„Pirmiausiai, kalbant apie bendrą poziciją, mes norime, kad Europos Sąjunga turėtų bendrą poziciją, o tai, kaip aš suprantu, dar nėra pasiekta, tačiau mes vis dar tikimės bendros pozicijos. Žinoma, yra panašumų, bet yra ir skirtumų: nebuvo Palestinos valstybės, kuri buvo okupuota, okupuota buvo teritorija. Reikėtų būti labai atsargiems su istorinėmis analogijomis, ypatingai dėl to, kad mes matėme, kai istorinėmis analogijomis buvo pakankamai pasinaudojama praeityje, o mes tapome piktnaudžiavimu istorinėmis analogijomis aukomis. Taigi, aš visuomet abejoju žmonių daromomis pernelyg paprastomis istorinėmis analogijomis“, - sakė Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas.
„Turbūt labai pritarčiau, išties, lyginti, ko gero, nelabai galima būtų, nors laisvės siekis mums suprantamas ir mes tikrai palaikome visas tautas, kurios siekia to taikiu būdu. O kadangi išties Europos Sąjungoje, kuri jau turėtų formuoti tokias pozicijas bendriau, nėra suformavusi tokios pozicijos, mūsų žiniomis, apie devynios valstybės palaiko (Palestiną – DELFI), kitos – susilaiko, Lietuva rytoj balsuos susilaikydama“, - dėstė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Latvija yra tokios pat nuomonės, nes šis klausimas buvo keliamas prieš metus, 2011 m. rugsėjį, Niujorke. Latvija žinoma remia derybas tarp keturių didžiųjų Jungtinių Tautų, Rusijos, Europos Sąjungos ir JAV dėl šios temos. Dėl rytojaus (balsavimo – DELFI) yra dar anksti spręsti, nes delegacijos kol kas nėra mačiusios galutinės pasiūlymo versijos, jis yra plėtojamas iki šiol“, - teigė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis.
Ketvirtadienį Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje vyks balsavimas dėl Palestinos statuso. Trečiadienį Baltijos šalių prezidentai susitiko Kauno rajono Raudondvario dvare – pilyje.
Balsavimas dėl ne valstybės narės stebėtojos statuso Palestinos savivaldai Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vyks ketvirtadienį. Šis žingsnis netiesiogiai pripažintų Palestinos valstybingumą, suteiktų galimybę pateikti skundus Tarptautiniam baudžiamajam tribunolui Hagoje.
Stebėtojai neabejoja, kad palestiniečiai sulauks daugumos paramos, nepaisant Izraelio ir Jungtinių Valstijų pasipriešinimo. Prancūzija, Ispanija, Austrija ir Danija šiomis dienomis pranešė paremsianti palestiniečius.
Pernai Lietuva liko aiškioje mažumoje, kai balsavo prieš Palestinos priėmimą į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO), argumentuodama, kad tai apsunkins tarptautines pastangas ieškoti visiems priimtino sprendimo dėl palestiniečių valstybingumo siekio.
Be Lietuvos, prieš Palestinos narystę balsavo tik 13 šalių, už buvo 107 valstybės, o 52 susilaikė. Tuomet Europos Sąjungos (ES) šalių pozicijos išsiskyrė.
Tuomet Lietuvos žingsnį sukritikavo buvęs Islandijos užsienio reikalų ministras Jonas Baldvinas Hannibalssonas, kuris daug prisidėjo, kad Islandija pirmoji pasaulyje pripažintų Baltijos šalis 1991 metais - jo nuomone, palestiniečių ir Baltijos šalių panašumai yra akivaizdūs.