Praėjusioje kadencijoje besitęsiant COVID-19 pandemijai opozicijoje veikiantys Seimo konservatoriai Mykolas Majauskas ir Ingrida Šimonytė pasiūlė maitinimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais, taikyti neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.
Pataisų iniciatoriai tikino, kad lengvata turėtų padėti maitinimo paslaugas teikiančiam verslui sušvelninti neigiamus ekonominius pandemijos ir karantino padarinius bei tikėtis spartesnio atsigavimo situacijai normalizavusis.
Po kurio laiko lengvatą nuspręsta taikyti, bet terminuotai – iki 2022 metų gruodžio 31 dienos.
Pernai Seimas lengvatą maitinimo paslaugoms apsisprendė pratęsti iki 2023-ųjų pabaigos, nors premjere tapusi I. Šimonytė pabrėžė, kad lengvata buvo laikina pagalba nuo koronaviruso nukentėjusiam verslui ir prieštaravo tolesniam jos taikymui.
Sprendimas priimtas neišvengiant barnių – Seimo konservatorius M. Majauskas buvo išmestas iš partijos, o jo kolega frakcijoje Mindaugas Skritulskas gavo įspėjimą, nes dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo taikymo laikėsi kitokios pozicijos nei Vyriausybė ir partija – balsavo „už“.
Konservatoriai taip pat konstatavo, kad partneriai „laisviečiai“ pažeidė koalicijos sutartį, nes irgi pasisakė už lengvatos pratęsimą.
Šimonytė: anksčiau tie patys žmonės sakė „ne, nereikia“
Dabar taikyti neterminuotą lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms pasiūlė opozicijoje veikiantys demokratai.
„Matydami ekonominę situaciją šalyje, geopolitinius iššūkius ir vis augančią mokestinę naštą, manome, kad būtų tikslinga šią lengvatą palikti visam laikui, kad prie šio klausimo nebereikėtų grįžti dar ir dar papūtus vis kitiems politinės valios vėjams“, – feisbuke komentavo Seimo demokratų atstovas Lukas Savickas.
Tačiau premjerė I. Šimonytė pažymėjo, kad tie patys dabartiniai demokratai COVID-19 pandemijos metais lengvatos taikymui reiškė nepritarimą.
„Yra politikų, kurių požiūris į dalykus priklauso nuo to, kur konkrečiu metu yra jų kūnas valdžios atžvilgiu. Kadangi atmintis nėra universali savybė, trumpai priminsiu.
Menu kaip COVID pandemijos metu su kolega Mykolu pasiūlėm šią laikiną lengvatą kaip paramą tuomet išties labai apribotam sektoriui. Žmonės, kurie tuo metu pasakė „ne, nereikia“ yra lygiai tie patys, kurie dabar, nepaisant to, kad sektoriaus padėtis nepalyginama, aiškins, kaip jos reikia. Gamta yra įdomi ir nenuspėjama, politikai dažniausiai gana nuspėjami“, – feisbuke dėstė ministrė pirmininkė.
Ir ji iš tikrųjų teisi – praėjusioje kadencijoje dabartiniai demokratai blokavo I. Šimonytės ir M. Majausko siekį nustatyti lengvatinį tarifą maitinimo sektoriui.
Skvernelio Vyriausybės išvada buvo neigiama
Per šių 9 proc. PVM lengvatos pataisų pateikimą 2020 metų balandį parlamente dauguma dabartinių Seimo demokratų išvis nebalsavo.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės išvada pataisoms buvo neigiama: aiškinta, kad nustačius lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms biudžetas per metus neteks apie 90 mln. eurų PVM pajamų.
Be to, pažymėta, kad išskirti vieną veiklos sektorių ir lengvatą taikyti tik jam, būtų nepagrįsta, nes dėl COVID-19 pandemijos ir taikytų ribojimų su sunkumais susidūrė ir daugiau verslų.
Pataisos į Seimą turėjo grįžti 2020-ųjų birželį, tačiau Seimo „valstiečio“, buvusio S. Skvernelio bendražygio Valiaus Ąžuolo vadovaujamas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jų taip ir neapsvarstė.
Pataisos, tiesa, jau siūlant terminuotą lengvatą, į Seimo darbotvarkę grįžo pasikeitus valdžioms, naujojo komiteto pirmininko M. Majausko iniciatyva.
Per svarstymą parlamente visi balsavę dabartiniai Seimo demokratai pataisas jau palaikė, per priėmimą politikų nuomonės išsiskyrė, nors 8 buvo už.
Savickas: per pandemiją sektoriui padėjome kitaip
Paklaustas, kaip nutiko, kad per COVID-19 pandemiją siūlymo maitinimo paslaugoms taikyti lengvatinį PVM tarifą demokratai nepalaikė, o dabar patys tai inicijuoja, L. Savickas aiškino, kad maitinimo sektorius dabar susiduria su iššūkiais.
„Reikia matyti, kokia yra besiklostanti ir besikeičianti situacija. Čia yra keli aspektai. Matome, kad šis sektorius susidūrė su visa eile iššūkių, nors buvo prognozuota, kad galbūt tie iššūkiai – kaip ir kituose sektoriuose matėm – didesnį laikinumą. Šiuo atveju tos problemos ir iššūkiai išskirtinai šiame sektoriuje yra vis dar besitęsiantys.
Matome ir atsiradusių bankrotų skaičių – tokių atvejų daug daugiau, negu įprastai matoma. Ir tai lemia, kad reikia ieškoti kitų sprendimų, kurie galėtų padėti atliepti laikinumo iššūkius, kurie vestų į ilgesnius iššūkius.
Taip pat suprantame, kad ne mes vieninteliai matome tą besikeičiančią situaciją, matome, kad ir kitos valstybės pereina prie sprendimų, jeigu teisingai pamenu, bene vėl padaugėjo valstybių, kurios perėjo prie ilgalaikių, jau nebe laikinų, o nuolat galiojančių lengvatinių tarifų, tas skaičius ženkliai peržengė 20 valstybių“, – Delfi komentavo politikas.
Pažymėjus, kad per COVID-19 pandemiją maitinimo sektorius taip pat buvo atsidūręs sudėtingoje padėtyje, nes negalėjo pilna apimtimi teikti paslaugų, L. Savickas tikino, kad tuomet verslininkams pagalba buvo teikiama kitais būdais.
„COVID-19 laikotarpio metu mūsų valdanti dauguma – pačiam teko darbuotis Vyriausybėje, bent jau pačioje pradžioje, per pirmąją bangą – taikė tikslines finansines pagalbos priemones, tokias kaip tiesioginės finansinės paskatos, kurios iš esmės atstojo šios priemonės taikymą. Tačiau dabar tokių priemonių nėra, o iššūkiai sektoriui toliau tęsiasi“, – teigė parlamentaras.
Tikisi paramos iš dalies valdančiųjų
Galbūt siūlant lengvatą maitinimo paslaugas teikiančiam verslui tikimasi ir jo paramos prieš rinkimus?
L. Savickas tiesaus atsakymo į šį klausimą išvengė.
„Iki rinkimų dar, visų pirma, yra labai daug, manau, kad yra atsakinga žiūrėti į iššūkius, su kuriais susiduria mūsų ekonomika. Tai yra segmentas, kuris gan platus, tai yra segmentas, kuriame yra įdarbinta daug socialiai silpnesnėse pozicijose esančių darbininkų, turinčių mažesnį išsilavinimą, jaunesnių darbuotojų. Matant tas bendras ekonomines tendencijas, būtų neatsakinga neieškoti sprendimų iš šių tendencijų, kad tie reiškiniai sukurtų dar daugiau iššūkių. Dėl to siūlome sprendimus, kurie, mūsų akimis, tikrai nepatrukdytų, o pagelbėtų“, – dėstė jis.
Politikas reiškė viltį, kad PVM lengvatos pataisos sulauks pakankamo palaikymo Seime ir bus priimtos.
„Bent jau praėjusiais bandymais mes matėme didžiules įtampas konservatorių gretose, kur mažesnė dalis, bet visgi matė poreikį šiuos klausimus svarstyti. Taip pat matėsi palaikymas tiek iš Laisvės partijos, tiek iš liberalų. Tikriausiai būtent šių išvardintų grupių iš valdančiosios daugumos perspektyva, tikriausiai, lemtų sėkmę ar nesėkmę.
O opozicijoje, manau, daugiau palaikymo būtų – ne tik kad mūsų frakcijos, bet ir kitų frakcijų palaikymo. Bet, kaip ir visuomet, skirtingų nuomonių politikai gali turėti“, – kalbėjo L. Savickas.
Jo nuomone, demokratų inicijuotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas Seime reikėtų pateikti kartu su mokesčių reforma, tai yra dar šioje Seimo sesijoje:
„Logiška ir racionalu būtų visus susijusius mokestinius – ne tik šį, bet ir kitus Seimo siūlymus, registruotus įstatyminius projektus, kas susiję su mokesčių pakeitimais – būtų prasminga pateikti tuo pačiu metu, kad nebūtų situacijų, kada vieni pateikti vienu metu, kiti – kitu, ir po to Seimui neišeina sistemiškai pasižiūrėti į tuos pokyčius, nuo ko tikrai nėra lengviau nei gyventojams, nei verslui.“