Šiame pakete Lietuvai svarbių priemonių, apie kurias nuolat kalba mūsų politikai, nėra.
Praėjusią savaitę EK pateikė siūlymus dėl to, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas siūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Lietuva dalį viršpelnių galėtų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, pavyzdžiui, su Švedija (iš jos gauname didelę dalį elektros). Tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos, planuojama, kad procesą prižiūrės EK.
EK taip pat pasiūlė mažinti elektros vartojimą, dujų, anglies ir naftos perdirbimo įmonėms mokėti solidarumo įnašą.
Abejoja, kad kas esminio keisis
Antradienį Delfi kalbintas eurokomisaras V. Sinkevičius teigė, kad šie siūlymai greičiausiai bus galutinai patvirtinti ministrų taryboje.
„EK jau priėmė sprendimus ir pateikė siūlymus. Dėl šių siūlymų rugsėjo 30-ąją neeilinėje energetikos ministrų taryboje ministrai balsuos. Aš abejoju, kad tai, kas yra dabar suformuluota, keisis dramatiškai <...>. Galbūt viena ar kita formuluotė galėtų nežymiai pildytis, ar tapti aiškesnė, bet čia, aišku, tarybos sutarimo klausimas. Jeigu taryboje būtų nuotaikos, būtų dauguma palaikanti vieno ar kito straipsnio papildymą, tai gali įvykti. Bet kad toks didelis pakeitimas būtų, aš labai abejoju“, – sakė jis.
V. Sinkevičius patikino, kad Lietuvai aktuali formuluotė dėl galimybės gauti dalį viršpelnių pagal dvišales sutartis yra įtvirtinta raštu.
„Yra pasiūlyta formuluotė, ji netgi buvo keičiama. Pradžioje, kas buvo pasiūlyta, formuluotė buvo may, dabar yra shall. Teisinėje kalboje shall jau yra imperatyvas. Tai yra labai svarbu.
Iš pat pradžių mes siekėme, kad atsirastų data, iki kada tai turi būti (dvišalės sutartys – Delfi) sudaryta, nes diskusijos ir derybos gali trukti labai ilgai.
Ir trečias svarbus punktas, kad Komisija stebėtų procesą, būtų informuojama ir fasilituotų procesą. Kad būtų kaip tarpininkas tarp šalių narių“, – pabrėžė eurokomisaras.
Įsitraukė aktyviai
V. Sinkevičius teigė, jog yra aktyviai įsitraukęs į diskusijas dėl europinių priemonių, kurios turėtų spręsti elektros kainų šuolį. Ir tos priemonės, anot jo, turi atitikti tiek Lietuvos, tiek kitų Bendrijos narių interesus.
„Man labai svarbu, kad būtų išlaikytas europinis solidarumas šioje vietoje. Mes kalbame apie karo pasekmes, kurios liečia mūsų gyventojus ir mes turime rasti mechanizmus, kurie padėtų mūsų gyventojams, mūsų verslams vienodai visose šalyse narėse, o ne didintų atskirtį tarp šalių narių. <...> Šiuo atveju mes kalbame apie valstybes, kurių viena yra su mažiausiu – 3 proc. – energetinio skurdo rodikliu, ir su vienu didžiausių – Lietuvoje energetinio skurdo rodiklis yra 23 proc. Priemonė turi ir tai atliepti, ir užtikrinti, kad, nors ir būdama išskirtinėje situacijoje, Lietuva privalo gauti dalį viršpelnių, nes kitaip tai būtų palikta valstybiniam biudžetui.
Mano įsitraukimas šiuo atveju buvo pakankamai aktyvus siekiant užtikrinti, kad reikalingi straipsniai atsirastų“, – dėstė pašnekovas.
„Aš buvau susitikęs tiek su mūsų energetikos ministru, tiek kalbėjau su premjere. Aišku, kad aš turiu privilegiją išgirsti ir perduoti Lietuvos poziciją kolegoms, ir išaiškinti galbūt detaliau, kokia yra Lietuvos situacija, ar būtų atsižvelgta. Bet Komisija visa balsuoja bendrai ties siūlymu“, – pabrėžė eurokomisaras.
Antradienį Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė pakartojo, jog EK siūlymas apriboti dalies elektros gamintojų viršplanines pajamas Lietuvai nėra tinkamas. Su Lenkijos Vyriausybe, pasak jos, yra sutarta dėl bendros pozicijos, jog siekiant suvaldyti aukštas elektros energijos kainas, pirmiausiai būtina keisti elektros kainos apskaičiavimo modelį biržoje, jos nesiejant su dujų kaina.
„Pagrindinis sprendimas šiuo laikotarpiu – atsieti dujų kainą nuo elektros kainos, nes tik tokiu būdu tą problemą dabar galima įžeminti. Kadangi šokinėjančios dujų kainos, dabar kad ir krentančios, bet išliekančios labai aukštame lygyje, yra pagrindinė problema, dėl ko tokiose šalyse, kaip Lietuva, elektros kainos yra rekordinėse aukštumose“, – antradienį Seime žurnalistams komentavo I. Šimonytė.
„Tai įtvirtinti nerealu“
V. Sinkevičius teigė, jog iki rugsėjo 30-osios įtvirtinti sprendimų dėl dujų kainos atsiejimo nuo elektros kainos neįmanoma.
„Iki rugsėjo 30 dienos tai įtvirtinti nerealu. Tai yra absoliučiai energetikos rinkos reforma. Tai būtų visiškai perrašymas taisyklių, pagal kurias mes gyvenome pastaruosius daugiau nei 20 metų“, – sakė jis.
To, pasak eurokomisaro, dabar daryti nesiūlo ir EK.
„Dėl kainos atsiejimo, net nebuvo siūlymo. Kaip minėjau, tai yra absoliučiai reforma ir jokio siūlymo nėra“, – pabrėžė V. Sinkevičius.
Tiesa, ateityje – poros ar kelių mėnesių bėgyje – EK, pasak pašnekovo, galėtų suformuluoti pradinį siūlymo dėl kainos atsiejimo variantą.
„Aš manau, kad tai įvyks, tik tam reikia laiko ir reikia parengto pasiūlymo. Šiandien dienai parengto pasiūlymo, kurį paremtų šalys narės, kurį paremtų parlamentas – čia jau tikrai reikės ir parlamento įsitraukimo – dar nėra.
Bet faktas, kad mes negalime likti su tomis pačiomis taisyklėmis, kurios buvo priimtos daugiau nei prieš 20 metų ir kurių pagrindinė dedamoji buvo dujų kaina, ir tai turėjo didžiausią įtaką algoritmams. Pasikeitus situacijai iš esmės, mes turime peržiūrėti ir reguliavimą“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Klausimas gali būti iškeltas EVT
Klausimas dėl dujų kainos atsiejimo nuo elektros kainos, pasak jo, galėtų būti svarstomas Europos Vadovų Taryboje (EVT) spalį, jei jį iškeltų kuris nors iš valstybės vadovų.
„Dėl kainos atsiejimo nuo dujų, dėl platesnės reformos, šis klausimas gali būti Tarybos darbotvarkėje. <...> Net neabejoju, kad pagrindinė diskusija [EVT] bus apie sektoriaus reformą, kainodarą ir panašiai. Bet tai nebus kažkokie sprendimai. Gali būti, pavyzdžiui, sprendimas įgalioti Komisiją per tam tikrą terminą parengti siūlymus ir išvardijimas komponentų, kurie turėtų būti įtraukti. Toks kaip rėmo sukūrimas“, – svarstė V. Sinkevičius.
Į EVT aptariamas europinių priemonių paketas dėl elektros kainų suvaldymo, jo vertinimu, nenukeliaus.
„Nebent jie (ministrai – Delfi) nesusitartų, tuomet galėtų keliauti toliau. Bet aš manau, kad jie priims tą sprendimą“, – teigė V. Sinkevičius.
EK, pasak jo, nesiūlo ir įvesti dujų kainų lubų, apie ką, kaip Lietuvai naudingą priemonę, ne kartą kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Tam, eurokomisaro teigimu, prieštarauja ne tik kai kurios Bendrijos narės, bet yra ir kitų niuansų, dėl ko dujų kainų lubos bent kol kas esą negali būti nustatytos.
Kodėl dujų kainų lubų bent kol kas nebus
„Jeigu mes kalbam apie dujų kainų lubas, jų taip pat nebuvo tarp Komisijos pasiūlymų.
Atvirai tam prieštaraujančios yra gal tik trys šalys, kitos arba turi neutralią poziciją, arba galbūt šiltesnę poziciją, bet siūlymo nėra dėl labiau teisinių niuansų. Dėl to, kad mes sumažinome Rusijos dujų kiekį savo energetikos mikse iki vos 9 proc. nuo 40 proc. Ir tas 31 proc. nėra kažkoks stebuklas: yra naujos sutartys su Norvegija, JAV, Azerbaidžanu, Alžyru ir panašiai. Juos statyti prieš faktą ir sakyti, kad štai, atsiranda lubos, pradėti kažkokias naujas derybas, būtų pakankamai sudėtinga.
Pirma, kaip prezidentė (EK prezidentė Ursula von der Leyen – Delfi) minėjo savo kalboje, mes norime išdiskutuoti lubų klausimą su partneriais“, – teigė V. Sinkevičius.
Pats jis sakė labiau pritariantis tam, kad būtų nustatytos kainų lubos rusiškoms dujoms.
Eurokomisaras nesiėmė vertinti Lietuvos pareigūnų diplomatinių pastangų, ar jos pakankamos, kad ES mastu būtų priimti Lietuvos žmonių interesus atitinkantys spendimai, bet jis reiškė viltį, kad dėl elektros kainų suvaldymo mums „pavyks pasiekti geriausią įmanomą rezultatą“.