybą, partijos kolegos didžiausią pasitikėjimą parodė neseniai skandalingoje krepšinio byloje triumfavusiam išteisintam Vitalijui Satkevičiui. Jį kandidatų sąraše norėjo matyti 169 skyriaus nariai. Nedaug nuo V. Satkevičiaus atsiliko jo kolega miesto Taryboje Maurikijus Grėbliūnas, surinkęs 144 palaikančiųjų balsus.
Panevėžio dešinieji kitą kadenciją miesto Taryboje norėtų matyti ir anksčiau joje buvusius, bet prieš ketvertą metų panevėžiečių nebeišrinktus pensininkę Mariją Danutę Kažukauskienę bei Savivaldybės ritualinių paslaugų įmonės direktoriaus pavaduotoją Raimondą Pankevičių. Į sąrašo pirmąjį dešimtuką reitinguota ir Seimo narių Rasos Juknevičienės bei Antano Matulo padėjėja-sekretorė Jurga Girdzijauskienė. Per konservatorių sąrašą į miesto Tarybą kitai kadencijai tikisi patekti ir du politiniai „turistai“ – po reitingavimo 15-ą vietą sąraše užėmęs buvęs liberalas Gintaras Šileikis, surinkęs 71-ą jį palaikančiojo balsą, bei buvusi socialdemokratė Regina Eitmonė, gavusi 45 balsus.
Šis dešiniųjų reitinguotas kandidatų į Panevėžio miesto tarybą sąrašas nėra galutinis. Jis gali keistis pagal pretendentės į miesto merus I. Grigienės pageidavimą. Sąrašo lyderė asmenis, kuriuos norėtų matyti savo komandoje, turi teisę kilstelėti į aukštesnę poziciją. Galutinis kandidatų sąrašas bus tvirtinamas lapkričio pabaigoje.
Įvedė taisykles
Konservatorių ir krikščionių demokratų surengta vadinamoji demokratijos šventė Aukštaitijos sostinėje nepraėjo be nedemokratiškų incidentų. Partijos Panevėžio skyrius sekmadienį socialiniame tinkle paskelbė apie draudimą kandidatui į Panevėžio savivaldybės tarybą R. Pankevičiui lankytis balsavimo patalpose. Sankcijos skyriaus vienos didžiausių tremtinių ir politinių kalinių frakcijos pirmininkui pritaikytos esą dėl bandymo daryti įtaką rinkimų procesui.
Pasak R. Juknevičienės, tokį sprendimą priėmė partijos centrinė rinkimų komisija, sulaukusi Panevėžio komisijos pranešimo.
„R. Pankevičiaus elgesys tikrai labai stipriai prasilenkė su etika. Manau, kad tai yra seni įpročiai šito skyriaus, kuriuos mes stengiamės išgyvendinti. Anksčiau buvo rinkimų dieną tikrai daromas didelis spaudimas žmonėms ir buvo elgiamasi ne pagal taisykles“, – aiškino skyriaus pirmininkė.
Anot jos, prieš pirminius partijos rinkimus grupių seniūnai surinko norinčiųjų balsuoti namuose pavardes. Pas juos į namus vyko rinkimų komisijos atstovai su stebėtojais.
„Į namus nuvykusi komisija rado beišvažiuojantį R. Pankevičiaus automobilį. Jis išsivežė tuos žmones balsuoti į būstinę. Be to, jis darė įtaką balsavimo vietoje, be jokių ceremonijų sėdosi prie rinkimų komisijos narių, ėmė sąrašus rinkėjų, vartė juos, bandė ieškoti nebalsavusiųjų. Keliskart jo prašyta išeiti ir tik po to kreiptasi į centrinę rinkimų komisiją“, – teigė R. Juknevičienė.
Kaltas, kad pavežėjo
R. Pankevičius pripažįsta šeštadienį buvęs išprašytas iš balsavimo vietos motyvuojant, jog jam, kaip kandidatui į miesto Tarybą, neetiška ten būti.
Kad kitą dieną jo neįleisti buvo nurodyta dar ir iš Vilniaus, politiko tokia naujiena esą nepasiekė – R. Pankevičius aiškina ir pats nebematęs reikalo sekmadienį atvažiuoti į būstinę.
Politikas situaciją vadina kurioziška.
„Signataras Julius Beinortas paprašė jį pavėžėti į balsavimo vietą. Nuvažiavus pas jį, dar paprašė ir kaimyną paimti. Bevažiuodamas sulaukiu skambučio, kodėl išvežiau žmogų, kuris namuose turėjo balsuoti. Iš kur aš galėjau tą žinoti? Manęs paprašė, aš padėjau, o iš viso šito išpūtė burbulą. Po tokio skambučio iš karto apsisukau ir žmogų vėl paleidau prie namų“, – pasakojo R. Pankevičius.
TS-LKD atstovas neslepia, jog Panevėžio skyriuje, jo nuomone, yra netvarkos. Politikas kaltina skyrių dalį tremtinių ir politinių kalinių frakcijos narių paslaptingai išbraukus iš sąrašų.
„Trečdalis frakcijos narių išmesti iš partijos nei jiems, nei man nežinant! Apakau tą supratęs. Bėgau į rinkimų štabą, sakau, ištikimiausių partijos narių, 20 metų buvusių sąrašuose, neliko. Kaip taip tyčiotis?“ – aiškino R. Pankevičius.
Anot jo, nors dar iki pirminių rinkimų pateikė pavardes šitaip pradingusių narių, kai kurios vis tiek liko neįtrauktos į rinkėjų sąrašus.
„Žmonės pensininkai, su lazdelėmis, kai kurie po operacijų atėjo ir paaiškėjo, kad jų nėra sąraše ir balsuoti negali. Mano, kaip frakcijos pirmininko, pareiga apginti tų žmonių teisę. Galų gale buvo leista balsuoti atsinešusiems partinį bilietą, o jo neturėjusieji išvaryti. Iš kur toks nepasitikėjimas savo žmonėmis?“ – piktinosi R. Pankevičius.
Nesupranta, kam priklauso
Nesusipratimą dėl atvykusiųjų balsuoti, bet tokios galimybės negavusiųjų rinkimų štabo vadovė J. Girdzijauskienė aiškina paties R. Pankevičiaus aplaidumu.
„Ruošiantis rinkimams mes visada matydavome problemą, kad ateina žmonės su senais partiniais bilietais, nors jų nėra sąrašuose. R. Pankevičių ne kartą raginome atnešti tokių žmonių pavardes – atnešė vos kelias. Mes patys suinteresuoti turėti kuo daugiau narių, ypač tremtinių, gaila, jei frakcijos pirmininkas neatlieka savo darbo“, – metė priekaištus J. Girdzijauskienė.
Anot jos, nesusipratimų neretai neišvengiama patiems žmonėms nesusivokiant, kokiai politinei organizacijai priklausantys.
„Dalis galvoja, kad yra TS-LKD nariai, nors priklauso Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai – visai kitai organizacijai“, – mano rinkimų štabo pirmininkė.