Vienas iš jų – įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pakeitimas, reglamentuojantis kandidatų į Seimą politinės agitacijos galimybes Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje.
Šios transliacijos patiems kandidatams buvo nemokamos, o LRT privalėjo sudaryti sąlygas tokiems pristatymams ir juos transliuoti televizijoje ir radijuje.
Po naujojo parlamentarų balsavimo, įstatyme įtvirtinta nuostata, kad kandidatai į Seimą neturės galimybių už valstybės lėšas vykdyti politinės agitacijos LRT televizijoje.
Priėmus rinkimų įstatatymo pataisas, tokia galimybė nemokamai politinei reklamai liko tik LRT radijuje ir interneto portale.
Tačiau minėtų lėšų, bent jau dabar patvirtintame biudžete, numatyta nėra.
Po DELFI žurnalistės klausimų susivokę, už ką nubalsavo, už galvų stvėrėsi net patys parlamento nariai, prabilę, kad naujoji tvarka yra grėsmė demokratijai Lietuvoje.
Kalbinti parlamentarai ginasi balsavę ne už tai. Kiti atvirai prisipažino, kad svarstant itin didelį Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo straipsnių paketą, dėmesį koncentravo į kitus pataisymus – kaip balsavimo vietas pritaikyti neįgaliesiems, kaip padidinti darbo užmokestį rinkimų apylinkių komisijų nariams, laikotarpį, kiek laiko turi būti saugomi rinkimų duomenys apie kandidatus, ir minėtos pataisos net nematę, o jei ir matė – nesureikšminę ir nesupratę, kuo tai gresia būsimiems kandidatams į Seimą.
„Nesąmonė. Kai mes Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete svarstėme šį klausimą, aš atvirkščiai – supratau, kad to kandidatų pristatymo bus dar daugiau – ir LRT televizijoje, ir LRT radijuje, ir dar jų LRT portale. Cirkas kažkoks! Juk dabar išeitų, kad mažesnės politinės partijos, kurios neturės lėšų politinei reklamai, prarado galimybę valstybės lėšomis save pristatyti rinkėjams. Manau, tai labai blogai ir turi būti taisytina“, - sakė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) atstovas parlamentaras Povilas Urbšys.
Apie tai, kad iš LRT televizijos eterio „išmetė” nemokamus, transliuojamus pagal įsipareigojimą būsimų kandidatų debatus į Seimą, iki pokalbio su DELFI žurnaliste nesuprato net Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, LVŽS atstovė Guoda Burokienė, kurios vadovaujamas komitetas buvo pagrindinis įstatymo pataisų rengėjas ir vertintojas.
Dar daugiau – komiteto pirmininkė niekaip negalėjo paaiškinti, kaip ir, svarbiausia, kieno iniciatyva minėto straipsnio pataisa iš viso atsirado įstatymo projekto redakcijoje, nes pirminiame – darbo grupės rengtame tekste – tokios nuostatos ir pakeitimo nebuvo.
„Aš nežinau. Manau, kad tai padarė komiteto biuro darbuotojai. Mes pradėsime tyrimą dėl to, nes tai gali būti labai rimta, tai gali būti dokumentų klastojimas”, - sakė Seimo VVSK pirmininkė G. Burokienė.
Ji taip pat neigė, kad komiteto nariai turėjo intencijų uždrausti kandidatų politinę agitaciją per LRT televiziją: „Atvirkščiai, norėjome išplėsti ir į kitas platformas, juolab, kad mus patikino, jog papildomų lėšų tam nereikės”.
Pati LRT įstatymo pakeitimus vertina teigiamai.
„LRT teigiamai vertina Seimo rinkimų įstatymo 51 str. pakeitimą, kuris sukuria prielaidas kokybiškiau nušviesti rinkimus ir lygiomis teisėmis pristatyti kandidatus, o taip pat leidžia visuomeniniam transliuotojui ir rinkimų metu įgyvendinti jam įstatymu patikėtą misiją.
Fiziškai nėra įmanoma rinkiminės kampanijos laikotarpiu tame pačiame TV kanale leisti pasisakyti abiem kandidatų grupėms: dalyvaujantiems daugiamandatėje ir vienmandatėje apygardose. 2016 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad agitacinės laidos tik daugiamandatėje apygardoje dalyvaujantiems kandidatams pažeidžia lygiateisiškumo principą vienmandatėje apygardoje dalyvaujančių kandidatų atžvilgiu, kuomet pastarųjų politinė agitacinės laidos vyko komerciniuose kanaluose.
Patikslinta įstatymo redakcija aiškiau apibrėžė viešosios informacijos skleidimo platformas. Papildyta formuluotė numatė kandidatams lygią teisę pasisakyti ir skelbti savo programas įvardinant konkretų skleidimo būdą. Paminėtina ir rinkimuose dalyvaujančių kandidatų didėjimo tendencija. 2016 m. vienmandatėse apygardose dalyvavo 671 kandidatas, daugiamandatėje – pagal 14 sąrašų kandidatavo 1386 kandidatai.
Vienu metu laikytis LRT įstatymo reikalavimų radijo ir televizijos programoms ir tuo pat metu laikytis anksčiau galiojusių LR Seimo rinkimų įstatymo 51 str. reikalavimų, užtikrinant rinkimuose dalyvaujančių kandidatų lygiateisiškumą, tampa beveik neįmanoma“, - rašoma LRT Komunikacijos ir rinkodaros departamento vadovės Rūtos Putnikienės atsiųstame atsakyme.
Mažesnieji liko už borto
Mažesnių politinių partijų atstovai piktinasi, kad atėmus nemokamai galimybę save pristatyti visuomeninėje televizijoje, užkertamas kelias mažesnėms ir naujoms partijoms ir jų atstovams patekti į Seimą.
Panašiai kalbėjo ir Mišrios frakcijos atstovas Povilas Urbšys. Tiesa, jis pats iš pradžių teigė, kad priimtas įstatymas kaip tik išplečia tokią galimybę.
„Kai aš balsavau, tai aš supratau, kad mes kaip tik išplečiame tokią galimybę, ir kad kandidatai agitaciją vykdys ir LRT televizijoje, ir LRT radijuje, ir LRT interneto portale”, - sakė parlamentaras.
Tačiau vėliau sutiko, kad dabartinė įstatymo formuluotė kaip tik televiziją ir išmeta iš šio sąrašo.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas, Seimo narys Eugenijus Gentvilas sako, kad per LRT televiziją rodomi kandidatų prisistatymai būdavę “nuobodūs, neįdomūs, ir daugiau atrodydavo, tarsi kas juos su šautuvu suvarę prie tos sienelės ir sustatė”.
Politikas svarstė, kad reikėjo ne uždrausti kandidatus rodyti per LRT televiziją, o ieškoti pačiai televizijai patrauklesnių būdų, kaip pristatyti kandidatus.
Jam pritarė ir Lietuvos centro partijos „Gerovės Lietuva” pirmininkas Naglis Puteikis, sakydamas, kad kandidatams turi būti sudaryta galimybė būti pristatytiems visuomeninio transliuotojo ekrane.
LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad „Seimo nariai buvo suklaidinti”, ir, anot politiko, „tai padarė tie, kas buvo suinteresuoti tokių pataisų priėmimu, ir kam iš to teks daugiausiai naudos”.
Paprašius patikslinti, kam atiteks nauda, R. Karbauskis sakė, kad „didžiosioms partijoms ir pačiai LRT”.
„LRT vadovybėje yra politiškai suinteresuotų asmenų, kuriems tokios pataisos naudingos. Dabar klausimas tik yra išsiaiškinti, kaip tokios pataisos pateko į Seimą ir kodėl niekam neužkliuvo. Manau, kad tiek komiteto pirmininkė, tiek Seimo nariai buvo suklaidinti, ir prie šio įstatymo mes netrukus grįšime”, - sakė R. Karbauskis.
Tuo tarpu Seimo opozicinės konservatorių frakcijos atstovas parlamentaras Jurgis Razma tokius pakeitimus vertino pozityviai.
„Aš vertinu įstatymo pakeitimą pozityviai, nes manau, kad kandidatai turi daugiau reklamuotis tiesiogiai, o ne iš televizijos ekranų. Tegul važiuoja į vienmandates apygardas, susitinka tiesiogiai su rinkėjais, bendrauja, yra feisbukas. Manau, kad toks būdas yra paveikesnis. Kita vertus, efektyvumo su tomis „kalbančiomis galvomis” nebuvo, mano galva, jokio, o visuomeninis transliuotojas būdavo apkraunamas tomis transliacijomis, tai manau, kad valstybės pinigai čia buvo naudojami neefektyviai”, - sakė J. Razma.
Konservatorius buvo vienintelis iš kalbintų parlamentarų, kuris aiškiai žinojo, kokie Seimo rinkimų įstatymo pakeitimai buvo pakeisti minėtomis pataisomis. Kiti pašnekovai į pataisą dėl LRT dėmesį atkreipė tik tuomet, kai apie tai buvo paklausti žurnalistės.
Naujai priimtose pataisose nustatyta, kad “Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiais radiju ir interneto portalu.
Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą rengimo taisykles tvirtina, konkrečią jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ vadovu.
Iki šiol galiojusi įstatymo nuostata skelbė, kad „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.
Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje“.
Paslaptingos pataisos atsiradimą gaubia migla
DELFI pradėjus domėtis, kai buvo rengiamos įstatymo pataisos ir kieno iniciatyva kandidatų į Seimą nemokama politinė reklama dingo iš LRT televizijos, paaiškėjo skandalingas dalykas.
Įstatymo projektas buvo rengiamas Teisingumo ministerijos, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komiteto bendros darbo grupės.
Tačiau iš Teisingumo ministerijos atėjusiame įstatymo projekte, prieš jį užregistruojant, be komiteto suderinimo atsirado įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pataisa.
Kas ir kodėl įrašė nesuderintą su Seimo nariais įstatymo pataisą į projekto tekstą, kam tai buvo naudinga ir kodėl to nepastebėjo Seimo nariai, vienbalsiai nubalsavę už pataisą?
Ieškodama atsakymų perklausiau valandas Seimo ir VVSK posėdžių transliacijų, perskaičiau keliolika stenogramų ir protokolų, informacijos ir komentarų kreipiausi į VRK, Teisingumo ministeriją, Seimo komitetą, LRT, Finansų ministeriją. Taip pat kalbinau atskirus Seimo narius.
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, LVŽS atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad “kalbos apie transliacijų perkėlimą iš LRT televizijos į kitas jų valdomas platformas prasidėjo iš karto, kai LRT generaline direktore tapo Monika Garbačiauskaitė – Budrienė”.
„Tuo viskas ir baigėsi, jokių oficialių pasiūlymų nebuvo. Seimo rinkimų įstatymo pataisas vėliau inicijavo konservatoriai Andrius Kupčinskas, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė ir Irena Haase, tačiau jos lietė ne LRT transliacijas, o daugiau rinkėjų informavimą – dėl rinkėjo kortelių tikslingumo, pažymėjimų įteikimo tvarkos, apmokėjimo rinkimų komisijų nariams ir kt.”, - sakė A. Širinskienė.
Seimo narys A. Kupčinskas prisiminė savo teiktas pataisas, ir džiaugėsi, kad į jas vėliau buvo atsižvelgta Seime.
Iš Seimo gautame VVSK biuro vedėjos Linos Milonaitės pateiktame atsakyme teigiama, kad „diskusijos dėl poreikio tikslinti reguliavimą prasidėjo dar 2018 m. spalio 8 d. ir spalio 16 d. komiteto posėdžiuose svarstant kitus rinkimų įstatymų projektus (XIIIP-2584 ir lydinčiuosius). Tuo metu posėdžiai dar nebuvo transliuojami internetu, bet buvo daromi jų garso įrašai, kurie yra saugomi Seimo archyve. Posėdžių stenogramos taip pat nebuvo rengiamos.
Savo nuomonę komitetui pristatė LRT gen. direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir jos kolegos. Su komiteto posėdžių garso įrašais galite susipažinti Seimo archyve. 2018 m. lapkričio 30 d. vyko komiteto organizuota apskritojo stalo diskusija apie politinę reklamą, kurios metu taip pat buvo keliami klausimai dėl rinkimų agitacijos per nacionalinį transliuotoją reglamentavimo tobulinimo.
Pateikiame LRT teiktą argumentaciją dėl poreikio tobulinti teisinį reglamentavimą. Kadangi informacija buvo teikiama neformaliai (įvairių susitikimų metu), neturime galimybės pateikti oficialių raštų“.
DELFI žurnalistė iš tiesų surado 2018 m. lapkričio 30 d. Seime vykusią diskusiją, šiek tiek galimai susijusią su Seimo rinkimų įstatymu – joje buvo užsiminta apie moterų teisės balsuoti suteikimo šimtmetį, o viešosios įstaigos „Frida“ atstovė pristatė vykdytos akcijos apie smurtą šeimoje rezultatus. Be dviejų diskusijos pranešėjų, joje dalyvavo dar keturi klausytojai, tačiau tarp jų nebuvo nei vieno Seimo nario, nei LRT atstovų.
Išeitų, kad įstatymų projektai rengiami ne oficialiai pasiūlymus registruojant nustatyta tvarka, o pagal zadanijų paprotinę teisę - „neformaliai, įvairių susitikimų metu“?
Kaip prisimena šiame procese dalyvavęs VRK narys Tauras Rutkūnas, pataisose nebuvo jokių pakeitimų, liečiančių kandidatų pasisakymų transliacijų LRT keitimą.
Tą patį patvirtino ir Teisingumo ministerija, raštu pareiškusi, kad „Teisingumo ministerija Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui 2019 m. spalio 8 d. pateikė Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlymo pakeisti Seimo rinkimų įstatymo 51 str. 1 dalį nebuvo. Toks pakeitimas atsirado vėliau, VVSK užregistruojant projektą Seime 2019 m. spalio 11 d. Teisingumo ministerija jokios nuomonės ar pasiūlymų dėl Seimo rinkimų įstatymo 51 str. 1 dalies pakeitimo neteikė ir niekas jos to neprašė“.
Tai kas ir kieno siūlymu ar prašymu minėtas pataisas įrašė ir užregistravo Seime?
Kaip matyti iš Seimo duomenų bazės, šis Seimo rinkimų įstatymo projektas, kuriame buvo keičiama net 32 įstatymo straipsniai, buvo registruojamas ir keičiamas net tris kartus – 2019 metų spalio 11-ą, lapkričio 13-ą ir lapkričio 29-ą dienomis. Tačiau svarbiausias yra pirmasis momentas, kuomet 2019-ų metų spalio 11-ą dieną buvo įregistruotas pirmasis projekto variantas.
Į Seimo VVSK įstatymo projektą (be 51 str. 1 d. pakeitimų) Teisingumo ministerija išsiuntė spalio 8 –ą dieną. Spalio 9-ąją vyko VVSK posėdis. Tačiau jo darbotvarkėje nebuvo įrašytas klausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo projekto pateikimo.
Seimo VVSK biuro vedėja L. Milonaitė teigia, kad „Komitetų posėdžių darbotvarkės yra skelbiamos Seimo interneto puslapyje: 2019-10-09 ir 2019-11-27. Pažymime, kad teisėkūros iniciatyvos dėl rinkimų reglamentuojančių įstatymų pakeitimų 2019 m. spalio 9 d. buvo svarstomos prie darbotvarkės klausimo „Kiti klausimai“, kurie nėra detalizuojami skelbiant darbotvarkes“.
Tai yra netiesa. Išklausius posėdžio įrašo transliaciją matyti, kad Teisingumo ministerijos atstovės klausimą pristatė tarp 4-o ir 5-o darbotvarkės klausimų, tačiau jokios diskusijos dėl LRT transliacijų posėdyje neiškilo.
„Mes pristatėme iš vakaro siųstą projektą, kuriame nebuvo minėtos pataisos“, - rašoma Teisingumo ministerijos atsakyme.
Tą patį patvirtino ir VVSK pirmininkė G. Burokienė: „Svarstėme registruoti projektą be 51 str. 1 dalies pakeitimo, jo turimame variante nebuvo įrašyta“.
Tačiau jau spalio 11-ąją Seimo įstatymų duomenų bazėje minėtas projektas įregistruojamas, ir jame 51 str. 1 d. pakeitimas - yra. Pakeitimas padarytas ir projekto aiškinamajame rašte, kuris yra pagrindinis dokumentas, paaiškinantis, kokie pakeitimai yra daromi ir kodėl.
„Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu“, - rašoma jame.
Vėliau projektas buvo svarstomas komitete lapkričio 27-ą dieną. Komitetui išvadas dėl įstatymo projekto pristatė komiteto narys konservatorius Algis Strelčiūnas.
Būtent jo pasisakyme posėdžio transliacijoje yra vienas momentas, iš kurio galima suprasti, kad yra buvę „LRT pasiūlymai“.
Tačiau oficialiuose įstatymo projekto rengimo dokumentuose įrašyta, kad jokių pasiūlymų iš institucijų, visuomenės ar suinteresuotų verslo grupių pateikta nebuvo.
Beje, minėtame posėdyje dalyvavo ir LRT atstovas, kuris, kartu su VRK pirmininke L. Matjošaityte, gynė visuomeninio transliuotojo poziciją – esą dėl didelio kandidatų skaičiaus televizijoje neįmanoma jų visų parodyti.
Diskusijų, išskyrus P. Urbšio pasakymą, kad LRT turėtų ieškoti patrauklesnių kandidatų pristatymo formų, - nekilo.
Pats A. Strelčiūnas DELFI sakė, kad „iš tiesų tai išvadas rengia biuras, kažkaip yra pasitikėjimas tais žmonėmis, jų kompetencija. Tikrai nemaniau, kad tomis pataisomis šitokią košę užverdame“.
Paklaustas, kas galėjo būti suinteresuotas tokiomis pataisomis, A. Strelčiūnas teigė: „Tai vienareikšmiai LRT, nes jiems čia didžiausia nauda juk“.
„Atsakydami į Jūsų klausimą „kieno iniciatyva Teisingumo ministerijos teiktame Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, registracijos Nr. XIIIP-3940, buvo padaryti 51 str. 1 d. pakeitimai“, pabrėžiame, kad minėtą įstatymo projektą, kaip ir yra nurodyta jo aiškinamajame rašte, Seimui pateikė ne Teisingumo ministerija, o Komitetas, todėl, kaip teisės akto iniciatorius, Komitetas, po diskusijų su nacionalinio transliuotojo atstovais dėl rinkimų agitacijos, pasiūlė tobulinti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnį. Kitus projekto pakeitimus Komitetas pateikė pasiūlius Teisingumo ministerijai“, - atsakyme teigia VVSK biuro vedėja L. Milonaitė.
DELFI išsiaiškino, kad LRT iš tiesų teikė neoficialius pasiūlymus dėl minėto įstatymo pakeitimo. 2019-ų metų rugsėjo 10 d. LRT generalinės direktorės patarėjas Armenas Airapetianas siunčia elektroninį laišką VRK pirmininkei Laurai Matjošaitytei bei Seimo VVSK biuro vedėjai L. Milonaitei, informuodamas, kad „turėjome susitikimą su VVSK pirmininke“ (G. Burokienė – aut. Past.)
Kodėl raštas buvo siųstas VRK vadovei, jei VRK savo pasiūlymus Teisingumo ministerijai išsiuntė dar liepos mėnesį – nėra aišku. Taip pat neaišku, kodėl toks raštas nebuvo pateiktas pačiai VVSK pirmininkei G. Burokienei.
Ji DELFI patvirtino nemačiusi siųsto dokumento, tegu ir neoficialaus.
A. Airapetiano laiške L. Matjošaitytei ir L. Milonaitei minimas susitikimas yra registruotas Seimo narės G. Burokienės darbotvarkėje. Kodėl ji jo neprisiminė spalio 9-ą dieną, kai buvo svarstomas registruoti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektas VVSK posėdyje?
„Tame susitikime su LRT jie nieko nekalbėjo apie tai, kad siūlys išmesti kandidatų agitacines laidas iš televizijos. Atvirkščiai, sakė, kad reikėtų nevilkinti įstatymo teikimo svarstymui, nes artėja rinkimai į 2020-ų metų Seimą. Dabar aš suprantu, kad mane paprasčiausiai pakišo. Aš suprantu, kad yra ir labiau patyrusių kolegų, ir suinteresuotų grupių, tačiau tegaliu liūdnai konstatuoti, kad taip, dažnai mes pasitikime projektus rengiančių biuro darbuotojų sąžine ir kompetencijomis. Šįkart tas pasitikėjimas man kainuoja skandalą“, - sakė DELFI kalbinta VVSK pirmininkė G. Burokienė.
Kiek kainuos Seimo įstatymo pakeitimas ir iš kur bus paimtos lėšos? Finansų ministerija, atsakydama apie biudžetą, teigia: „2020-ų metų valstybės biudžete Vyriausiajai rinkimų komisijai patvirtinta 19 795 000 eurų, iš jų rinkimų organizavimui ir vykdymui, įskaitant Vyriausiosios rinkimų komisijos išlaikymą, numatyta 13 795 000 eurų.
Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymui įgyvendinti 2020 m. papildomai skirta 1 500 000. eurų, iš kurių 1 400 000 eurų – apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo užmokesčiui padidinti.“
LRT į klausimą, kaip priimtos pataisos atsilieps įstaigos biudžetui, atsakė: „ Ar priimtas įstatymas atsilieps LRT biudžetui, objektyviai pasakyti sudėtinga. Šiuo metu pradedamos diskusijos su VRK, kaip padidinti agitacinių laidų patrauklumą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LRT rengia ne tik Seimo rinkimų įstatymo įpareigotas, bet ir kitas rinkimų temą nušviečiančias programas, kaip, pavyzdžiui, prieš Prezidento rinkimus rengėme S. Daukanto aikštėje debatus ir rinkiminę naktį iš LRT skirto biudžeto. LRT, suprasdama rinkimų svarbą, įvairių programų planuoja ir prieš 2020 m. Seimo rinkimus“.
VRK pirmininkė L. Matjošaitytė teigia, kad papildomų lėšų nereikės. Perklausus, ar tokios lėšos VRK biudžete buvo numatytos dar tuomet, kai Seime net nebuvo priimtas įstatymas ir niekas nežinojo, koks jis bus ir ar bus priimtas, L. Matjošaitytė pakartojo: „Aš atsakiau – papildomų lėšų nereikės“.
Kuolys: mums primetamas Lietuvos nupolitinimo spektaklis už mūsų pinigus
Pašnekovas teigė, kad vien faktas, kad rinkimų įstatymas yra taisomas ir keičiamas likus mažiau nei metams iki rinkimų – „yra blogas precedentas, paaugliškas žaidimas“.
„Visuomeninio transliuotojo pareiga yra sudaryti galimybę mums, kaip visuomenei, matyti politikų idėjų varžymąsi, matyti prasmingas diskusijas. Dabar mes matome neretai tik viešųjų ryšių kompanijų primetamą šou, spektaklį su lozungais, kur nėra galimybės diskutuoti apie Lietuvos ateitį iš esmės“, - sako D. Kuolys.
Anot jo, kandidatų išeliminavimas iš visuomeninio transliuotojo televizijos sumažins galimybę ne tik politikams būti matomiems ir pristatyti save ir savo rinkimų programas.
„Mes turime kelti klausimą, kad atimama galimybė rinkėjams gauti informaciją apie tuos, kurie vėliau sprendžia visos tautos, visos valstybės likimą. O tai jau – pavojingas precedentas“, - teigė D. Kuolys.