Pistorius „turi užglaistyti situaciją“
Leidinys „Der Spiegel“ teigia, kad Lietuvoje viešintis Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius turi užglaistyti situaciją.
Leidinys primena, kad Vokietijos kancleris O. Scholzas į Lietuvą pernai vasarą atvyko „su dideliu pažadu“.
„Vokietija skirs kovinę brigadą Lietuvos gynybai, praėjusią vasarą sakė kancleris. „Kartu su savo sąjungininkais ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, jei jie bus užpulti“, – paskelbė Vokietijos kancleris, būdamas šalia Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos.
„Der Spiegel“ pažymi, kad, skirtingai nei anksčiau, į „Rytų europiečių nuogąstavimus dėl Rusijos puolimo reikėjo žiūrėti rimtai“.
„Ši baimė ypač juntama Baltijos šalyse. Lietuvos prezidentas atrodė patenkintas, kai kalbėjo kancleris. Tačiau, praėjus trims metų ketvirčiams, iš Vokietijos ir Lietuvos santarvės beveik nieko neliko“, – konstatuoja leidinys.
Rašoma, kad Berlynas ir Vilnius nesutaria dėl žadėtos, bet taip ir neatvykusios kovinės misijos, tad Lietuvoje šiuo metu besilankantis Vokietijos gynybos ministras atlieka „subtilią misiją“.
„Jis pirmadienio vakarą atvyko į Lietuvą su inauguraciniu vizitu; tai pirmasis jo vizitas pas savo karius užsienyje. Pirmoji dalis – rutininė. B. Pistorius vakare, lengvai sningant, Ruklos kareivinėse susitinka su Vokietijos kariais, o antradienį jis jau lankysis didelėse pratybose“, – pirmadienį rašė „Der Spiegel“ žurnalistai.
Anot jų, Rukloje gynybos ministras B. Pistorius „prisistato valstybiškai“ – Vokietijos misiją rytiniame flange vadindamas gyvo NATO partnerių solidarumo ženklu.
Ministras teigė, jog „Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas“ bei žadėjo, kad Vokietijos kariai kovos kritiniu atveju, jeigu Lietuva būtų užpulta.
„Tai standartinės frazės, jas čia jau yra sakę jo pirmtakai“, – įvertino „Der Spiegel“.
Vis dėlto, kaip rašoma leidinyje, antradienio popietę kelionė tampa kebli: ir susitikimuose su Lietuvos krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, ir prezidentu Gitanu Nausėda „ministras turės užglaistyti padėtį“.
„Tačiau galiausiai jis greičiausiai paliks lietuvius nusivylusius“, – dar prieš susitikimą rašė „Der Spiegel“.
Jau tapo tradicija
Vokietijos leidinys taip pat rašė, jog Vokietijos buvimas Lietuvoje jau tapo tradicija.
„Nuo 2017 m. Bundesveras vadovauja daugianacionalinėms NATO kovinėms pajėgoms Baltijos valstybėje, šiuo metu čia dislokuota apie 1400 Bundesvero karių. Tuo metu, praėjus geriems trejiems metams po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, NATO nusprendė gerokai sustiprinti rytinį aljanso flangą. Buvo kalbama apie savotišką išankstinio perspėjimo sistemą, jei kas nors iš tiesų nutiktų“, – priminė leidinys.
Jie paaiškino, kad kovinę brigadą, kurią Vokietijos kancleris O. Scholzas numatė įkurti dar 2022 metais, sudarytų apie 3 tūkst. karių ir sunkioji technika.
„Tačiau kol kas atvyko tik vadavietė, kuri praėjusį rugsėjį persikėlė į patalpas Rukloje: jai priskirta 14 karių. Kiek vokiečių prie jų prisijungs – ir kada? Berlynas ir Vilnius dėl to ginčijasi jau kelis mėnesius“, – rašė leidinys.
Nesutarimus kelia formuluotė?
„Der Spiegel“ taip pat pastebėjo, kad Vokietijos ir Lietuvos nesutarimų centre – bendro komunikato, dėl kurio kancleris O. Scholzas ir prezidentas G. Nausėda susitarė praėjusių metų birželį, formuluotė.
„Originalų tekstą jų derybininkai parašė anglų kalba. Lietuviai parengė lietuvišką versiją, o vokiečiai – vokišką. Verčiant atsirado daug erdvės interpretacijoms – ir tikriausiai taip pat nesusipratimams.
Lietuviai tikisi, kad vokiečių vadovaujama brigada bus visiškai ir nuolat dislokuota jų šalyje. Tuo tarpu vokiečiai Baltijos šalyse ketina dislokuoti tik jau perkeltą vadovybę ir maždaug pusę padalinio. Kita pusė liks budėti namuose Vokietijoje, tačiau reguliariai vyks į Lietuvą pratyboms. Abi šalys remiasi komunikatu“, – rašė „Der Spiegel“.
Leidinio žurnalistai taip pat pažymi, kad vertime į vokiečių kalbą teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi tvirtai ir kovai pasirengusiai brigadai Lietuvoje vadovauti kaip atgrasymo ir gynybos nuo Rusijos agresijos priemonei“.
Pastebima, kad lietuviai visų pirma pabrėžia dalį „tvirtą ir kovai pasirengusią brigadą Lietuvoje“ – ir iš to išveda nuolatinį padalinio dislokavimą savo šalyje, o vokiečiai, anot leidinio, priešingai, skaito: „vadovauti Lietuvoje“, pabrėždami vienetą, o tai rodo, kad vadovybė turi būti vietoje, bet ne visos pajėgos.
„Lietuviai taip pat atkreipia dėmesį į kitą angliškos versijos sakinį, kuriame sakoma, kad pirmiausia -
„iš pradžių“ – vadavietė bus nuolat dislokuota jų šalyje. Iš to jie daro išvadą, kad paskui bus ir visas dalinys. Tačiau vokiškame vertime nėra nė pėdsako laikinio žodžio „iš pradžių“, taigi ir pažado padidinti karių skaičių“, – konstatuoja „Der Spiegel“.
Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių atstovai, kaip aiškina leidinys, jau kelis mėnesius bando išversti šiuos sakinius, o Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savo kolegei Annalenai Baerbock nuolat primygtinai pabrėžia brigadą.
„Pati A. Baerbock maitino Baltijos šalių viltis dėl gerokai didesnio karių skaičiaus, kai praėjusių metų kovą pareiškė, kad ankstesnė NATO „Tripwire logika“ – idėja, kad net ir minimalus NATO karių buvimas turi atgrasomąjį poveikį Maskvai – yra pasenusi.
Tuo metu Berlynas savo karinį buvimą Lietuvoje padidino 300 karių, o kareivinės Rukloje tapo labai ankštos.
O dabar atvyks dar šimtai vokiečių? Ne, vieningai sako Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija ir kanclerio tarnyba. Vokiečiai aiškina, kad Scholzo ir Nausėdos susitarimas jokiu būdu nereiškia, jog Vokietija atsiųs visą brigadą. Tačiau lietuviai nenuleidžia rankų“, – rašo leidinio „Der Spiegel“ žurnalistai.
Jie taip pat pažymi, jog turimi duomenys rodo, kad praėjusią savaitę aukšti Lietuvos Vyriausybės atstovai atvyko į Berlyną „lobizuoti kanclerio kanceliarijoje ir Gynybos ministerijoje dėl visos brigados siuntimo į jų šalį“.
„Gynybos ministerija pateikė lietuviams pasirašyti ketinimų protokolą, kuriuo buvo siekiamo laikino, bet ne nuolatinio brigados buvimo Lietuvoje. Lietuviai tai suprato kaip atsitraukimą nuo praėjusių metų susitarimo – ir nepasirašė“, – rašė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis turimais duomenimis.
Jo teigimu, vokiečių „ne“ tebegalioja.
„Vokietijos vyriausybė nenori siųsti visos brigados į rytinį NATO flangą, kaip paaiškinimą nurodydama Bundesvero poreikius ir trūkumus. Iš tiesų, nuolatinis tokio kovinio vieneto dislokavimas užsienyje sukeltų didžiulį spaudimą kariams.
Todėl Berlynas tempia laiką. Gynybos ministerija teigia, kad tik tada, kai liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime NATO priims sprendimą dėl iš esmės naujo karių dislokavimo rytiniame flange, Vokietijos planai Lietuvoje bus atitinkamai pakoreguoti“, – teigė jie.
Abejonės ir nepasitikėjimas
Vokiečių leidinys „Der Spiegel“ savo straipsnyje taip pat pabrėžia, jog lietuvių netenkina rotacinė brigada.
„Vilniuje manoma, kad Rusijos invazijos atveju kariai ir sunkioji technika turėtų būti nedelsiant panaudojami vietoje. Jie reiškia nepasitikėjimą, ar sąjungininkai tikrai ateitų į pagalbą, jei būtų baiminamasi susidūrimo su Rusijos kariuomene. Akivaizdu, kad ES partneriai abejoja dėl NATO savitarpio pagalbos išlygos, nepaisant kanclerio patikinimų“, – rašo leidinio žurnalistai.
Jie teigia ginčo dėl brigados Baltijos šalyse baigties vertina kaip „Vokietijos pretenzijų į vadovaujantį vaidmenį Europoje išbandymą“.
„Kaip išbandymas, ar Berlynas atgailaudamas įsipareigojo ateityje atidžiau įsiklausyti į Vidurio ir Rytų Europos gyventojus ir rimtai vertinti jų baimę dėl Rusijos. Konfliktas tampa Vilniaus ir Berlyno santykių apsunkinimu. Jis galėjo turėti įtakos tam, kad Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atšaukė sausio mėnesį planuotą vizitą į Berlyną“, – prisiminė leidinio žurnalistai.
„Der Spiegel“ taip pat primena, kad ne tik lietuviai nori kad jų teritorijoje būtų daugiau NATO karių.
„To labai nori visos Baltijos šalys. Lietuvoje veikiančioms tarptautinėms NATO operacinėms pajėgoms vadovauja vokiečiai, analogiškoms pajėgoms Estijoje – britai, o Latvijoje – kanadiečiai. Latvijos premjeras Krišjānis Kariņš neseniai „Der Spiegel“ sakė: „Kiekvienoje Baltijos valstybėje dislokuotos brigados yra geriausia NATO rytinio flango gynyba. Tai būtų patikima atgrasymo priemonė prieš Rusiją“.
Nepaprastosios padėties atveju svarbi kiekviena minutė, sakė K. Kariņš.
Ir kol vokiečiai viešai nepasakė „ne“, Vilnius, anot „Der Spiegel“, dar mato pagrindo vilčiai.
„Kol vokiečiai viešai nepaskelbs savo „ne“, Vilnius vis dar mato pagrindo vilčiai – ir imasi atsargumo priemonių. Pranešama, kad vyriausybė skyrė apie milijardą eurų Bundesverui priimti: jau statomos kareivinės ir įrengiami kariniai poligonai. Atvykus Vokietijos brigadai vietos ir patogumų neturėtų trūkti. Jei ji atvyks“, – rašė leidinys.
Ragina „nešūkauti ir tyliai tartis“
Buvęs užsienio reikalų ministras Delfi Antanas Valionis sakė, kad gali būti, jog Berlynas nori sulaukti naujų gynybos planų NATO viršūnių susitikime Vilniuje, kurie būtų pritaikyti pagal aljanso plėtrą, prisijungiant Švedijai ir Suomijai.
„Jie bus gynybos planų dalyviai, tada šiaurinė flango, Baltijos jūros gynyba irgi gali iš esmės pasikeisti. Mes sakydavome, kad operatyvinio gylio nėra, nes tik Suvalkų sąsmauka Lietuvoje mus jungia su Europa, su NATO. Dabar situacija keičiasi iš esmės, tai manau, kad ir tai bus įvertinta“, – pastebėjo pašnekovas.
Visgi, vertindamas Berlyno poziciją, A. Valionis sako, kad jam peršasi mintis, jog pagrindinė delsimo priežastis – prasta Bundesvero padėtis.
„Šiuo metu ne tai, kad nenori, o tiesiog Vokietija negali normaliai brigados suformuoti, nes daug metų ji neskyrė rimto dėmesio ginklavimuisi. Be to, iki šiol neaišku, kiek jiems laiko reikės, kad jie galėtų normaliai išauginti gynybos išlaidas ir pagal tuos planus suformuoti savo karines pajėgas“, – komentavo A. Valionis.
Jo teigimu, kita priežastis – vokiečiai bijo to vadinamojo operatyvinio gylio nebuvimo.
„Mes norime, kad jie čia būtų, bet iš tikrųjų jie būtų pirmieji mūšyje, pafrontėje, kadangi ta siaura juosta skiria visas Baltijos valstybes, o jie mano, kad tokiu būdu jie, skirti atgrasymui, būtų tarsi įkaitai“, – kalbėjo A. Valionis.
Taip pat, kaip akcentavo jis, svarbiausia, kad Lietuva turi pritaikyti infrastruktūrą brigados priėmimui.
„Aš nedramatizuočiau ir nešūkaučiau be reikalo, tyliai tarčiausi, gerai viską įvertinęs“, – vertindamas Lietuvos veiksmus sakė A. Valionis.
Naujas uždavinys Lietuvai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Delfi sakė neturintis informacijos apie vokiečių pateiktą kokį nors naują pasiūlymą Lietuvai.
„Tarp to, ką mes turime jau šiandien – priskirta brigada, ambicingas pratybų tvarkaraštis keleriems metams į priekį, vadavietė čia – ir to tikslo turėti brigadą vietoje yra daug tarpinių stotelių, kurios šiandien nebuvo paminėtos, bet prie jų tikrai dirbama. Tai yra išankstinė ginkluotės dislokacija, kad greičiau galėtų personalas atvykti (...) – judėti reikia šia kryptimi“, – sakė L. Kasčiūnas.
Antras etapas, anot jo, galėtų būti nuolat besirotuojantis batalionas. Brigada turi 5–7 batalionus.
„Tada judėti žingsnis po žingsnio į priekį. Tai yra darbotvarkėje, tai ne tik idėjos“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Vertindamas B. Pistoriuso žodžius apie NATO sprendimą, L. Kasčiūnas teigė, kad tai – uždavinys Lietuvai.
„Dabar tai yra mūsų visų uždavinys Vilniaus viršūnių susitikime. Mes tai jau dabar darome ir darysime, tikiuosi, mums pavyks – aiškiai žvalgybiškai įrodant, o tai yra puikiai įrodoma, kad rusai turi planą stiprinti visą Vakarų apygardą, bei pajėgumus, kuriant vis daugiau divizijų, ir tai yra realus dalykas.
Jeigu mes tikrai visi sutariame, kad žvalgybinis paveikslas, prognozė 5–10 metų į priekį yra visiška realybė, tai kito sprendimo NATO viršūnių susitikime kaip tik brigada čia, vietoje, (suformuota – aut.p.) per tam tikrą laikotarpį negali būti. Tai privalės būti priimta, nes kitokio atgrasymo sunku tikėtis, nes mums reikia daugiau pajėgų čia, ne tik pastiprinimo strategijų“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
Jo vertinimu, tokį uždavinį įgyvendinti tikrai įmanoma.
