Komisijos pirmininko Vito Karčiausko teigimu, trečiadienio posėdyje pritrūko laiko diskusijoms dėl K. Škirpos. Visgi, desovietizacijos komisija priėmė išvadas dėl sovietų kariams skirtų paminklų šalinimo bei Salomėjos Nėries paminklo sostinėje perkėlimo į muziejų.
„Klausimą dėl Škirpos atidėjome rytdienai, šiandien jau nebespėjome. Labai sudėtingi klausimai reikalavę daug diskusijų ir mūsų galvos jau pradėjo nebeveikti“, – pasibaigus komisijos posėdžiui Eltai teigė V. Karčiauskas.
Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį paaiškėjo, kad V. Karčiauskas jau antrą kartą bus atleidžiamas iš pareigų. Todėl, komisijos pirmininkas svarsto, ar tai nėra siekis ir vėl stabdyti nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko klausimo svarstymą.
„Vėlesnis komisijos darbas gali komplikuotis, kaip tai atsitiko pirmojo darbo sutarties nutraukimo atveju – laiku nebuvo išnagrinėtas Vilniaus miesto mero prašymas dėl atminimo lentos K. Škirpai. Bet suprantu, kad toks ir yra jūsų tikslas – pristabdyti arba sustabdyti desovietizacijos procesą, nes asmeninių tarpusavio problemų mes neturime arba aš jų nežinau“, – rašoma V. Karčiausko kreipimesi LGGRTC vadovui Arūnui Bubniui.
S. Nėries paminklą sostinėje rekomenduoja perkelti į muziejų
Pasak jo, ideologiniams tikslams priskirtas ir Vilniuje esantis poetės Salomėjos Nėries paminklas.
„Bent čia tikėjausi išsaugoti. Man S. Nėries poezija labai patinka. Visgi, nežiūrint į literatūros mokslininkų nuomones, kad Vilnius jai buvo labai svarbus, nusprendėme, kad poetė sąsajų su Vilniumi visai neturėjo ir šis paminklas yra ideologinis. Įvertinus jo meninę vertę jis turėtų būti perkeltas į muziejų“, – akcentavo V. Karčiauskas.
Nori pašalinti sovietų karių kapavietes Šiauliuose ir Merkinėje
Komisijos pirmininkas akcentavo, kad posėdžiui numatytą laiką išnaudojo diskusijoms dėl kitų klausimų. Vienas jų – kreipimaisi dėl sovietų karių kapaviečių Šiauliuose ir Merkinėje.
„Priėmėme sprendimus, kad tos karių palaidojimo vietos, įrengtos grynai ideologiniais tikslais, rodo Rusijoje propaguojamą karo naratyvą. Tai yra ideologiniai, mums svetimi objektai. Tos laidojimo vietos pažeidžia įstatymo reikalavimus, mes pasiūlėme jas pertvarkyti vadovaujantis Ženevos konvencijos principais“, – tikino V. Karčiauskas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje, 1941 metų Birželio sukilimo minėjimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant Apeliacinio teismo rūmų Vilniuje buvo pakabinta su savivaldybe nesuderinta nevienareikšmiškai vertinamo pulkininko Kazio Škirpos atminimo lenta.
Po kelių dienų „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, tačiau jiems prireikė policijos pagalbos. Pulkininko atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Nukabinant lentą, dalis prie teismo rūmų susirinkusių asmenų nepaklauso policijos reikalavimams, tad keli asmenys buvo sulaikyti.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į policiją dėl pakabintos pulkininko K. Škirpos atminimo lentos. Kartu prašoma atlyginti nuostolius, patirtus nukabinant minėtą lentą.
Vilniaus Istorinės atminties komisija yra kreipusis į LGGRTC dėl K. Škirpos vertinimo, tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC pozicijose dėl K. Škirpos, įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Dėl posėdžių transliavimo desovietizacijos komisija stabdo darbą: nariai svarstė atsistatydinti iš pareigų
Ketvirtadienį klausimus svarstyti turėjusi vadinamoji desovietizacijos komisija stabdo darbą. Pasak komisijos pirmininko V. Karčiausko, pasipiktiną komisijos nariams sukėlė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) iniciatyva transliuoti posėdžius. Dėl kilusio nepasitikėjimo centro veikla komisijos nariai nusprendė kreiptis į Seimą.
„Dvi valandas nagrinėjome vakarykštės provokacijos prieš mūsų komisiją klausimą, kurią organizavo LGGRTC. Organizuodamas viešą transliaciją posėdžio, kuriame naudojami ypatingai jautrūs duomenys. Komisijos nariai nesutiko svarstyti kitų klausimų. Nesitikėjau, kad jie bus tokie griežti, tačiau suprantu juos, kiek galima tyčiotis. Komisijos nariai ne pirmą kartą mato problemas, tačiau pirmą kartą pajuto LGGRTC veikimo metodą prieš komisiją“, – ketvirtadienį Eltai teigė V. Karčiauskas.
Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą, LGGRTC dar trečiadienį darė pilotinę posėdžio transliaciją. Anot centro, posėdžių viešinimą numato pernai birželį priimtas Seimo nutarimas. Visgi, jam įpusėjus komisijos pirmininkas nurodė nutraukti transliaciją. Analogiška situacija įvyko ir ketvirtadienį.
„Vakar buvo įvykdyta išdavystė. Nėra jokio nutarimo, tai melas. Mūsų nuostatuose yra pasakyta, kad posėdyje dalyvauti vienam pašaliniam asmeniui galima tik pirmininkui leidus. O vakar mūsų posėdyje dalyvavo daug žmonių, mums apie tai net nežinant“, – dėstė jis.
Anot V. Karčiausko, jam vos pavyko atkalbėti komisijos narius neatsistatydinti.
„Visi komisijos nariai buvo sutikę pasirašyti pareiškimus, kad jie atsistatydina. Tik didelių pastangų dėka pavyko įtikinti, kad negalime išsivaikščioti, privalome dirbti. Tai būtų naudinga tik toms jėgoms, kurių pastangomis mūsų posėdžiai transliuojami“, – akcentavo komisijos pirmininkas.
Komisija kreipsis į Seimą
Po bene dvi valandas trukusių diskusijų komisija dėl nepasitikėjimo LGGRTC techniniu aptarnavimu bei centro darbuotojais nusprendė kreiptis į Seimą.
„Parašėme kreipimąsi į Seimą, valdybą, komitetus. Prisegėme kopiją LGGRTC, o esmė kreipimosi yra, kad mes nepasitikime LGGRTC ir jo darbuotojais“, – pabrėžė V. Karčiauskas.
LGGRTC: transliacijos užkirstų kelią melagienoms
Visgi, pats LGGRTC sprendimą transliuoti posėdžius argumentuoja kaip bandymą užkirsti kelią galimoms melagienoms dėl komisijos darbo.
„Siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam desovietizacijos proceso įgyvendinimui bei jį vykdančių organų proaktyvumui ir užkirsti kelią su desovietizacijos procesais susijusių melagienų virtualios sklaidos greičiui, priimtas sprendimas leisti pilotinį Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos, dar vadinamos Desovietizacijos/ Dekomunizacijos komisija, posėdžių tiesioginį transliavimą“, – rašoma LGGRTC internetiniame puslapyje.
Tačiau po nesėkmingo bandymo transliuoti ketvirtadienio posėdį, LGGRTC išplatino pranešimą spaudai, jog transliacija nevyko dėl pirmininko prieštaravimo.
„Pirmininkas Vitas Karčiauskas neleidžia komisiją aptarnaujančiam personalui vykdyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovo funkcijas einančių asmenų nurodymo – ištestuoti tiesioginių transliacijų galimybes, atsisako bendradarbiauti komisijos posėdžių tiesioginio transliavimo visuomenei klausimais“, – teigiama LGGRTC pranešime spaudai.
Anot LGGRTC atstovų, pernai birželį priimtame Seimo nutarime numatoma, kad už šios komisijos posėdžių, jų darbotvarkių bei išvadų skelbimą yra atsakingas pats centras.
Ketvirtadienį prasidėjus transliacijai pastarąją nutraukė pirmininko iškeltas ultimatumas.
„Mes nepavaldūs jokiam direktoriui, mes esame pavaldūs Seimui. Todėl dar kartą perspėju nutraukti bet kokią transliaciją arba mes nutrauksime posėdį“, – prasidėjus transliacijai kalbėjo V. Karčiauskas.
Desovietizacijos komisija yra demokratinio valdymo sąrangos institutas, kurios nariai turi viešųjų asmenų statusą.
