„Rusija kariauja su Ukraina, tai yra su šalimi, kuri nori būti Europos dalimi. Rusija praktiškai kariauja su Europa“, – pareiškė ji, atvykusi į ES viršūnių susitikimą.
D.Grybauskaitė sakė esanti įsitikinusi, kad Europos Sąjunga turi padėti Ukrainai apsiginti, taip pat ir tam reikalingos karinės technikos tiekimu.
Jos nuomone, Europos Sąjunga dar turi skelbti visišką embargą ginkluotės ir gynybos technologijų tiekimui Rusijai.
„Visišką embargą – ne būsimiems kariniams ir gynybos kontraktams, o visišką embargą (ir veikiantiems kontraktams)“, – pabrėžė Lietuvos prezidentė.
Griežtos pozicijos dėl galimų sankcijų Rusijai laikėsi ir kiti ES viršūnių susitikimo dalyviai.
Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad yra neptiimtina, jog Rusijos kariai yra ant Ukrainos žemės, o istorija rodo, kas seks toliau. Pasak jo, būtent dėl to į tokį elgesį turi būti reaguojama.
"Visiškai nepriimtina, kad Ruusijos kariai yra ant Ukrainos žemės. Pasekmės turi būti taikomos, jei padėtis nepasikeis", - kalbėjo D. Cameronas.
Ukrainai siūlo padėti karinėmis priemonėmis
D. Grybauskaitė sako, kad Ukrainai reikia padėti karinėmis priemonėmis. Tai ji pareiškė žurnalistams Briuselyje, kur atvyko dalyvauti ES viršūnių susitikime šeštadienį.
„Pirmiausia kalbėsime apie situaciją Ukrainoje, kuri blogėja. Situacija, kuri įvardijama, kaip atviras Rusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą - tai reiškia Rusijos dalyvavimą kare prieš šalį, kuri nori integruotis su Europos Sąjunga, Tai reiškia, kad Ukraina kovoja karą už mus taip pat. Todėl būtina jai padėti - būtina padėti karinėmis priemonėmis ir tai turėsime daryti“, - pareiškė Lietuvos vadovė.
Ji teigė, kad NATO vadovas labai aiškiai pasakė ir įvardijo, kad visi įrodymai dėl Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje „yra ant stalo“ ir daugiau nei meluoti, nei save apgaudinėti NATO šalys nebegali.
Viršūnių susitikime taip pat bus aptariamos naujos galimos sankcijos Rusijai, kurią Kijevas ir Vakarai kaltina siunčiant karius ir ginkluotę į Rytų Ukrainą. D.Grybauskaitė sako, kad ankstesnės sankcijos Rusijai buvo „per minkštos“ ir įtakos Rusijai nepadarė.
Atsakydama į klausimą, ar šeštadienio susitikime bus svarstomos karinės sankcijos, Lietuvos vadovė pažymėjo, kad karinės sankcijos, karinės pagalbos klausimai pirmiausia bus sprendžiami NATO lygmeniu.
"Šiandien kalbėsime apie sankcijų sugriežtinimą, ypač karinėje srityje, nes tos sankcijos, kurios buvo priimtos anksčiau, per minkštos ir jos įtakos kol kas nedarė", - pažymėjo D. Grybauskaitė.
Lietuvos parama Ukrainai
Europos Vadovų Tarybos metu įvyko D. Grybauskaitės pokalbis su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalies vadovė išreiškė Lietuvos paramą Ukrainoje vykdomoms europietiškoms reformoms, jos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Prezidentės teigimu, šiuo metu Ukrainoje sprendžiamas ne tik šios šalies, bet ir visos Europos likimas. Lietuva palaiko Ukrainos veiksmus ginant savo valstybę nuo tiesioginės karinės invazijos. Taip pat Ukraina gali pasikliauti Lietuvos pagalba ES ir NATO.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, jog itin svarbu iki rugsėjo pabaigos ratifikuoti Ukrainos pasirašytą ES Asociacijos sutartį ir toliau nuosekliai įgyvendinti demokratines reformas.
Prezidentės teigimu, Lietuva kels paramos Ukrainai klausimą kitą savaitę vyksiančiame susitikime su JAV Prezidentu Baraku Obama bei NATO viršūnių susitikime Velse.
Lietuva taip pat prisideda prie humanitarinės padėties Ukrainoje gerinimo. Mūsų valstybė jau yra skyrusi 420 tūkstančių litų paramą, o ukrainiečių gydymui - 150 tūkstančių litų.
ES vadovai apsisprendė ir dėl postų
ES vadovų susitikimas Briuselyje prasidėjo šeštadienio vakarą. Jame susitarta dėl dviejų svarbių Europos Sąjungos postų: tai yra, kas užsienio reikalų įgaliotinio pozicijoje pakeis britę Catherine Ashton, ir kas vietoj belgo Hermano van Rompuy sės į Europos Vadovų Tarybos (EVT) kėdę.
Prezidentė D. Grybauskaitė prieš prasidedant ES vadovų susitikimui Briuselyje sakė, kad dėl užsienio reikalų įgaliotinio posto diskusijos bus.
"Lietuva laikėsi ir laikysis pozicijos, kad tai turi būti patyręs žmogus, kuris gali rasti bendrą konsensusą tarptautiniais klausimais ES", - pabrėžė ji.
Kaip šią savaitę rašė ES naujienas nušviečiantis tinklapis "EUobserver", į pirmąją poziciją realiausia kandidate vadinta italė Federica Mogherini. Nuspręsta, kad ji ir pakeis C. Ashton. Asmuo į šį postą renkamas kvalifikuota balsų dauguma, tai reiškia, kad didžiosioms valstybėms laikantis bendros pozicijos, Baltijos šalių ir Lenkijos opozicijos nepakaktų sprendimui pakeisti.
Tarp galimų kandidatų į EVT vadovo postą viešojoje erdvėje sklandė lenkų ir danų premjerų Donaldo Tusko ir Helles Thorning Schmidt pavardės. Galiausiai į šį postą paskirtas D. Tuskas.
Be postų dalybų, EVT bus aptariama padėtis Ukrainoje, sankcijų Rusijai sugriežtinimo klausimai. Į Briuselį šeštadienį atvyko ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Dalis naujų vadovų - jau paaiškėjo
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy šeštadienį, atskleidė savo įpėdinio vardą, kai per įjungtą mikrofoną Kipro lyderiui patvirtino, jog kandidatu į jo postą buvo pasirinktas Lenkijos premjeras D. Tuskas.
„Turime naujieną? Kiek suprantu, Donaldas O.K.?“, - buvo nugirstas Kipro prezidentas Nicoso Anastasiades klausimas, užduotas darbą baigiančiam belgų politikui.
„Ne ne... Taip, bet tik niekam...“, - ištarė H.Von Rompuy ir ženklais parodė N.Anastasiades niekam nesakyti šios naujienos.
D.Tusko, kurį remia Vokietija, šansai pakeisti H.Van Rompuy smarkiai padidėjo, kai jis, panašu, įveikė asmeninį kivirčą su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Davidu Cameronu dėl migracijos politikos.
D.Tuskui, konservatoriui iš Rytų Europos, pakeistus belgą H.Van Rompuy,Italijos užsienio reikalų ministrė F. Mogerini, atstovaujanti centro kairei, tapo bloko išorės politikos vadove. Jį iki šiol užėmė britė C. Ashton.
ES užsienio politikas vadovas negali būti „prokremliškas“
ES užsienio politikos vadovas neturi būti „atvirai prokremliškas“, sako Lietuvos prezidentė.
Lietuva, kitos Baltijos šalys ir Lenkija kritiškai vertina Italijos užsienio reikalų ministrės F. Mogherini kandidatūrą, nuogąstaudamos dėl patirties stokos ir galbūt prorusiškos pozicijos, tačiau, anot diplomatų, italė turėtų užsitikrinti papildomą paramą.
Siekiant atsvaros, Rytų Europai pasiūlytos Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigos. Diplomatai tarp pretendentų taip pat minėjo buvusio Latvijos premjero Valdžio Dombrovskio, Airijos ir Danijos vyriausybės vadovų pavardes.
ES vadovai taip pat gali susitarti, kas vadovaus eurą turinčių šalių grupei.
Europos Vadovų Taryboje taip pat bus aptariama padėtis Irake, Libijoje ir Gazos Ruože.